forumas.tvarka.lt

2010-10-29

SENIAI PUOSELĖTA IDĖJA VIRTO TIKROVE

Dar gerokai prieš vidudienį judrioje sostinės Kalvarijų-Žalgirio gatvių sankryžoje spalio 27-ąją išdygo Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Antano Kmieliausko sukurtas didingas paminklas žymiam dvasininkui ir uoliam Bažnyčios bei žmogaus teisių gynėjui kunigui Broniui LAURINAVIČIUI atminti. Būtent šioje vietoje, prieš 29 metus, lapkričio 24-osios vėlų vakarą po sunkvežimio ratais paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Vilnijos krašto sūnus. Daugiau nei 4 metrų aukščio akmeninė skulptūra, vaizduojanti gilioje kančioje kryžių nešantį Jėzų Kristų, drauge įprasmina ir mūsų dvasininkijos, taip pat už Laisvę kovojusios lietuvių tautos patirtą Golgotą sovietinės priespaudos metais. Turbūt ne veltui dar pavasarį kunigas salezietis Petras Dumbliauskas SDB, atidžiai ištyrinėjęs šio kūrinio maketą, pasiūlė jį pavadinti „Po kryžium visa Lietuva".

Po kryžiumi visa Lietuva

Tarp keliasdešimt dalyvių, atvykusių pasitikti ilgai laukto paminklo, išvydome ir šios kilniadvasiškos idėjos nenuilstančią puoselėtoją vilnietę, buvusią tremtinę Juliją Ambrasienę. Ji taip pat yra ir kunigo B.Laurinavičiaus paminklo paramos fondo vadovė. Būtent jos, kaip mus tikino kunigas Algimantas Keina, geležinės valios pastangomis ir rūpesčiu, išdygo ši prasminga, meniškai daili skulptūra. Kone 15 metų J.Ambrasienė kantriai vaikštinėjo po įvairias valstybės įstaigas , taip pat varstė ir savivaldybės aukštų pareigūnų duris. Deja, savo kilnų tikslą atkakliai siekusiai kukliai moteriai painiuose biurokratų labirintuose dažniausiai tekdavo pajusti šaltą ir abejingą valdininkų žvilgsnį ir net pagiežą. Apmaudžiausia, kaip prisipažįsta pati Julija, jos siūlytai idėjai abejingi liko net ir konservatoriai bei krikščionys demokratai, save laikantys patriotine politine partija. Paminklo pastatymui iš valstybės institucijų negauta nė cento, lėšas aukojo tik Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai, kai kurios bendrovės bei geradariai eiliniai šalies gyventojai.

„Dievui dėkui ir geros valios žmonėms esu be galo dėkinga, kad pagaliau išsipildė didžiausi mano gyvenimo lūkesčiai. Paminklas jau pastatytas ir už tai nuoširdų ačiū norėčiau ištarti skulptoriui, prof.Antanui Kmieliauskui, ištikimai gynusiam ir įgyvendinusiam savo kūrybinę mintį. Tiesiog nuostabu, kad paminklas sukurtas iš Vilnijos krašto laukuose surinktų akmenų, tarsi primenančių kunigo B.Laurinavičiaus gimtinę. Ne mažiau pagarbos žodžių vertas ir sostinės architektas Povilas Jansonas. Kiek kartų šiam doram ir sąžiningam žmogui teko atlaikyti įtakingų savivaldybės klerkų spaudimą ir pažeminimą. Vienu metu net buvo iškilęs pavojus, kad paminklo šioje vietoje apskritai gali ir nebūti! Džiaugiuos, kad labai sparčiai ir nuoširdžiai paminklo įrengimo, pastatymo darbus atliko bendrovės „Nijoleta" vyrai, vadovaujami jos direktoriaus Valdo Bruzgos", - kalbėjo J.Ambrasienė.

Pašnekovės teigimu, dar nespėjus pateikti siūlymų dėl paminklo statybos, tuoj pat sukruto subruzdo įvairaus plauko politikai bei vertelgos, virkaujantys, kad tokioje gražioje vietoje bus išstumti solidūs verslo bei komercijos objektai, pažeminti, nuskriausti žmonės ir t.t. „Prekyviečių ir įvairiausių kitų komercijos objektų sostinėje - per akis. O toje vietoje, kur kankinio mirtimi žuvo kunigas Bronius Laurinavičius, anksčiau ar vėliau turi būti pastatytas paminklas. Šio principo aš laikiausi iki galo ir tikėjau, kad savo tikslą vis tiek pasieksiu. Prisipažinsiu, mano pastangos čia kuklios. Jei ne Seimo narys Petras Gražulis, buvęs Laisvės kovų bendražygis, paminklo galėjo ir nebūti. Būtent jo, o taip pat ir Seimo nario Valentino Mazuronio bei buvusio sostinės mero Juozo Imbraso pastangomis, pavyko įgyvendinti tokią kilnią idėją. Po metų minėsime 30-ąsias kunigo B.Laurinavičiaus žūties metines, todėl širdyje jau ramiau, kad mes ir ateities kartos galėsime prisiminti šį taurų dvasininką. Juk jis mums, tikintiesiems, visiems geros valios žmonėms, buvo ir išliks lyg švyturys, skleidęs dvasinę šviesą ir viltį. O juk šių vertybių taip stinga nūdienos gyvenime", - kilnia intencija dalijosi Julija Ambrasienė.

Prie iškilaus paminklo susirinkę vilniečiai gyvai dalijosi įspūdžiais ir prisiminimais apie kunigo nueitą turtingą ir prasmingą gyvenimo kelią. Mons.Alfonso Svarinsko, taip pat Laisvės kovų dalyvių Angelės ir Romualdo Ragaišių nuomone, tokių uolių ir pasišventusių dvasininkų Lietuvai ypatingai trūksta. Nuožmiose kovose už Nepriklausomybę pokario metais žuvo tūkstančiai partizanų, itin praretėjo dvasininkų gretos, daugeliui šeimų teko karti tremtinio dalia. Tačiau ir giliame sovietmetyje, kai okupantai užguitoje tautoje vylėsi išrauti bet kokį tikėjimą nepriklausoma Lietuva, vis viena rasdavosi drąsių dvasios vedlių, neleidusių galutinai pavergti Tėvynės.

Sovietmečio „rojų" išgyvenusios vyresniosios kartos atmintyje iki šiol gyvos akimirkos iš tų laikų, kai net ir XX amžiaus pabaigoje okupacinė valdžia ir jų pakalikai, pasitelkę KGB-istines smogikų gaujas, įžūliai persekiojo ir baudė tuos, kurie drįsdavo skleisti Dievo bei tiesos žodžius, užtarti tremtyje, lageriuose kenčiančius tautiečius. Niekas neabejoja, kad už tokią veiklą okupantų rūstybės sulaukė ir uolusis Bažnyčios tarnas kun. B.Laurinavičius, dar po kelerių metų kagėbistų inscenizuotoje „avarijoje" nužudytas kitas bebaimis dvasininkas Juozapas Zdebskis.

Paminklo sutikimo ceremonijoje dalyvavęs kalbininkas prof.Antanas Balašaitis prisiminė, jog sovietų represinės struktūros su dideliu įniršiu persekiodavo ne tik dvasininkus ar skirtingų politinių pažiūrų besilaikančius asmenis, bet ir mokslininkus. Šiemet paminėjome garsaus baltistikos specialisto, prof. Jono Kazlausko 80-ąsias gimimo ir 40-ąsias jo žūties metines. Tragišką mokslininko žūtį (jo kūnas rastas Neries upėje, netoli sostinės centro po pusantro mėnesio, kai dingo 1970 m. spalio 8-ąją) iki šiol tebegaubia tamsūs paslapties šešėliai, jo dokumentai tuoj pat po žūties iš KGB archyvų buvo išimti... Yra žinoma, kad prof.J.Kazlauskas prieš darbinę kelionę į JAV Pensilvanijos universitetą, atsisakė bendradarbiauti su sovietų saugumu. Ar kas kada nors tuos paslapties šešėlius išsklaidys? Vargiai, nes, anot mons. A.Svarinsko, tol, kol net ir nepriklausomos Lietuvos valdžioje bei teisėsaugoje tebesėdi buvę KGB kadriniai darbuotojai ir jų bendradarbiai, teisybės nesulauksime. Tik šis prof. A.Kmieliausko sukurtas paminklas „Po kryžiumi visa Lietuva" tegu primena kunigo B.Laurinavičiaus, kitų dvasininkų, partizanų, Laisvės kovotojų ir visų, kas žuvo nuo okupantų teroro, šviesų atminimą. Paminklo statybos organizatoriai tikisi, kad visi darbai bus baigti iki kun.B.Laurinavičiaus žūties metinių ir tą dieną jau gal bus galima oficialiai pašventinti skulptūrą.

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

2010-11-02

KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VEIKLA PO AFEROS SKRAISTE

Ūkio ministras D. Kreivys, kalbėdamas apie korupcijos lygio mažinimą bei skaidrų tiek Europos Sąjungos, tiek valstybės lėšų panaudojimą, praėjusią savaitę pats „paslydo" ant savo teiginių. Garsiai kovą su korupcija deklaruojantis ministras pasirodo pats nesugeba susitvarkyti su savo ministerija ir jam pavaldžiomis institucijomis, o tokie jo vieši pasisakymai nieko verti. Apie šiuos įtarimus buvo diskutuota praėjusią savaitę Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio surengtoje spaudos konferencijoje „Nori vystyti verslą susimokėk klerkams"

„Jau daugiau kaip 10 metų Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Ūkio ministerija mėgina pritraukti verslininkus ir juos paskatinti kurti verslą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau - KLEZ). Pasirodo, visa ši veikla yra tik dūmų uždanga, nes nėra jokių teisinių dokumentų, leidžiančių KLEZ vystyti ir joje vykdyti bent kokią veiklą. Tuo valstybei galėjo būti padaryta nuo 70 iki 100 mln. litų nuostolių," surengtoje spaudos konferencijoje dėstė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

1996 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymas (Nr. I-1516). Tuo metu galiojančio įstatymo 3 straipsnyje buvo teigiama, kad zonos teritorija užima 205 ha. ir ši teritorija Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei, o pagal 4 straipsnį buvo nustatytos visiškai nekonkrečios ir neapibrėžtos KLEZ ribos, t.y. šiaurinė riba - Baltijos prospekto tęsinio rytinė pusė, UAB „Philip Morris Lietuva" teritorijos riba; rytinė riba - krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda žemės naudojimo riba; pietinė riba - AB „Klaitra" teritorijos šiaurinė riba, sutampa su miesto administracine riba; vakarinė riba - VĮ „Lietuvos geležinkeliai" geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas-Priekulė žemės naudojimo riba.

„Toks nelogiškas ir nenuoseklus reglamentavimas jau 1996 m. sudarė korupcijos galimybes ir palankias aukščiausių valstybės pareigūnų papirkinėjimo sąlygas. Pagal to paties įstatymo aktualią redakciją, KLEZ plotas yra praplėstas iki 412 ha., tačiau įstatyme nebėra išvardytos nei konkrečios, nei preliminarios KLEZ ribos," savo nuogąstavimus dėstė parlamentaras.

Dėl tokio neaiškumo ir neskaidrumo vietos verslininkai kreipėsi į Seimo narį, kad pastarasis išsiaiškintų esamą situaciją.

Pagal įstatymo 6 straipsnį zonos teritorijos ribas nustato LR Vyriausybė, todėl darytina išvada, kad KLEZ de jure neveikia ir jos būti negali, nors de facto Ūkio ministerija ir Klaipėdos savivaldybė toliau toje teritorijoje vykdo projektus bei atlieka statybos darbus, kurie yra apmokami iš ES ir Lietuvos biudžeto. Parlamentas R. Žemaitaitis atkreipti dėmesį siūlo ir į tai, kad 2010 m. spalio 31 d., duodamas interviu TV3 televizijos laidai „Savaitės komentarai", Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius nurodė, jog Klaipėdos savivaldybė yra patvirtinusi detalųjį planą, o Vyriausybė dar nėra jo patvirtinusi. Be to, meras nurodė, kad detalųjį planą Vyriausybė galės patvirtinti vėliau. Tokie pareigūno veiksmai leidžia manyti, kad KLEZ veikia neteisėtai, vadinasi neteisėtai iš Valstybės biudžeto bei Europos sąjungos fondų gaunami ir pinigai. O tai pažeidžia galiojančius teisės aktus.

Anot parlamentaro, neseniai buvo įvykdytos antras KLEZ vystymo etapas, nors jokie darbai negali būti atliekami. Šio etapo atliktų darbų vertė yra apie 9 mln. litų. Viso projekto vertė - daugiau kaip 45 mln. litų Atkreiptinas dėmesys dar į vieną dalyką. 1999 m. birželio 9 d. Vyriausybės nutarimu (Nr. 753) buvo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos statusą, nustatyti, kad Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (toliau - zona) veikla pradedama praėjus 7 kalendorinėms dienoms po to, kai bus įvykdytos šios sąlygos: a) zonos valdymo bendrovė užtikrins zonos teritorijos fizinę apsaugą ir jos ribų apsaugą; b) zonos valdymo bendrovė ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos statute nurodytos prekių įvežimo į zoną bei išvežimo iš jos formalumus atliekančios valstybės institucijos pasirašys zonos atskyrimo nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalies infrastruktūros ir įvažiavimo (išvažiavimo) punktų priėmimo aktą; c) nustatyti zonos vidaus tvarką. Tačiau ribos nebuvo nustatytos, kaip reikalaujama Vyriausybės nutarime, taigi KLEZ įstaiga negalėjo pradėti dirbti po 7 dienų, kadangi nesant ribų nėra galimybės garantuoti teritorijos fizinę apsaugą. Taigi nei vienas reikalavimas negalėjo būti įvykdytas,

Nesant KLEZ ribų nei Ūkio ministerija, nei Klaipėdos savivaldybė neturėjo jokių teisinių galimybių pradėti veiklą, juo labiau pasirašyti bendradarbiavimo sutarčių su investuotojais. R.Žemetaitaičio teigimu, nuvykus į įvykio vietą matyti, kad situacija iš tiesų yra kitokia nei informuoja KLEZ administruojantys valdininkai.

„Spaudoje vis pasirodo informacija apie gyventojų iškeldinimą iš KLEZ, tačiau kaip galima juos iškelti, jeigu nėra jokių teisinių svertų, o žmonės verčiami parduoti nuosavybę neaiškiems asmenims. Pardavus žemės sklypą kitam asmeniui, vėliau patvirtinus KLEZ ribas bus galimybė šiuos sklypus išpirkti. Todėl susidarys palankios sąlygos piktnaudžiauti esama situacija pasipelnant iš valstybės," - teigė Seimo narys.

„Susipažinus su visais dokumentais akivaizdžiai matyti, kad valstybėje galimai veikė didelė nusikalstama grupuotė, kuri per ilgą laikotarpį galėjo iš valstybės pasisavinti daugiau kaip 70 mln. litų. Šiuo metu KLEZ veikia pagal savivaldybės tarybos patvirtintą schemą ar planą, kurio niekas nematė ir nežino. Taigi tampa neaišku, kas ir kaip vykdė viešuosius pirkimus, nes jokios kontrolės nebuvo. Tokiu būdu galimai buvo padaryta didžiulė žala," - aiškino parlamentaras.

„Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją bei teisinius aspektus dar šią savaitę kreipsiuosi į FNTT, Valstybės kontrolę bei Generalinę prokuratūrą, kad kuo greičiau būtų pradėtas tyrimas dėl galimo pinigų išvaistymo. Taip pat artimiausiu metu, surinkęs visus reikiamus dokumentus, kreipsiuosi į Briuselio institucijas, prižiūrinčias ir kontroliuojančias ES pinigų įsisavinimą. Jeigu bus nustatyta, kad Lietuva, vykdydama projektą, pažeidė galiojančius teisės aktus, tokiu atveju valstybei grės ne tik gautų pinigų grąžinimas Briuseliui, bet ir bauda," teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Ieva Saplinskaitė
Seimo narys
Remigijus Žemaitaitis

2010-11-04

E.Lementauskas : Vilnius dar gali tapti mini automobilių miestu

Nuo pirmadienio kai kuriose Vilniaus senamiesčio vietose palikti automobilį valandai jau kainuoja nebe tris, o šešis litus. Savivaldybė nusprendė branginti automobilių stovėjimą neva siekdama sumažinti jų skaičių miesto centre.

Laikas parodys, ar toks miesto valdžios sprendimas duos laukiamą rezultatą, o gal automobiliais tik dar labiau užsikimš senamiesčio kiemai.

Jau dabar aišku, kad padidintas mokestis sukėlė didelį vairuotojų pasipiktinimą. Vargu, ar žmonės tokiu prievartiniu būdu pradės daugiau galvoti apie ekologiją ir švaresnę aplinką mieste.

Valdžia galėjo išvengti bent dalies gyventojų neigiamos reakcijos, jeigu tikslo būtų siekusi labiau kūrybiškai. Kalbu apie mano prieš porą metų pasiūlytą mintį suteikti parkavimo mokesčio lengvatas mažų automobilių vairuotojams.

Ši idėja galėjo būti įgyvendinta ir šiemet, kartu su sprendimu padidinti mokestį visiems automobiliams. Nevėlu tai padaryti ir šiandien: galbūt nereikia stengtis mažinti automobilių skaičiaus - sumažinkime pačius automobilius! Mini automobiliams stovėjimas mieste galėtų visai nekainuoti: maži automobiliai mažiau teršia aplinką, užima mažiau vietos gatvėse ir aikštelėse.

Paryžiuje automobiliai "mažyliai" jau senokai vyrauja miesto gatvėse. Savo požiūrį į miesto transporto priemones keičia ir daugelio kitų Europos sostinių vairuotojai.

Tik Pietų Amerikoje vis dar galioja nerašyta taisyklė, kad kelyje pirmenybę turi tas, kurio mašina didesnė.

Gaila, kad ir Vilniuje nuo šiol pirmenybę važiuoti į miesto centrą ir patogiai statyti automobilį turės tas, kurio piniginė storesnė. Ir tai neturi nieko bendra su ekologija.

2010-11-05

Prieš Vėlines – prasmingi darbai

Prieš pat Vėlines, spalio 30 d., partijos Tvarka ir teisingumas jaunieji bei vyresnieji Varėnos skyriaus nariai suorganizavo apleistų kapų tvarkymo akciją, kurios metu sutvarkė Glūko miške esančias vokiečių kapinaites.

Susirinkę nariai prie partijos Tvarka ir teisingumas Varėnos skyriaus būstinės, esančios Vasario 16-osios g. 7-6, kartu su pirmininku Marium Juškevičium aptarė planuojamus darbus, jų eigą ir pajudėjo į Glūką tvarkyti 1915 metais žuvusių Vokietijos kareivių kapines. Buvo pašalinti užgriuvę medžiai, šakos, sugrėbti lapai, aptvarkyti žuvusiųjų paminklai, nes per samanas jau nebuvo matyti nei kareivių vardų, nei pavardžių. Kai suplanuoti darbai buvo atlikti, partijos nariai ant šių niekieno nelankomų kapų padėjo gėlių ir uždegė žvakutes. Į vokiečių kapines atvykusi buvusi M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus pirmininkė Gražina Jaronienė visiems susirinkusiems papasakojo istoriją apie šias kapines, parodė senas nuotraukas, archyvuose surastą įvairiausią istorinę medžiagą. G. Jaronienė prisiminė, jog Varėnos gyventojai, humanistai Donata ir Kazimieras Račiūnai 1987-jų vasarą ne tik sulaidojo besimėtančius kaulus iš išverstų I Pasaulinio karo vokiečių kapų, atstatė išvartytus paminklus, išrovė krūmus, apgenėjo kapus stelbiančias eglių šakas, bet ir sudarė šių kapų dokumentą su žuvusiųjų pavardėmis. Šio dokumento nuorašas 1995 metais buvo įteiktas Varėnos kraštotvarkininkei Virginijai Lazdinienei.

G. Jaronienė papasakojo apie itin jaudinančią pažintį, kuri užsimezgė 2001 09 13 su Mary Antuanete ir Žanu Muleriais iš Paryžiaus: jie vykdė dviejų šeimos kartų misiją - surasti senelio Augusto Hofmano, žuvusio 1915 metų rugsėjo 13-ją Varėnoje, kapą. Jiems prireikė daugelio metų, kol pagaliau surado šį kapą. Šis kareivis gyveno Elzas-Lotaringijoje, į karą išėjo, būdamas 43 metų amžiaus, palikęs mylimą žmoną Madeleną su 7 vaikais. Kare išbuvo tik vienerius matus, bet žmonai per šį laiką buvo parašęs 126 laiškus ir atvirukus, kurie tapo šeimos relikvija. Po močiutės ir dėdžių mirčių šių laiškų paveldėtoja tapo Mary Antuanetė (gim.1926 m.). Ji ir įsipareigojo žūtbūt surasti senelio kapą, kol yra gyva. „Vargu ar būtumėm jį suradę, jei neturėtumėm dabar jau mirusių Donatos ir Kazimiero Račiūnų surašyto I Pasaulinio karo vokiečių kapų sąrašo: jame įrašyta ir Augusto Hofmano pavardė, nurodyta vieta, kur yra šis kapas. Taigi turime kapą, kuriam jaučiame sentimentus ir pareigą bent per Vėlines uždegti žvakeles", - prisiminimais dalijosi Senosios Varėnos gyventoja G. Jaronienė.

Živilė Balionytė

2010-11-10

E.Lementauskas: Savivaldybės klerkai tyčiojasi iš vairuotojų

Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos", pradėjusi rinkti net šešių litų mokestį už automobilio stovėjimo valandą senamiestyje, toliau tyčiojasi iš apmokestintose zonose gyvenančių vilniečių. Jiems priklauso leidimai prie namų statyti automobilius nemokamai, tačiau norintys gauti tokius leidimus vairuotojai siuntinėjami nuo vieno savivaldybės tarnautojo pas kitą.

Specialius lipdukus, klijuojamus ant automobilio lango, išduoda „Susisiekimo paslaugos", tačiau vairuotojai turi ne tik sumokėti 15 litų metinę rinkliavą ir pateikti automobilio dokumentus - iš jų dar reikalaujama išrašo apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Tokio dokumento žmonės siunčiami į seniūnijas.

„Susisiekimo paslaugų" klerkams visiškai nerūpi, kad automobilio savininko adresas yra nurodytas transporto priemonės techniniame pase!

Viename tokiame dokumente yra nurodytas tik vienas savininko adresas, todėl vairuotojas niekaip negalėtų suklaidinti savivaldybės ir pasiimti kelių leidimų nemokamai statyti savo automobilį prie namų.

Pagaliau, negi savivaldybės įmonės klerkai mano, kad vairuotojai gali klastoti automobilio dokumentus? Net jei ir kiltų toks įtarimas, savivaldybės įmonės darbuotojas galėtų pats susisiekti su kitu savivaldybės padaliniu, t.y. seniūnija, ir pasitikslinti duomenis.

Tačiau savivaldybės klerkams tai visiškai nerūpi. Jie aklai vadovaujasi dar 2005 m. priimtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir nė negalvoja siūlyti jį pakeisti, kad vairuotojams tiesiog būtų patogiau gauti jiems priklausančius leidimus.

Akivaizdu, kad tas, kuris parengė tokias taisykles, pats negyvena apmokestintoje gatvėje arba iš viso neturi automobilio.

Apmaudu, kad miesto Taryba, kaskart peržiūrėdama savo sprendimą, keičia tik mokesčių dydį, tačiau neatkreipia dėmesio į kitus sprendimo punktus, kuriuos reikėtų būtinai pakeisti. Dar labiau gaila, kad Tarybos narių dėmesio į šį nesusipratimą neatkreipia „Susisiekimo paslaugų" įmonės vadovai, žiūrintys tik, kaip surinkti daugiau mokesčių iš vairuotojų.

2010-11-11

Apie tėvus, nepripažįstančius savo vaikų

Spartus gyvenimo tempas, didelė emigracija, augantis skyrybų skaičius. Tokia šių dienų gyvenimo realybė. Žmonės nori geresnės ateities ne tik sau, bet ir vaikams. Tačiau ne visada išvykimas svetur lemia turtingą bei sotų gyvenimą. Ypač sunku namuose liekančioms vienoms moterims su vaikais. Patyčios, fizinis ir psichologinis smurtas, galiausiai - skyrybos. Moterys yra priverstos nuolat galvoti apie būdus išgyventi, nes paprastai į užsienį išvykę jų sutuoktiniai „pamiršta" ir vaikus, ir buvusias žmonas. Jie nemoka alimentų, neprisiima atsakomybės dėl jų išlaikymo. Tačiau daugelio panašių dalykų būtų galima išvengti, jeigu sutuoktiniai draugiškai susitartų dėl skyrybų ir abu prisidėtų prie vaikų auklėjimo bei aprūpinimo.

Dėl išlaikymo priteisimo neužtenka vien teismo sprendimo. Reikia nueiti ilgą kelią, kol priteista suma bus išieškota ir pasieks vaikus. Gyvenime dažnos situacijos, kai tėvai vengia mokėti jiems nustatytas sumas. Todėl valstybė turi padėti ir kartu garantuoti tinkamą visavertį vaikų gyvenimą.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaikams garantuojama teisė į išmokas, kai vienas iš tėvų nemoka teismo sprendimu ar susitarimu nustatyto išlaikymo ar to vengia, diskriminuoja vaikus, emigruoja arba kurių tėvai yra užsienio valstybių piliečiai ir kurie Lietuvoje neturėjo bei neturi turto ar pajamų. Teisę kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją (VIF) turi vienas iš tėvų, su kuriuo, teismo sprendimu, gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvoje.

Be kitų įstatyme numatytų dokumentų, kartu su prašymu, pareiškėjas VIF privalo pateikti ir antstolio, vykdančio išlaikymo išieškojimą pagal LR Civilinio proceso kodekso nuostatas, išduotą nustatytos formos pažymą.

Tačiau kreiptis į Lietuvos antstolius su vykdomuoju dokumentu dėl skolos, taip pat ir išlaikymo išieškojimo, galima tik tuomet, jeigu skolininkas Lietuvoje turi turto, gyvenamąją ar darbo vietas.

Bet visai kita situacija susidaro, jeigu vienas iš sutuoktinių, turintis reikalavimo teisę, priverstinio išieškojimo veiksmus privalo pradėti toje valstybėje, kurioje gyvena skolininkas arba yra jo turtas. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu buvęs sutuoktinis arba vaikų tėvas neturi jokio turto Lietuvoje arba pats čia nedirba, o jo darbo vieta arba turtas yra, pavyzdžiui, Latvijoje, išieškojimo procedūra pradedama pagal Latvijos teisę.

Dauguma pareiškėjų tikisi, jog, vykdant teismo sprendimus bei nepavykus išieškoti teismo sprendimu priteisto išlaikymo, užsienio valstybių antstoliai jiems išduos dokumentą, kuris leis pretenduoti į Lietuvos VIF išmokas. Tačiau praktika ir galiojantys teisės aktai tiek Lietuvoje, tiek kitoje valstybėje yra skirtingi. Todėl vykdymas bus atliekamas, laikantis atitinkamos šalies taisyklių. O ir vykdanti institucija ne visuomet bus įvardinta kaip antstolis.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, atliekant išlaikymo išieškojimą iš darbo užmokesčio, procesą kontroliuojanti institucija yra teismas. Todėl, net ir sulaukus teismo rašto, tarkime, jog išieškojimas yra negalimas (pavyzdžiui, skolininko pajamos neviršija toje valstybėje nustatyto pajamų minimumo), negalime būti tikri, kad VIF administratorius pagal tokį dokumentą priimtų palankų sprendimą dėl išmokų skyrimo. Vertinant formaliai, toks dokumentas neatitiktų VIF įstatymo reikalavimų. Visų pirma todėl, jog išlaikymo išieškojimas būtų vykdytas ne pagal LR Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Be to, tokį dokumentą bus išdavęs teismas, o ne antstolis.

Lieka tikėtis, kad artimiausiu metu valstybių vadovai susitars dėl vieningo reglamentavimo vykdymo proceso tose bylose, kurios socialiai yra labai aktualios. Teisės aktai ir juos vykdančios institucijos turi suteikti tokią paslaugą, jog eiliniams žmonėms, ypatingai - socialiai remtiniems, nereikėtų teisybės už savo vaikus ieškoti po visą pasaulį bei įvairias institucijas. Tuos darbus privalo atlikti valstybės išlaikomas Vaikų garantinis fondas.

Remigijus ŽEMAITAITIS
Lietuvos Respublikos Seimo narys

2010-11-11

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos veikla - po aferos skraiste

Ūkio ministras Dainius Kreivys, kalbėdamas apie korupcijos lygio mažinimą bei skaidrų Europos Sąjungos ir mūsų valstybės lėšų panaudojimą, pats „paslydo" ant savo teiginių. Garsiai kovą su korupcija deklaruojantis ministras, pasirodo, nesugeba susitvarkyti su savo ministerija ir jam pavaldžiomis institucijomis. Taigi vieši jo pasisakymai yra nieko verti. Apie tai buvo diskutuota Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio surengtoje spaudos konferencijoje „Nori vystyti verslą, susimokėk klerkams"

„Jau daugiau kaip 10 metų Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Ūkio ministerija mėgina pritraukti verslininkus ir juos paskatinti kurti verslą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ( KLEZ). Pasirodo, visa ši veikla yra tik dūmų uždanga, nes nėra jokių teisinių dokumentų, leidžiančių KLEZ vystyti bei vykdyti bent kokią veiklą. Dėl to valstybei galėjo būti padaryta nuo 70 iki 100 milijonų litų nuostolių,"- įsitikinęs Seimo narys R. Žemaitaitis.

1996 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas KLEZ įstatymas (Nr. I-1516). Tuo metu galiojančio įstatymo 3 straipsnyje buvo teigiama, kad zonos teritorija užima 205 hektarus. Ši teritorija, Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka, išnuomojama zonos valdymo bendrovei, o pagal 4 straipsnį nustatytos visiškai nekonkrečios bei neapibrėžtos KLEZ ribos. T.y. šiaurinė riba - Baltijos prospekto tęsinio rytinė pusė, UAB „Philip Morris Lietuva" teritorijos riba; rytinė riba - krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda žemės naudojimo riba; pietinė riba - AB „Klaitra" teritorijos šiaurinė riba, sutampanti su miesto administracine riba; vakarinė riba - VĮ „Lietuvos geležinkeliai" geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas-Priekulė žemės naudojimo riba.

„Toks nelogiškas ir nenuoseklus reglamentavimas jau 1996 m. sudarė korupcijos galimybes bei palankias aukščiausių valstybės pareigūnų papirkinėjimo sąlygas. Pagal to paties įstatymo aktualią redakciją, KLEZ plotas yra praplėstas iki 412 ha., tačiau įstatyme nebėra išvardyta nei konkrečių, nei preliminarių KLEZ ribų,"- nuogąstauja parlamentaras.

Dėl tokio neaiškumo ir neskaidrumo vietos verslininkai kreipėsi į Seimo narį, kad pastarasis išsiaiškintų esamą situaciją.

Pagal įstatymo 6 straipsnį, zonos teritorijos ribas nustato Vyriausybė. Todėl darytina išvada, jog KLEZ de jure neveikia ir jos būti negali, nors de facto Ūkio ministerija bei Klaipėdos savivaldybė toje teritorijoje vykdo projektus, atlieka statybos darbus, kurie yra apmokami iš ES ir Lietuvos biudžeto. Parlamentas R. Žemaitaitis siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad 2010 m. spalio 31 d., duodamas interviu TV3 televizijos laidai „Savaitės komentarai", Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius nurodė, jog Klaipėdos savivaldybė detalųjį planą yra patvirtinusi, o Vyriausybė - dar ne. Meras teigė, kad tai padaryti Vyriausybė galės padaryti ir vėliau.

„Tokie mero išsireiškimai leidžia manyti, kad KLEZ veikia neteisėtai. Vadinasi, neteisėtai iš Valstybės biudžeto bei ES fondų gaunami ir pinigai. O tai pažeidžia galiojančius teisės aktus.

Anot parlamentaro, nors jokie darbai negali būti atliekami, neseniai buvo įvykdytas antras KLEZ vystymo etapas. Atliktų darbų vertė yra apie 9 mln. litų. Viso projekto vertė - daugiau kaip 45 mln. Lt. Svarbus ir dar vienas dalykas: 1999 m. birželio 9 d. Vyriausybės nutarimu (Nr. 753) nuspręsta patvirtinti KLEZ statusą, nustatyti, jog KLEZ veikla pradedama, praėjus 7 kalendorinėms dienoms po to, kai bus įvykdytos šios sąlygos: zonos valdymo bendrovė užtikrins zonos teritorijos fizinę apsaugą ir jos ribų apsaugą; b) zonos valdymo bendrovė ir KLEZ statute nurodytos prekių įvežimo į zoną bei išvežimo iš jos formalumus atliekančios valstybės institucijos pasirašys zonos atskyrimo nuo likusios LR muitų teritorijos dalies infrastruktūros ir įvažiavimo (išvažiavimo) punktų priėmimo aktą; nustatyta zonos vidaus tvarka. Tačiau ribos, kaip reikalaujama Vyriausybės nutarime, nebuvo nustaytos. Taigi KLEZ įstaiga negalėjo pradėti dirbti po 7 dienų, kadangi, nesant ribų, nėra galimybės garantuoti teritorijos fizinės apsaugos. Taigi nė vienas reikalavimas negalėjo būti įvykdytas.

Nesant KLEZ ribų, nei Ūkio ministerija, nei Klaipėdos savivaldybė neturėjo jokių teisinių galimybių pradėti veiklą, juo labiau - pasirašyti bendradarbiavimo sutarčių su investuotojais. R.Žemaitaičio teigimu, nuvykus į vietą matyti, kad situacija iš tiesų yra kitokia nei informuoja KLEZ administruojantys valdininkai.

„Spaudoje vis pasirodo informacija apie gyventojų iškeldinimą iš KLEZ. Tačiau kaip galima juos iškelti, jeigu nėra jokių teisinių svertų, o žmonės verčiami parduoti nuosavybę neaiškiems asmenims. Pardavus žemės sklypą kitam asmeniui, vėliau, patvirtinus KLEZ ribas, bus galimybė šiuos sklypus išpirkti. Todėl susidarys palankios sąlygos piktnaudžiauti esama situacija, pasipelnant iš valstybės.

Susipažinus su visais dokumentais, akivaizdžiai matyti, kad valstybėje galimai veikė didelė nusikalstama grupuotė, kuri per ilgą laikotarpį galėjo pasisavinti daugiau kaip 70 mln. Lt. Šiuo metu KLEZ veikia pagal savivaldybės tarybos patvirtintą schemą ar planą, kurio niekas nematė. Neaišku, kas ir kaip atliko viešuosius pirkimus, nes jokios kontrolės nebuvo. Tokiu būdu galimai padaryta didžiulė žala," - mano parlamentaras.

Anot jo, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją bei teisinius aspektus, jis kreipėsi į FNTT, Valstybės kontrolę bei į Generalinę prokuratūrą, kad kuo greičiau būtų pradėtas tyrimas dėl galimo pinigų išvaistymo.

„Taip pat artimiausiu metu, surinkęs visus reikiamus dokumentus, informuosiu Europos Parlamento institucijas, prižiūrinčias bei kontroliuojančias ES pinigų panaudojimą. Jeigu bus nustatyta, jog Lietuva, vykdydama projektą, pažeidė galiojančius teisės aktus, valstybė privalės ne tik grąžinti gautas lėšas Briuseliui, bet ir sumokėti baudą,"- teigia Seimo narys R. Žemaitaitis.

Ieva SAPLINSKAITĖ

2010-11-11

J.Imbrasas: „Besirūpindami atliekomis, nepamirškime žmonių“

Lietuvoje daugelį dalykų bandoma pateisinti ir pridengti Europos Sąjungos direktyvomis bei jų reikalavimais. Ir neretai šiuos reikalavimus bandoma pateikti ir interpretuoti kaip kam naudingiau. Būtent taip dažnai buvo elgiamasi ir diskutuojant dėl komunalinių atliekų deginimo gamyklos Vilniuje, kurios statyboms pagaliau užkirstas kelias.

Atliekų tvarkymo klausimai nuolat aptarinėjami tiek Europos Parlamente, tiek nacionalinėse bendrijos šalių institucijose. Šios problemos svarba akivaizdi: atliekų daugėja ir nuo teisingo elgesio su jomis priklauso mūsų visų ateitis - švari aplinka, sveikata ir gyvenimo kokybė.

Tačiau apie kokią gyvenimo kokybę galima galvoti, kai kone miesto centre užsimojama statyti komunalinių atliekų deginimo įmonę, visuomenei bandant įteigti, jog tai yra saugus ir pažangus atliekų naikinimo būdas?

Pasipiktinęs tokiais suinteresuotų verslo struktūrų siekiais, aš daugiau nei prieš metus Europos Komisijai įteikiau peticiją, kurioje pareiškiau, jog prieštarauju tokios komunalinių atliekų deginimo gamyklos statybai ir prašiau Europos Parlamento imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įgyvendinti atliekų tvarkymo principai, užkirstas kelias arba apribotas neigiamas atliekų deginimo poveikis aplinkai, ypač oro, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens užteršimas išmetamais teršalais ir dėl to kylantis pavojus žmonių sveikatai. Taip pat pakartotinai Komisijai esu pateikęs oficialų paklausimą šia tema, į kurį ji privalo atsakyti raštu.

Džiaugiuosi, kad Vilniaus regiono aplinkosaugininkams užteko valios užkirsti kelią neskaidraus projekto įgyvendinimui ir Lietuvos sostinėje atliekos nebus naikinamos būdu, kurio daugelis Europos valstybių jau atsisako, uždarydamos atliekų deginimo gamyklas.

Daugelis šalių jau įsiklauso į ekologų ir aplinkosaugininkų perspėjimus, jog atliekų deginimas anaiptol nėra saugus ir pažangus jų tvarkymo būdas. Deginant atliekas, o ypač nerūšiuotas, kaip buvo ketinama daryti Vilniuje, teršiama gamta ir keliamas pavojus žmonių sveikatai. Atliekų deginimas vis dažniau vadinamas mirštančia technologija ir barbarišku jų naikinimo būdu.

Neginčijama, kad atliekos yra vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau norint jas naudoti energijos gamybai, pirmiausia būtina išrūšiuoti, o ne mesti į deginimo įrengimus viską iš eilės. Be to daugelio komunalinių atliekų deginimo gamyklų patirtis rodo, jog energijos tokios įmonės sunaudoja daugiau nei jos pagamino.

Tiek ES, tiek Lietuvos teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą, deginimas įvardijamas kaip vienas iš kraštutinių būdų, už kurį blogesnis yra tik atliekų šalinimas sąvartyne. Ne deginimui, o atliekų prevencijai, susidarančių kiekių mažinimui, rūšiavimui, perdirbimui, antriniam panaudojimui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys. Būtent tokie prioritetai yra išdėstyti ir bendrijos, ir nacionaliniuose teisės aktuose, tik kažkodėl viešojoje erdvėje labiausiai akcentuojama deginimo būtinybė.

Klimato kaitos ir energetinių išteklių klausimai labai dažnai svarstomi Europos Parlamente. Atsinaujinančių energijos išteklių paieška ir racionalus jų naudojimas - vienas iš būdų elektros energijai, šilumai ar kurui gaminti. Šiam tikslui puikiausiai gali būti naudojamos biologinės atliekos, kurios sudaro didelę komunalinių atliekų Lietuvoje dalį.

Kaip jau esu minėjęs, Europos Parlamentas siūlo parengti atskirą biologinių atliekų tvarkymo direktyvą, kuri įtvirtintų privalomą rūšiuotų atliekų surinkimo, biologinių atliekų perdirbimo ir iš jų gaunamo įvairių rūšių komposto kokybės klasifikacijos sistemą.

Tačiau konkrečių žingsnių atliekų rūšiavimo ir perdirbimo, jų panaudojimo energijos gamybos srityse galima ir būtina imtis nelaukiant ES direktyvų.

Mums niekas netrukdo savivaldybėse įsteigti „Žaliosios energetikos" skatinimo fondus. Teikti paramą juridiniams ir fiziniams asmenims, pasirenkantiems ir įdiegiantiems alternatyvius energijos gamybos būdus: įrengiantiems geoterminį šildymą, auginantiems bioenergetinius augalus, siekiantiems pasistatyti vėjo ir vandens jėgaines, biodujų generatorius.

Neabejoju, kad tokios priemonės skatintų atsakingesnį žmonių elgesį su atliekomis, norą tausoti aplinką, kurioje gyvename. Ir tai būtų daug efektyviau nei bandymas, ignoruojant žmonių valią ir nuomonę, piršti jiems atliekų deginimo gamyklos idėją.

Juozas Imbrasas Europos Parlamento narys

2010-11-12

E.Lementauskas: Konservatoriai vilniečius seks iš dangaus

Konservatoriams tiesiog būtina ką nors sekti, stebėti ir įrašinėti. Pradėję nuo politinių oponentų, vėliau įrašymo techniką panaudoję prieš savo pačių merą, pakabino vaizdo kameras miesto autobusuose, o dabar jau ruošiasi iš dangaus stebėti visus Vilniaus gyventojus.

Už 100 tūkst. litų savivaldybė pirks skraidančius filmavimo ir fotografavimo įrenginius. Savivaldybės atstovai aiškina, kad moderni įranga užtikrins miestiečių saugumą per tokius įvykius, kaip gėjų eitynės.

Ar miesto valdžia vėl planuoja leisti gėjų paradą? O gal jau ruošiasi riaušėms prie Seimo? O gal to skraidančio daikto ir visai neprireiks?

Įvertinus, kiek už jį mokama, turbūt labiau apsimokėtų dar kokius 20 metų reikalui esant pakilt su sraigtasparniu.

Vilniuje jau turime pripirktų brangių modernių technologijų, kurios irgi turėjo tarnauti vilniečiams, tačiau iki šiol dūla nenaudojamos. Tai ir greitį „fiksuojantys" aparatai, ir švieslentės transporto stotelėse, ir elektroninė bilietų sistema.

Visa tai irgi turėjo priartinti Vilnių prie modernių Europos šalių sostinių, tačiau tik pavertė pajuokos objektu. Paaiškėjo, kad miesto valdžia geba išleisti didžiulius pinigus moderniems žaislams, tačiau nežino, kaip jais naudotis.

Tuo tarpu paprasti žmonės - savivaldybės įmonių darbuotojai, policininkai - dirba beveik už dyką. Jų algoms pinigų trūksta.

O gal miesto kasoj atsirado papildomų lėšų? Kaip kitaip valdžia galėtų paaiškinti savo sprendimą metų gale įsigyti biudžete tikrai neplanuotų žaislų? Nebent tik skolon, kurią grąžinti turės jau kita miesto Taryba.

2010-11-15

V.MAZURONIS KREIPĖSI Į GENERALINĮ PROKURORĄ DĖL ŠMEIŽIKIŠKŲ V.VALENTINAVIČIAUS TEIGINIŲ

Šiandien Seimo narys, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Generalinį prokurorą Darių Valį prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą dėl jį šmeižiančių premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus teiginių, pasirodžiusių šios dienos Delfi straipsnyje „Apkaltą sužlugdė Paksas, Vagnorius, Uspaskichas ir pusė Butkevičiaus (tiksliau Olekas)". V. Valentinavičius savo tekste atvirai kaltina V.Mazuronį sužlugdžius apkaltą Seimo nariams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui.

Parlamentaras V.Mazuronis pasipiktino premjero patarėjo žodžiais: „Surišam ant nosinės mazgelį kitiems rinkimams: apkaltą sužlugdė Rolando Pakso Tvarkos ir teisingumo partija, frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis", kuriuos laiko visiškai neatitinkančiais tiesos bei juodinančiais.

„Tokiais žodžiais V.Valentinavičiaus mane be užuolankų kaltina sužlugdžius apkaltą ir vos ne privertus kitus ją žlugdyti, nors dar jos išvakarėse aš aiškiai buvau pareiškęs savo ir partijos poziciją, kad tokių Seimo narių neturėtų būti Seime ir jie neturėtų būti renkami. Labai norėtųsi sužinoti, kokiais faktais ar įrodymais premjero patarėjas V.Valentinavičius remiasi, darydamas tokias prielaidas ir viešai tai teigdamas, ypač kai balsavimas Seime dėl dviejų Seimo narių buvo slaptas,"‑ teigė parlamentaras V.Mazuronis.

Partija Tvarka ir teisingumas

2010-11-16

R.Paksas: „Krizės iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta“

Ekonomikos ekspertų prognozės prieštaringos: vieni jau senokai regi krizės pabaigą ir atsigavimo ženklus, kiti gąsdina, kad netrukus mūsų laukia dar skaudesnis nuosmukis. Europos Parlamente veikiantis specialusis Finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitetas dirbs iki kitų metų vidurio. Ar tai reiškia, kad iki to laiko pasibaigs krizė ir komitetas nebeturės ką veikti?

Išgirdęs šį klausimą, specialiajame, vadinamajame EP „krizės" komitete dirbantis Lietuvos europarlamentaras Rolandas Paksas optimistinių prognozių žarstyti neskubėjo.

Būčiau labai laimingas, jei kitų metų viduryje ekonominį sunkmetį galėtume prisiminti kaip slogų sapną, tačiau nesu toks didelis optimistas. Reikia pripažinti, kad iš recesijos gniaužtų visa Europa kapstosi gerokai lėčiau nei į ją nugrimzdo.

Neseniai specialusis Finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitetas pateikė savo veiklos vidurio ataskaitą, kurioje pasiūlė priemones, padėsiančias ateityje užkirsti kelią krizėms ir užtikrinti ekonomikos augimo stabilumą.

Viena iš pasiūlytų priemonių - finansų priežiūros sistemos sukūrimas. Šios sistemos dėka turėtų būti apskaitomi visi finansiniai sandoriai ir įvedamas jų mokestis.

Ar, Jūsų manymu, dabar yra tinkamas metas įvesti naujus mokesčius?

Sunkmetis - pats palankiausias metas peržiūrėti visus mokesčius jų mažėjimo ir mažinimo tvarka. Apie naujus mokesčius gali galvoti nebent tos šalys, kurios laiku juos sumažino arba bent jau nedidino pačiu nepalankiausiu momentu, kuo, deja, negalime pasidžiaugti Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad mūsų šalyje tiesiog būtina paskelbti moratoriumą naujų mokesčių įvedimui ir esamų didinimui.

Štai Europos Komisija pasiūlė dar penkeriems metams pratęsti minimalaus standartinio PVM tarifo galiojimą. O Lietuvoje, prasidėjus krizei, PVM buvo nuolat didinamas iki 21 proc. ir panaikinta daugybė lengvatų. Šiuo metu penkiolikoje ES šalių PVM yra mažesnis nei pas mus, septyniose - didesnis. Bet, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur PVM yra 22 proc., taikomi lengvatiniai 3 ir 7 procentų tarifai maisto produktams. Pigesnę produkciją kaimyninėje šalyje vėl perka ir lietuviai, taip papildydami Lenkijos biudžetą.

Tačiau Lietuvos valdžios atstovai jau ne kartą garsiai pareiškė, kad krizė pas baigiasi ir ekonomika atsigauna?

Bet kažkodėl krizės nebekamuojamoje šalyje dešimtadalis šeimų prisipažįsta, kad joms neužtenka pinigų net maistui. Ar jie ne taip garsiai reiškiasi?

O tiems, kam atrodo, kad krizė jau pasibaigė, siūlau tą įrodyti veiksmais ir į prieškrizinį 2008 m. pabaigos lygį grąžinti mokesčių tarifus bei lengvatas. Neabejoju, kad toks sprendimas duotų iš tiesų gerą ekonominį efektą, paskatintų rinkos atsigavimą ir lėšų įplaukimą į amžinai deficitinį mūsų valstybės biudžetą.

Kitų metų biudžetas - tema, kurią aptarinėja ir Lietuvos ekonomistai bei politikai, ir Europos Komisijos bei Parlamento nariai. Ar įmanoma palyginti nacionalinį bei ES biudžetus?

Tai pernelyg skirtingi dalykai. ES biudžetas yra orientuotas į investicijas. Jis negali būti deficitinis, užkaišomas skolintomis lėšomis.

Tuo tarpu nacionalinio biudžeto paskirtis - užtikrinti valstybės, jos institucijų bei piliečių pragyvenimą ir socialinę gerovę. EP vis daugiau kalbama apie tai, kad nacionalinės vyriausybės taip pat turėtų ieškoti priemonių savo biudžetų deficitui mažinti. Nenustebčiau, jeigu ilgainiui tai taptų ne raginimu, o reikalavimu, nes biudžeto deficitas tampa nepagydoma liga, nuo kurios, atrodo net nenorima pasveikti.

Apie trečdalį kitų metų Lietuvos biudžeto sudarys ES lėšos, o jis vis tiek bus deficitinis. Milijardu litų didinamos išlaidos vien todėl, kad kitąmet tikimasi surinkti daugiau mokesčių. Tačiau kuo pagrįstas toks tikėjimas, jeigu nedaroma jokių realių žingsnių?

Sumažinkime akcizų tarifus iki minimalaus ES reikalaujamo dydžio, įveskime PVM mokesčio lengvatą būtiniausioms paslaugoms ir maisto produktams - kad jis nebūtų didesnis nei kaimyninėse šalyse ir mūsų žmonėms savaitgaliais nereikėtų krauti į bagažines Lenkijos ūkininkų pagamintos mėsos ar pieno produktų. Peržiūrėkime komunalinių paslaugų kainas ir įvairiausių rinkliavų dydžius, siekdami, kad jie atitiktų paslaugai suteikti būtinus kaštus.

Sumažinti mokesčiai labai palengvintų ir mūsų vyriausybės itin garsiai deklaruojamą kovą su šešėline ekonomika - daugelis ekspertų pabrėžia, kad mažesni mokesčiai gerokai sumažintų kontrabandos mastus ir nereikėtų mistika dvelkiančių pažadų, kaip iš jos ištraukti kažkodėl tik vieną milijardą litų į šalies biudžetą.

Esu įsitikinęs, kad, perfrazuojant fizikinį dėsnį, krizės ekonomikoje iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Savo veiksmais jas sukuria žmonės. Jų pastangų dėka krizės ir gali būti išgyvendintos. Bet reikia ne kalbų ir užkalbėjimų - reikia konkrečių pastangų ir sprendimų.

Prezidentas Rolandas Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys

2010-11-17

E.Lementauskas: Suktas valdžios planas parduoti Kalvarijų turgų

Vilniaus Kalvarijų gatvėje kuriasi nauja turgavietė - visai šalia senojo Kalvarijų turgaus, kurį miesto valdžioje esantys konservatoriai ir liberalai nori atiduoti privatininkams. Be abejo, galima manyti, kad naujojo turgaus atsiradimas tokioje vietoje ir tokiu metu tėra tik atsitiktinis sutapimas. Tačiau labai nenustebintų žinia, jei paaiškėtų, kad naujojo turgaus akcijų turi ir kas nors iš dabartinių miesto valdžios atstovų.

O šis sutapimas gali būti ir kruopščiai apgalvotas valdžios planas atimti iš vilniečių senąjį Kalvarijų turgų.

Naujasis turgus netrukus pradės vilioti prekeivius, o senoji Kalvarijų turgavietė bus išnuomota ir uždaryta remontui.

Nesunku atspėti, kur patrauks senieji turgaus prekeiviai - jiems teks kraustytis pas privatininkus į kitą gatvės pusę. Gali būti, kad pradžioje, atidarymo proga, prekeiviams naujoje vietoje netgi bus pasiūlytos geresnės nuomos kainos ir sąlygos.

Paskui prekeivius į naująjį turgų patrauks ir pirkėjai.

Senasis Vilniaus Kalvarijų turgus liks tuščias ir bus atseit remontuojamas. Tačiau labai greitai išgirsime, kad turgavietės remontuoti visai neapsimoka - juk visai šalia jau veikia naujas turgus!

Tokiu būdu senieji Kalvarijų turgaus prekeiviai prieš savo valią bus galutinai perduoti privatininkui, o ištuštėjusią turgavietę valdžia paskelbs nepatrauklia ir miestui nebereikalinga, todėl ją esą galima privatizuoti.

Tai, kad dabartinė miesto valdžia siekia parduoti patrauklų Kalvarijų turgavietės sklypą, tapo aišku dar praėjusiais metais, kai vienas iš miesto vadovų apie tokius planus užsiminė per turgaus darbuotojų mitingą.

Sustatę savo žmones vadovauti turgui, miesto vadovai šiandien daro viską, kad savivaldybės įmonė atrodytų kaip nepelninga ir nereikalinga, todėl jos sklypas galėtų būti "pelningai" parduotas ir užstatytas namais arba prekybos centrais. Ir vėl naudingai kažkam, bet ne sostinės gyventojams.

2010-11-18

E.Lementauskas: Pašalpos vėluoja – premijos išmokamos laiku

Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose vėluoja socialinės pašalpos labiausiai socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Savivaldybės negali laiku išmokėti pašalpų, nes Finansų ministerija vėluoja pervesti tam skirtus pinigus. Ir kur nevėluos, jeigu pirmiausia rūpinasi, kaip išmokėti priedus ir priemokas valstybės įstaigų vadovams ir darbuotojams.

Štai Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komitetas paskelbė, kad spalio mėnesio socialinėms pašalpoms išmokėti vien Vilniuje trūksta 5 mln. litų.

Tuo tarpu Seimo Audito komitetui pateikta informacija parodė, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį valstybės institucijos savo darbuotojams jau išsimokėjo daugiau nei 100 mln. litų įvairių premijų, priedų ir priemokų prie atlyginimų.

Valdininkams priedai nevėlavo, jiems nereikėjo laukti. Ar jiems tie priedai apskritai priklausė?

Įstatymai numato, kad priedai tarnautojams mokami tik už skubių ir svarbių darbų atlikimą, priemokos skiriamos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą, o vienkartinės išmokos - už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą.

Tačiau neretai valdininkai priedus ir priemokas gauna už pagrindinį savo darbą. Tokių priedų ir priemokų išmokėjimas arba neišmokėjimas dažniausiai priklauso nuo vadovo malonės ir tarnautojo partinės priklausomybės.

Taip neturėtų būti. Valdininkai už pagrindinį savo darbą turėtų gauti jiems priklausantį atlyginimą. Kaip ir vadovai neturėtų priedų skirti patys sau savo įsakymais.

Antai pernai Vilniaus meras Vilius Navickas išleido potvarkį, kuriuo nustatė dvigubą apmokėjimą sau ir pavaduotojams už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis. Nuo to laiko sostinės valdžia gauna atlyginimus net už pasirodymus miesto šventėse.

2010-11-23

R.ŽEMAITAITIS: „AR SEIMAS IŠDRĮS PRITARTI TEISINGUMO MINISTERIJOS NORUI NUTEISTŲJŲ PRIEŽIŪRĄ ATIDUOTI Į PRIVAČIAS RANKAS“

Vakar Seimo narys Remigijus Žemaitaitis spaudos konferencijoje pristatė savo iniciatyva parengtą Probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) įstatymą. Anot parlamentaro, dabartinės valdančios daugumos neveiklumas, nenoras išgirsti kitų nuomonių bei jo paties siekis užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą paskatino parengti atskirą įstatymą, kuris įtvirtintų probacijos institucinę ir vykdymo sistemą.

„Vieno įstatymo projekto parengimas eliminuoja būtinybę daryti esmines trijų kodifikuotų įstatymų (Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso) pataisas, kartojant juose identiškas nuostatas, kaip yra daroma dabar. Atskiras įstatymas atitinka teisėkūros ekonomijos principą, reikalaujantį, kad teisės aktai būtų kuriami mažiausiomis sąnaudomis. Juo labiau, kad teisiniai santykiai, susiję su probacija, yra specifiniai ir savo turiniu skiriasi nuo bausmių vykdymo teisinių santykių," - teigė įstatymo iniciatorius.

Seimo narys akcentavo, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas sukurti veiksmingą probacijos sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių.

Anot parlamentaro, esama ir daugiau priežasčių, lemiančių atskiro probacijos įstatymo poreikį. Stiprinant probacijos sistemą, itin reikšmingas visuomenės dalyvavimo nuteistųjų resocializacijos procese skatinimas, sąlygų aktyviai šioje srityje veikti visuomeninėms organizacijoms sudarymas.

„Nuteistųjų resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti jų problemų, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus. Kaip ir buvo pripažinta Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje (Žin., 2007, Nr.27-989), šiuo metu pataisos inspekcijose daugiausiai vykdomos šviečiamojo pobūdžio programos, kurių ryšys su nusikalstamo elgesio recidyvo prevencija yra kvestionuojamas. Darbo su nuteistaisiais programų tikslas turėtų būti toks - siekti, kad nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės. Programos turėtų būti specializuotos, skirtos prosocialiems gyvenimo įgūdžiams tobulinti, pagrįstos naujausiais mokslo duomenimis. Be to, jų įgyvendinimas turi būti grindžiamas individualiais nuteistųjų socialiniais poreikiais, taigi būtina tobulinti šiuo metu taikomą nuteistųjų kartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo sistemą. Įdiegus moksliškai pagrįstas tiek nuteistųjų diferencijavimo pagal jų pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, tiek darbo su jų problemomis metodikas, galima tikėtis, kad sumažės asmenų, kurie yra pataisos inspekcijų įskaitoje, pakartotinis nusikalstamumas. Esama dar daug svarbių ir reikalingų dalykų, kurių nenumato kiti teisės aktai. O šis įstatymas apimtų juos visus," - teigė R.Žemaitaitis.

Tuo tarpu Teisingumo ministerijos siūlomu projektu siekiama išstatutinti šiuo metu dirbančius pareigūnus, centralizuoti valdymą bei įtvirtinti elektroninį monitoringą. Anot Seimo nario R. Žemaitaičio, visi šie veiksmai ateityje sąlygos, kad nuteistųjų priežiūra bus atiduodama į privačias rankas,o turtingiems nusikaltėliams bus sudaromos sąlygos išvengti bausmės.

„Tikiuosi ir viliuosi, kad mano pasiūlytas įstatymo projektas sulauks daugumos Seimo narių palaikymo, nes tokia situacija, kokia yra dabar, yra nefunkcionuojanti ir reikalaujanti daug priežiūros bei resursų. Ji neabejotinai turi keistis," teigė parlamentaras.

Ieva Saplinskaitė

2010-11-25

E.Lementauskas: Ar jūs tai vadinate namų priežiūra?

Vilniuje veikiantys privatūs daugiabučių namų administratoriai, darantys biznį iš gyventojams būtinų paslaugų, jau peržengė visas padorumo ribas. Namų „prižiūrėtojai"nė nenutuokia, kokios problemos kamuoja vieno ar kito daugiabučio gyventojus.

Paskambinęs namą prižiūrinčiai bendrovei dėl laiptinėje iškulto stiklo vienas lazdynietis išgirdo klausimą: „Kurioje laiptinėje?"

Ar pinigus už namų „priežiūrą" renkantys administratoriai neturėtų patys žinoti, kur ir ką reikia sutvarkyti?

Maža to, kai kurioms namus administruojančioms bendrovėms pastaruoju metu gyventojai beveik neturi galimybių prisiskambinti. Anksčiau konkretūs kiekvieno namo administratoriaus telefono numeriai būdavo pateikiami sąskaitose, tačiau dabar jų nebeliko.

Miesto savivaldybė į privačių administratorių ir gyventojų reikalus nesikiša. Tiesa, nuolat kartoja, kad gyventojai gali keisti jiems neįtinkančias įmones kitomis. Tačiau politikai puikiai žino, kad gyventojai šiandien praktiškai neturi jokio pasirinkimo, nes namų priežiūros verslas sostinėje balansuoja ties monopolijos riba.

Todėl mažiausiai ką šiandien turėtų padaryti miesto valdžia, tai įpareigoti gyventojams būtinas paslaugas teikiančias įmones kiekvieno namo kiekvienoje laiptinėje iškabinti savo telefonų numerius, kad žmonės iškilus reikalui galėtų iš karto su jomis susisiekti.

Perspektyvoje miesto savivaldybė turėtų grąžinti vilniečiams galimybę pasirinkti privačią arba municipalinę namo priežiūros bendrovę.

Valdžiai derėtų ne pardavinėti paskutines likusias savo komunalines įmones, bet jas gaivinti ir paleisti į rinką. Taip būtų sudarytos sąlygos sveikai konkurencijai ir priverstų privačius namų administratorius susimąstyti apie savo paslaugų kokybę.

Tokiu būdu turi būti panaikinta sveiku protu nesuvokiama praktika, kai tos pačios verslo grupės kontroliuojamos įmonės teikia būtinas paslaugas ir jas „prižiūri„ bei pateikia sąskaitas gyventojams.

2010-11-26

E.Lementauskas: Valdžiai derėtų ne bauginti, bet atsiprašyti

Dar dveji metai tokios politikos ir sostinę ištiks visiškas krachas, prisipažino miesto vadovai. Po tokio pareiškimo vilniečiams belieka atsidusti, kad dabartinės valdžios kadencija artėja į pabaigą, konstatavo žiniasklaida.

Mano galva, po tokio pareiškimo miesto valdžia jau neturi moralinės teisės tempti iki savo kadencijos pabaigos. Po tokio pareiškimo meras ir jo pavaduotojai turėtų tučtuojau kloti mandatus ant stalo.

„Vilnius pavirs džiunglėmis, o ne civilizuotu miestu", „Teks ir šviesas išjungti, ir šildymą. Na, gal nereikia žmonių gąsdinti, šviesų ir šildymo neišjungsime...", - po tokių sapalionių bet kuriame civilizuotame mieste meras ir jo pavaduotojas būtų skubiai palydėti į užtarnautą poilsį ar net perduoti medikų globai.

Ypač liūdina tai, kad taip artimą konservatoriams gąsdinimo ir bauginimo taktiką prieš artėjančias Kalėdų šventes perėmė ir socialdemokratų atstovas.

Vietoje to, kad sutelktų, padrąsintų ir įkvėptų vilniečius naujiems iššukiams ir darbams ateinančiais metais, miesto valdžia, puolusi į neviltį dėl besibaigiančios kadencijos, paskui save duobėn bando temti visus vilniečius.

Žmonėms dirbanti valdžia neturi teisės šitaip bauginti visuomenės. Visos problemos, apie kurias šiandien kalba Vilniaus vadovas, atsirado ne dėl vilniečių kaltės. Tai yra tik valdžios nesugebėjimas susitvarkyti su savo užduotimis, savo darbu.

Tačiau valdžios pareiškimai skamba toli gražu ne kaip savo klaidų pripažinimas ir atsiprašymas. Nors tam dabar būtų pats palankiausias metas: artėja šv. Kalėdos!

2010-11-26

Politikos krepšinio čempionai – partija Tvarka ir teisingumas

Vilniuje, Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje, vykusį Lietuvos politinių partijų krepšinio turnyrą „Liberalų ir centro sąjungos taurė-2010" laimėjo partijos Tvarka ir teisingumas komanda, kuriai atstovavo net keturi buvę Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjai.

„Tvarkiečiai" finale 51:22 (26:8) įveikė Lietuvos socialdemokratų partijos ekipą ir apgynė nugalėtojų titulą.

Nugalėtojams 16 taškų pelnė Dainius Staugaitis, 11 - Vitalijus Amankavičius, 8 - Vaidas Jurgilas. Dar vienas buvęs LKL žaidėjas - Gintaras Staniulis pridėjo 5 taškus.

Socialdemokratams Andžejus Olenkovičius pelnė 6 taškus.

Partijos Tvarka ir teisingumas komanda šiame turnyre laimėjo visas penkerias rungtynes.

Mače dėl trečiosios vietos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos komanda 43:23 įveikė Liberalų ir centro sąjungos ekipą.

Partija Tvarka ir teisingumas

2010-11-29

V.MAZURONIS: „KVIEČIU FINANSŲ MINISTRĘ I.ŠIMONYTĘ GARBINGAI ATSISTATYDINTI“

Reaguodamas į Finansų ministrės Ingridos Šimonytės viešus pareiškimus apie galimą atsistatydinimą iš posto, jeigu Seimas patvirtins opozicijos pataisas jau nuo kitų metų sausio grąžinti sumažintas pensijas į prieškrizinį lygį, Seimo narys „tvarkietis" Valentinas Mazuronis teigia, kad tokie pasakymai yra ne kas kita kaip tik politinis šantažas. Anot parlamentaro, tik Seimas ir jo nariai turi nuspręsti, kurie prioritetai mūsų valstybėje yra svarbiausi, o valdinininkai, kartu ir ministrai, turi vykdyti Seimo priimtus sprendimus.

„Pensijų atstatymas į buvusį lygį šiandien turi būti mūsų pagrindinis prioritetas, žinoma, greta tokių dalykų kaip sąlygų darbo vietų kūrimui sudarymas, verslo skatinimas ir pan. Esu įsitikinęs, kad tai padaryti šiandien realiai yra galima ir reikia. Jeigu valdininkai ar ministrai turi kitokių prioritetų, nesutampančių su Seimo nuomone, tai jų atsistatydinimas yra logiškas ir garbingas žingsnis. Tik jį reikia žengti, o ne tuščiai gąsdinti," - teigė V.Mazuronis.

Partija Tvarka ir teisingumas

2010-11-30

KALBŲ IR KULTŪRŲ ĮVAIROVĖ- TIKRAS ES LOBIS

2010.11.26d.,Vilniuje, partijos Tvarka ir teisingumas būstinėje, įvyko IV Konferencija, kaip koordinuojantis organas bendradarbiaujant su nacionalinėmis bendruomenėmis prie partijos Tvarka ir teisingumas.

Konferenciją organizavo ir pravedė Vilniaus m. Tarybos narė, partijos TT tautinių mažumų komiteto pirmininkė Nina Šesternikova.

Dalyvavo europarlamentaras Juozas Imbrasas, LR Seimo narys Almantas Petkus, partijos frakcijos Vilniaus m. Taryboje seniūnas Gediminas Rudžionis, partijos atsakingasis sekretorius Evaldas Lementauskas, daugelio tautinių mažumų bendrijų atstovai (iš viso virš 60 žmonių), svečiai iš Minsko.

Minskiečiai parodė filmą apie lietuvių gyvenimą Baltarusijoje.
Šių metų konferencijos tema-„Kalbų ir kultūrų įvairovė- tikras ES lobis". Vilniaus miestui tai labai aktualu, kadangi nuo seno tai daugiakultūris miestas, kuriame gyvena įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų ir papročių žmonės.

Didelį įspūdį paliko N. Alifanovos išsami studija-pranešimas šia tema. Buvo kalbama apie toleranciją (V. Jefimovas,J. Bachmetjeva, J. Tyčina), švietimą(G. Fedorčenko). N. Šesternikova pateikė veiklos ataskaitą už praėjusius metus.
Buvo priimta rezoliucija.

Konferencijos dalyviams koncertavo ansamblis „Harmonija", vadovaujamas L. Malcevos. Karaimų bendruomenė vaišino nacionaliniais patiekalais.
Apibendrinant noriu pacituoti N. Alifanovos pranešimo žodžius-„Kultūrų įvairovė turi savo lobių, kuriuos atskleidę galėtume turėti neįkainojamos naudos: įgytume platesnį akiratį, o mūsų veikla ir strategija neštų didesnį pelną".

Partijos TT Vilniaus m.Naujamiesčio sk.
narė, Vilniaus m. Tarybos narės
N. Šesternikovos visuomeninė padėjėja
Vidutė Aleksinienė

2010-11-30

A.MAZURONIS: „AR SAULĖTEKIO MODERNAUS MOKSLO CENTRAS NETAPS DAR VIENAIS VALDOVŲ RŪMAIS?“

Šiandien Seimo Audito komiteto narys „tvarkietis" Andrius Mazuronis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas ištirti ir nustatyti, ar Vilniaus universitetas, vykdydamas milijoninį būsimo modernaus mokslo centro Saulėtekyje statybų konkursą, nepažeidė viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Anot parlamentaro, esama įtarimų, kad ne tik už Europos sąjungos, bet ir už valstybės lėšas vykdomo projekto sąlygos yra sudarytos konkrečiam iš anksto žinomam laimėtojui, kuris beje pasirenkamas vienas ir projektavimui, ir statybai, kas iš esmės yra neįprasta ir neracionalu.

„Praktika rodo, kad toks pirkimo būdas, kai iš vieno rangovo perkamos ir projektavimo, ir statybos paslaugos, nėra geras, neatitinka protingumo, racionalumo, efektyvumo ir teisėtumo kriterijų. Kai viskas atiduodama į vienas rankas, jau kvepia korupcija. Ne kartą pačios Valstybės kontrolės ataskaitoje buvo pažymėta, kad tokiais atvejais yra neginami arba mažai ginami užsakovo, šiuo atveju valstybės, interesai. Pats projektuodamas statytojas tai daro taip, kaip jam patogiau, o ne taip, kaip reikalinga užsakovui. Formaliai viskas atrodo tvarkinga ir leistina, tačiau pradėjus darbus neretai iškyla įvairių klausimų, o sprendimus priima ne užsakovas, kuris moka pinigus, o pats statytojas.," - teigė Seimo narys A.Mazuronis.

Anot parlamentaro, dėl šių priežasčių labai svarbu iš anksto pradėti kontroliuoti tokius brangius statybų projektus, kad jie netaptų dar vienais valdovų rūmais, saugumo pastatu ar premjero rezidencija, kur klausimų būtų daugiau nei atsakymų.

Kreipdamasis į Viešųjų pirkimų tarnybą Audito komiteto narys A. Mazuronis taip pat prašo pasidomėti, ar yra suderinami konkurso sąlygose numatyti darbų kiekiai ir terminai, skirti jiems atlikti. Įtarimų sukėlė konkurso sąlygose nurodytas tik vienas mėnuo pastato projektui, maketui bei planams parengti, ko, specialistų nuomone, neįmanoma padaryti. Architektų teigimu, tokiems darbams prireiktų mažiausiai 4 mėnesių.

Partija Tvarka ir teisingumas