forumas.tvarka.lt

Apklausu temoj paskaiciau apie islosta milijona ir pamasciau- ar kas nors isloses aukotu labdarai? Ir isvis, ar aukojate kada nors kam nors? Ar atiduotumet elgetai paskutini centa piniginej, ar isvis is principo niekam nieko neduodat, nes ir jums uz dyka niekas nieko neduoda?
Ar galvojat, kad labdara-reali pagalba, o gal ji tik gadina zmogu ir ipratina paciam savimi nesirupinti? Ar patys priimtumet labdara is daug turtingesnio, ar butu zema "ubagautis"?

Kiek suprantu kalbi apie labdara is ranku i rankas. Ir tada as uz ja. Taciau kokiais kriterijais vadovautis dazniausiai buna sunku pasakyti. Tad siuo atveju mano nuolatinis palydovas yra intuicija. Gal ir suklystu, bet nematau kitos kelrodes. Pabandau zvilgtelti i ubagaujancio zmogaus vidu, i jo praeiti ir dabarti ir priklausomai nuo to duodu arba ne. Tiesa, kol kas ta intuicija labai nenuvyle. Bent jau neturiu duomenu, kad buciau nedaves geram zmogui. Priesingai, vienas netolies ubagaujantis tipelis, nors ir labai liudnu veidu, man nesukele gailescio. Po kurio laiko ji maciau gan sustra, po to vel nusiminusi ir vel blatna.... O esu linkes duoti tik "amzinam" nelaimeliui.

Kas liecia labdara per labdaringas organizacijas, tai niekada neprisidedu nei centu. Nes netikiu, kad bent puse nueina tarimais tikslais. Ir vel, kaip temoje optim ... pesim., netikiu! Kaip ir loterijomis ir t.t.

Na, as pavyzdziui dukros isaugtinius rubus atidaviau i organizacija. Kiti ismeta, bet kai pamaciau, kaip greit juos nuo konteineriu nusinesa!.. Geriau tegu kas nors sunesioja.

Bet nuo konteineriu irgi nabagai gi renka...

Jei i?lo??iau milijon?, tai tikrai pad??iau, bent jau savo artimiems ?mon?ms. O dabar neseniai aukojau pinigais vaikui i? daugiavaik?s ?eimos i? s?naus klas?s. Visi vaikai va?iavo ? ekskursij?, o jis negal?jo d?l pinigø stygiaus. Kai ?inai, kad tie pinigai panaudoti pagal paskirt?, tai visai jø ir negaila. ?ia tikriausia tas atvejis, kaip FRokas sako, i? rankø ? rankas.

Mane mokino,kad reikia buti DEKINGAI LIKIMUI ir DIEVUI,kad jis suteike man tokia GALIMYBE - duoti ubagui ar kitam maziau turinciam.

taciau yr ir apsimeteliu ubagu
anksciau as duodavau jei tik turedavau smulkiu, taciau pora sykiu po kazkurio laiko teko pamatyti tuos veidus kitokiam stiliuje ir nuo to laiko daugiau nebeduodu, tik kaip Laimute is ranku i rankas, kai zinai kad tikrai sunkiai verciasi.Taciau ir tie sunkiai besiverciantys nevienodai gyvena, turiu pora salia gyvenanciu pavyzdziu, kai turi pinigu tai vaizduojas kad bajorai, o praejus kelioms dienoms net valgyt neturi ka.

Matai,mums nesuteikta tokia galia kita zmogu teisti,bet mes labai daznai tai darome.Visai nesvarbu kaip tas prasantysis gyvena ir ka jis daro su tais centukais ar litais.Jei jis siuo metu praso,tai ir duosiu .Na ir zinoma kalba eina apie tikrus "bedzius" o ne apie apsimetelius.Tik pagalvokit apie dvasine busena kai padejes kitam zmogui gerai jautiesi :!: Juk tai didziausias malonumas.

pala pala .........b?d?ius b?d?iui nelygu........

Na zinoma -nelygu :!: Bet mes kalbam apie savo dvasine busena ,kaip jauciames duodami labdara tam kuris praso

Nesutikciau su patamsintais zodziais. Cia nebutu teisimas. Tai mano analize. O kadangi neprivalau duoti, reiskia turiu teise pasvarstyti kokiam reikalui duoti, o kokiam - ne.

As matyt esu labai primityvi ir labai primityviai mastau, nesijuokit prasau.
Kazkada mano mamyte labai susirgo (ji susapnavo kad jos mirusi kriksto mama kasnakt ja kviecia pas save, ir kasdien ji ejo silpnyn ir silpnyn), o tevelis sako, reikia paaukoti ubagui ir paprasyti kad pasimelstu uz mirusia. As tada buvau dar labai jauna. Mes taip ir padarem, susiradom prie baznycios seniuke ir abu paaukojom kiek turejom piniginej skambanciu, paprasem kad pasimelstu uz mirusia. Padejo. Veliau visad tai dariau ir patariau kitiems daryti. Bet atsitiko taip, kad mano drauges tevai numire ir jie irgi ateidavo kasnakt pas ja. Tad mes issiruosem ieskoti ubagu, bet ju neradom... nes vieni pijokai rankas isitese stovejo. Parejom i darba nusiminusios. O sandelininke ir sako, pries Dieva jie visi lygus, jums neturi buti svarbu kam aukoti, svarbu - kad aukojat, o Dievas pats atsirinks kiek kiekvienas teisus. Ir papasakojo toki anekdota. Numire vienas ponas, o prie dangaus vartu sv.Petras ji sutinka ir sako, kibk i per gyvenima paaukota svogunu kuoksta, itrauksiu tave dangun, na ir ka manot, ar itrauke. Gi, aisku, kad svogunai nutruko...
O as aukoju ne tik kad sv. Petras mane itrauktu dangun...
Aukoju kiekv. sekmadieni baznycioje.
Aukoju visiems, kas prie duru ateina.
Niekad nepraeinu pro istiesta ranka, kad ir pijoko tai butu ranka...
Kad ir ne po nedaug, po tiek, kiek tai turiu tuo metu.
Atiduodu visus nereikalingus daiktus tiems kam reikia.
O labdaringom organizacijom netikiu taip pat. Pati kazkada dirbau ir isejau vien todel, kad nebegalejau ziureti kaip "ponios" lenktyniavo kiek daugiau prisigriebs ir kiek daugiau viena kita apsmeis...

Juoktis Nuliuk, be abejo neverta, taciau as nezinau ar tikrai taip turime elgtis... Pagaliau gi jei nei vienas nieko neteisime, tai ar neisivyraus absoliuti anarchija
Na nezinau, nezinau.

Bijom atverti sirdi ir parodyti kokie mes geri Gal net bijom buti geri :|

Taigis, as neaukoju nieko ir ne todel, kad netureciau ar butu gaila.
Dorbu socialineje srityje, per diena matau tikrai daug likimo nuskriaustu zmoniu ir siandien su viena mociute kalbejom, kurios byla i Strastbura iskeliauja, bet...ji niekad neis ir neina istiesus rankos.
Taip, negalime smerkti zmoniu uz tai, kokie jie yra - ne musu valioje, bet ir ne musu valioje skatinti juos elgetauti. Ne karta siuliau elgetoms atvykti i musu centra ir susitvarkyti dokumentus vienai ar kitai ismokai. Jie kai suzino, kad tai "tik" 125Lt. kas menesi, nusijuokia, kad tiek per pora dienu surenka gatveje.
Stebint tokius "elgetas" net nesinori jiems aukoti.

Dar viena problema elgetaujantys vaikai.
Zmones, duodantys jiems ismalda nepadaro del ju jokio gero darbo, jie tik augina elgetas. O juk daug geriau, jei paaukos dali savo laiko ir nuves ta vaika i Vaiku teisiu apsaugos tarnyba ar i Vaiku kriziu centra, kur tikrai tuo vaiku pasirupins ir galbut is jo neisaugs elgeta.
O be to, esu dekinga moteriskei, kuri sugedino mano dukra, kuri (matyt is mandrumo), pabande kieme paprasyti is jos centu. Tai jai buvo pamoka - daugiau ji niekad neprasys. O juk kartais tevai net nezino, kad vaikas kieme toki dalyka daro...o jei ta moteris butu davus pinigu, galbut mano dukra, man nezinant, butu ir toliau "kaulijus" is zmoniu pinigu :shock:
Pagalvokime gerai ka darome...

Nors kartais, visai sutinku su nuliuku, reikia aukoti kitiems, bet labiau esu linkusi aukoti laika, demesi...

gerbiamoji socialine darbotoja, o as vis svajoju pasiekti toki nusizeminimo lygi, kad nors viena diena isdrisciau paelgetauti. padaryti tai ne del kokio nors SHOW, bet kad tai butu tikra. butelius tam, kad nusipirkti cigareciu esu rinkes, bet elgetauti dar neteko... neabejoju, kad man tai duotu naudos zmogiskame pazinime kur kas daugiau, negu dar viena kokia nors perskaityta knyga...

Ko gero tu teisus. Tik beda, kad savo laikysena ko gero neitikintum, kad tau ismaldos reikia Tam reikia NATURALIAI elgetauti

na tam buna organizuojami pusiau SHOW zygiai... tarkim, pranciskoniskas zygis is Kretingos i Zemaiciu kalvarija. zmones aina is tikruju nepsieme nei pinigu nei duonos, beldziasi pas kaimiecius ir sako: duokite prasom del Dievo meiles stikline vandens, nes esu toks alkanas, kad net neturiu kur nakvoti...

Kazin, ar daug kas siais laikais isileidzia tokius? Zmones dabar igasdinti ir nepatiklus...

del to ir sakau, kad cia pusiau SHOW produkcija, beveik kaip laida "Atleisk"; zmones iprate per metu metus, kad birzelio menesi vaikscios elgetaujantys maldininkai, todel jau pasistengia siuo metu laiku buti geri... kita vertus, juk baugu kaimo zmogui neisleisti pranciskonu ir jiems prijaucianciu... tarkim Astijaus...