2010-10-29
SENIAI PUOSELĖTA IDĖJA VIRTO TIKROVE
Dar gerokai prieš vidudienį judrioje sostinės Kalvarijų-Žalgirio gatvių sankryžoje spalio 27-ąją išdygo Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Antano Kmieliausko sukurtas didingas paminklas žymiam dvasininkui ir uoliam Bažnyčios bei žmogaus teisių gynėjui kunigui Broniui LAURINAVIČIUI atminti. Būtent šioje vietoje, prieš 29 metus, lapkričio 24-osios vėlų vakarą po sunkvežimio ratais paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Vilnijos krašto sūnus. Daugiau nei 4 metrų aukščio akmeninė skulptūra, vaizduojanti gilioje kančioje kryžių nešantį Jėzų Kristų, drauge įprasmina ir mūsų dvasininkijos, taip pat už Laisvę kovojusios lietuvių tautos patirtą Golgotą sovietinės priespaudos metais. Turbūt ne veltui dar pavasarį kunigas salezietis Petras Dumbliauskas SDB, atidžiai ištyrinėjęs šio kūrinio maketą, pasiūlė jį pavadinti „Po kryžium visa Lietuva".
Po kryžiumi visa Lietuva
Tarp keliasdešimt dalyvių, atvykusių pasitikti ilgai laukto paminklo, išvydome ir šios kilniadvasiškos idėjos nenuilstančią puoselėtoją vilnietę, buvusią tremtinę Juliją Ambrasienę. Ji taip pat yra ir kunigo B.Laurinavičiaus paminklo paramos fondo vadovė. Būtent jos, kaip mus tikino kunigas Algimantas Keina, geležinės valios pastangomis ir rūpesčiu, išdygo ši prasminga, meniškai daili skulptūra. Kone 15 metų J.Ambrasienė kantriai vaikštinėjo po įvairias valstybės įstaigas , taip pat varstė ir savivaldybės aukštų pareigūnų duris. Deja, savo kilnų tikslą atkakliai siekusiai kukliai moteriai painiuose biurokratų labirintuose dažniausiai tekdavo pajusti šaltą ir abejingą valdininkų žvilgsnį ir net pagiežą. Apmaudžiausia, kaip prisipažįsta pati Julija, jos siūlytai idėjai abejingi liko net ir konservatoriai bei krikščionys demokratai, save laikantys patriotine politine partija. Paminklo pastatymui iš valstybės institucijų negauta nė cento, lėšas aukojo tik Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai, kai kurios bendrovės bei geradariai eiliniai šalies gyventojai.
„Dievui dėkui ir geros valios žmonėms esu be galo dėkinga, kad pagaliau išsipildė didžiausi mano gyvenimo lūkesčiai. Paminklas jau pastatytas ir už tai nuoširdų ačiū norėčiau ištarti skulptoriui, prof.Antanui Kmieliauskui, ištikimai gynusiam ir įgyvendinusiam savo kūrybinę mintį. Tiesiog nuostabu, kad paminklas sukurtas iš Vilnijos krašto laukuose surinktų akmenų, tarsi primenančių kunigo B.Laurinavičiaus gimtinę. Ne mažiau pagarbos žodžių vertas ir sostinės architektas Povilas Jansonas. Kiek kartų šiam doram ir sąžiningam žmogui teko atlaikyti įtakingų savivaldybės klerkų spaudimą ir pažeminimą. Vienu metu net buvo iškilęs pavojus, kad paminklo šioje vietoje apskritai gali ir nebūti! Džiaugiuos, kad labai sparčiai ir nuoširdžiai paminklo įrengimo, pastatymo darbus atliko bendrovės „Nijoleta" vyrai, vadovaujami jos direktoriaus Valdo Bruzgos", - kalbėjo J.Ambrasienė.
Pašnekovės teigimu, dar nespėjus pateikti siūlymų dėl paminklo statybos, tuoj pat sukruto subruzdo įvairaus plauko politikai bei vertelgos, virkaujantys, kad tokioje gražioje vietoje bus išstumti solidūs verslo bei komercijos objektai, pažeminti, nuskriausti žmonės ir t.t. „Prekyviečių ir įvairiausių kitų komercijos objektų sostinėje - per akis. O toje vietoje, kur kankinio mirtimi žuvo kunigas Bronius Laurinavičius, anksčiau ar vėliau turi būti pastatytas paminklas. Šio principo aš laikiausi iki galo ir tikėjau, kad savo tikslą vis tiek pasieksiu. Prisipažinsiu, mano pastangos čia kuklios. Jei ne Seimo narys Petras Gražulis, buvęs Laisvės kovų bendražygis, paminklo galėjo ir nebūti. Būtent jo, o taip pat ir Seimo nario Valentino Mazuronio bei buvusio sostinės mero Juozo Imbraso pastangomis, pavyko įgyvendinti tokią kilnią idėją. Po metų minėsime 30-ąsias kunigo B.Laurinavičiaus žūties metines, todėl širdyje jau ramiau, kad mes ir ateities kartos galėsime prisiminti šį taurų dvasininką. Juk jis mums, tikintiesiems, visiems geros valios žmonėms, buvo ir išliks lyg švyturys, skleidęs dvasinę šviesą ir viltį. O juk šių vertybių taip stinga nūdienos gyvenime", - kilnia intencija dalijosi Julija Ambrasienė.
Prie iškilaus paminklo susirinkę vilniečiai gyvai dalijosi įspūdžiais ir prisiminimais apie kunigo nueitą turtingą ir prasmingą gyvenimo kelią. Mons.Alfonso Svarinsko, taip pat Laisvės kovų dalyvių Angelės ir Romualdo Ragaišių nuomone, tokių uolių ir pasišventusių dvasininkų Lietuvai ypatingai trūksta. Nuožmiose kovose už Nepriklausomybę pokario metais žuvo tūkstančiai partizanų, itin praretėjo dvasininkų gretos, daugeliui šeimų teko karti tremtinio dalia. Tačiau ir giliame sovietmetyje, kai okupantai užguitoje tautoje vylėsi išrauti bet kokį tikėjimą nepriklausoma Lietuva, vis viena rasdavosi drąsių dvasios vedlių, neleidusių galutinai pavergti Tėvynės.
Sovietmečio „rojų" išgyvenusios vyresniosios kartos atmintyje iki šiol gyvos akimirkos iš tų laikų, kai net ir XX amžiaus pabaigoje okupacinė valdžia ir jų pakalikai, pasitelkę KGB-istines smogikų gaujas, įžūliai persekiojo ir baudė tuos, kurie drįsdavo skleisti Dievo bei tiesos žodžius, užtarti tremtyje, lageriuose kenčiančius tautiečius. Niekas neabejoja, kad už tokią veiklą okupantų rūstybės sulaukė ir uolusis Bažnyčios tarnas kun. B.Laurinavičius, dar po kelerių metų kagėbistų inscenizuotoje „avarijoje" nužudytas kitas bebaimis dvasininkas Juozapas Zdebskis.
Paminklo sutikimo ceremonijoje dalyvavęs kalbininkas prof.Antanas Balašaitis prisiminė, jog sovietų represinės struktūros su dideliu įniršiu persekiodavo ne tik dvasininkus ar skirtingų politinių pažiūrų besilaikančius asmenis, bet ir mokslininkus. Šiemet paminėjome garsaus baltistikos specialisto, prof. Jono Kazlausko 80-ąsias gimimo ir 40-ąsias jo žūties metines. Tragišką mokslininko žūtį (jo kūnas rastas Neries upėje, netoli sostinės centro po pusantro mėnesio, kai dingo 1970 m. spalio 8-ąją) iki šiol tebegaubia tamsūs paslapties šešėliai, jo dokumentai tuoj pat po žūties iš KGB archyvų buvo išimti... Yra žinoma, kad prof.J.Kazlauskas prieš darbinę kelionę į JAV Pensilvanijos universitetą, atsisakė bendradarbiauti su sovietų saugumu. Ar kas kada nors tuos paslapties šešėlius išsklaidys? Vargiai, nes, anot mons. A.Svarinsko, tol, kol net ir nepriklausomos Lietuvos valdžioje bei teisėsaugoje tebesėdi buvę KGB kadriniai darbuotojai ir jų bendradarbiai, teisybės nesulauksime. Tik šis prof. A.Kmieliausko sukurtas paminklas „Po kryžiumi visa Lietuva" tegu primena kunigo B.Laurinavičiaus, kitų dvasininkų, partizanų, Laisvės kovotojų ir visų, kas žuvo nuo okupantų teroro, šviesų atminimą. Paminklo statybos organizatoriai tikisi, kad visi darbai bus baigti iki kun.B.Laurinavičiaus žūties metinių ir tą dieną jau gal bus galima oficialiai pašventinti skulptūrą.
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
|