forumas.tvarka.lt

Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS diskusijos
Dabar yra 2019-11-19 21:24

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 107 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-05-31 13:26 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-05-28

PASKELBTI PIEŠINIŲ KONKURSO “GAMTA MŪSŲ NAMAI” NUGALĖTOJAI

Šių metų kovo mėnesį partijos Tvarka ir teisingumas Šiaulių miesto Saulės sk. pirmininkė, mero pavaduotoja Daiva Matonienė kartu su tarybos nariu Vidmantu Japertu švietimo įstaigas pakvietė dalyvauti piešinių konkurse „GAMTA MŪSŲ NAMAI".

Šiame konkurse sudalyvavo 34 - ių įstaigų vaikai (L/D "Gluosnis",L/D „Sigute", L/D "Coliukė", L/D "Pušelė", L/D "Klevelis", L/D "Žirniukas", L/D ,,Berželis", L/D "Žiburėlis", L/D „Kregždutė", L/D "Ąžuoliukas", L/D „Žibutė", L/D „Saulutė", L/D Salduvė, L/D "Varpelis", L/D „Gintarėlis", L/D "Voveraitė", L/D "Kūlverstukas", L/D "Dainelė", L/D "Dainelė", L/D "Pupų pėdas", L/D "Žiogelis", Šiaulių vaikų dienos centras "Gelbėkit vaikus", Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla, Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras, Jovaro pagrindinė mokykla, Salduvės pagrindinė mokykla, Dubijos pagrindinė mokykla, Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla, Zoknių pagrindinė mokykla, Rėkyvos pagrindinė mokykla, Aukštabalio pradinė mokykla, Lieporių pradinė mokykla, Dainų pradinė mokykla, "Romuvos" pagrindinė mokykla).

Piešinius įvertinusi kompetetinga komisija skyrė 6 nominacijas. Buvo išrinktas originaliausias, žaismingiausias, nuoširdžiausias, grafiškiausias, kūribingiausias darbas ir žinoma pats geriausias darbas.

Šio piešinių konkurso tikslas buvo - kad vaikai piešdami gamtos elementus, pajustų meilę gamtai, suprastų, kad ją reikia puoselėti bei saugoti. Jei kiekvienas žmogus pradės nuo savęs ir eis link tikslo, mūsų pasaulis vėl bus žalias ir nuostabus.

Gegužės 19 d. visų konkurse dalyvavusių švietimo įstaigų atstovai buvo pakviesti į padėkos vakarą, kuriame visiems padėkota už dalyvavimą, įteikti padėkos raštai, prisiminimo dovanėlės. Vakaro metu paskelbta kas laimėjo 5 nominacijas ir pagrindinį prizą. Originaliausias darbas išrinktas Jovaro pagrindinės mokyklos Simono Liesino piešinys, žaismingiausias išrinktas L/D „Žiogelis" auklėtinės Gabrielės Rimkutės piešinys, nuoširdžiausias - L/D „Kūlverstukas" auklėtinės Ugnės Naciūtės piešinys, grafiškiausias - Lieporių pradinės mokyklos Ernestos Sinušaitės piešinys, kūribingiausias autorius išrinktas L/D „Gluosnis" auklėtinis Danas Buivydas. Jiems įteiktos saldžios dovanėlės bei žaidimai. Pačio GERIAUSIO piešinio nominaciją laimėjo L/D „Gluosnis" auklėtinis Gustas Safonov. Jam įteiktas pagrindinis prizas - baldų komplektas darželio grupei, kurį įsteigė UAB „Grafų baldai".

Vakaro pabaigoje visi buvo kviečiami pasivaišinti tortu bei pasidalinti įspūdžiais, patarimais prie kavos puodelio. Renginio organizatoriai visus informavo, kad birželio mėn. planuojama visus piešinius eksponuoti parodoje.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-05-31 13:27 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-05-28

Š. m. gegužės 27 d. partijos Tvarka ir teisingumas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Paulius Paulionis susitiko su Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos atstovais

Susitikime buvo aptartos psichinę negalią turinčių neįgaliųjų bei jų šeimų problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Diskutuojant buvo išreikšta neigiama nuomonė dėl konservatorių vadovaujamos Vyriausybės planų neįgaliųjų naujai skiriamus specialiuosius poreikius priežiūrai (pagalbai) ir slaugai tenkinti ne per pinigines kompensacijas, bet per savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų teikiamas socialines paslaugas, kas užkirstų kelią neįgaliesiems pasirinkti jiems geriausią slaugytoją ir jų šeimų pajamų mažėjimą. Taip pat būtų nepamatuotai padidintas krūvis ir taip daug dirbantiems socialiniams darbuotojams.

Susitikimo pabaigoje nutarta ateityje glaudžiai bendradarbiauti, siekiant didesnės neįgaliųjų integracijos į visuomenę bei pagerinti jų bei jų šeimų gyvenimo sąlygas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-05-31 13:29 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-05-28

DĖL GALIMO VIEŠOJO INTERESO PAŽEIDIMO IR ŽALOS PADARYMO, PRATESIANT VILNIAUS ŠILUMOS TINKLŲ NUOMĄ

Kai kurių politikų ir ypatingai šiuo metu Vilniaus valdančios daugumos mero V. Navicko siekis pratęsti Vilniaus šilumos tinklų (toliau - VŠT) nuomą bendrovei „Dalkia" nuo 2017 m. dar 20 - čiai metų akivaizdžiai gali pažeisti viešąjį interesą ir padaryti ženklią materialinę žalą Vilniaus miestui.

VŠT nuomos pratęsimas dangstomas Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2007 m. direktyva „Dėl aplinkos ir taršos reikalavimų, susijusių su į aplinką išmetamų teršalų normų sumažinimu". Tačiau ši direktyva nėra priimta vykdymui, yra tik siūlymų lygyje ir galioja tik deginant mazutą. UAB „Vilniaus energija" šilumai ir elektros energijai pagaminti naudoja 95 % dujų ir tik iki 5 % mazuto. Teršalų mažinimo technologinės priemonės abiejose Vilniaus elektrinėse yra įgyvendintos dar 2007 metais ir naujų investicijų tam nereikia, nes teršalų išmetimo į aplinką normos yra neviršijamos.

Proteguojamas VŠT nuomos sutarties pratęsimas dar 20 - čiai metų, skaičiuojant nuo 2017 m., yra subjektyvus. Teiginiai, kad naujų filtrų įrengimas kainuos apie 1, 2 mlrd. Lt., yra neteisingi, nes naujų filtrų įrengimas nėra būtinas, kadangi pagrindinis kuras yra dujos, o mazutas tik rezervinis. Todėl nekyla grėsmė ir elektrinių katilų veiklos sustabdymui. Yra pagrindo manyti, kad tikrieji Vilniaus valdančiosios daugumos politikų tikslai prasilenkia su tarnavimu miestui ir pažeidžia viešąjį visų Vilniaus gyventojų interesą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į galimą miesto politikų piktnaudžiavimą valdžia, veikiant sutartinai su VŠT nuomininku „Dalkia" - UAB „Vilniaus energija", siekiant asmeninės naudos visų Vilniaus šilumos vartotojų sąskaita.

Prašome išnagrinėti aiškinamąją medžiagą „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai", Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija" ir įmonių grupės „Dalkia" 2002 m. vasario 1 d. pasirašytos nuomos sutarties pakeitimo" ir pagal LR įstatymų priskirtą kompetenciją ginti viešąjį interesą ir užkirsti kelią galimai ženkliai materialinei žalai vilniečiams.

Juozas Imbrasas yra Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas
Gediminas Rudžionis yra Tvarkos ir teisingumo frakccijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-05-31 13:32 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-05-28

Rolandas Paksas: „Vardan aritmetinių skaičių negalima aukoti Lietuvos žmonių“

Šiomis dienomis Vyriausybė vėl prakalbo apie socialinių išmokų mažinimą ir naujus mokesčius Lietuvoje. Pasiklausius Tarptautinio valiuotos fondo atstovų, ketinama apmokestinti automobilius, mažinti motinystės išmokas. Paaiškėjus, kad Estija jau kitais metais gali turėti eurą, Lietuvoje taip pat prasidėjo diskusijos apie jo įvedimo galimybes šalyje. Apie ekonomikos problemas, Vyriausybės veiksmus ir siekius - pokalbis su partijos Tvarka ir teisingumas pirmininku, Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" vicepirmininku, Prezidentu Rolandu Paksu.

Ant ekonominės krizės ir valdžios nemokšiškumo aukuro šalies žmonės jau sudėjo nemažai savo anksčiau turėtų vilčių ir lūkesčių - sumažintos pensijos, motinystės išmokos, atlyginimai. Valdžia didino mokesčius ir akcizus, bet atrodo, tai nepadėjo. Dabar Vyriausybė vėl prakalbo apie mokesčių didinimą ir naujų atsiradimą. Kaip vertinate kelią, kuriuo, ko gero, Lietuvai bus siūloma eiti neilgai trukus?

Kaip šunkelį, kuris toliau veda valstybę ir jos žmones į pelkes. Šiandien kalbėti apie naujų mokesčių įvedimą, kaip per metus gyventojų pajamos sumažėjo mažiausiai trečdaliu - sveiko proto ir elementarios logikos ribose netalpantys siekiai. Žinote, keista, kad valdžioje buvę konservatoriai iš pradžių nesiekė Tarptautinio valiutos fondo konsultacijų ir paramos, bet brangiai, už 7 ar 8 procentus skolinosi, nors tuo metu iš TFV buvo galima gauti paskolą už 3 procentus metinių palūkanų. Gi dabar, fondo atstovams kalbant apie naujus mokesčius, pritariamai linguoja galvomis.

Užkrauti žmonėms naujus mokesčius arba didinti esamus - ne tas kelias, kuriuo reikėtų eiti. Gyvenimas akivaizdžiai parodė, kad konservatorių juo vedama Lietuva jau pasiekė virš 325 tūkstančių bedarbių. Einant tuo šunkeliu, buvo taupoma naikinant darbo vietas, užuot jas kūrus. Buvo kraunama mokesčių našta ir iki absurdo sujaukta mokestinė politika. Buvo sumažintos bedarbio pašalpos visos šitos politikos aukomis tapusiems žmonėms. Ir mums vėl siūloma toliau eiti tokiu keliu.

Kokį siūlote Jūs? Ką siūlo Europos Parlamentas, Specialus finansų ir krizės įveikimo komitetas,, kuriame dirbate ir Jūs?

Pirmiausiai reikia pradėti taupyti nuo valstybės institucijų ir jų valdymui skirtų išteklių. Pernai Saulėlydžio komisija kalbėjo apie galimybes šioje srityje per metus sutaupyti apie 3 milijardus litų. Kur tie milijardai? Viešųjų pirkimų sritis - manau, kad joje taip pat slypi fundamentalios galimybės valstybei gerokai racionaliau naudoti pinigus ir čia taip pat galima rasti lėšų. Peržiūrėkime ministerijoms, biudžetinėms įstaigoms skirtus asignavimus mokymams,seminarams, turto įsigijimui. Tegu konservatoriai pažiūri į savo kolegas Anglijoje, kurie atėję į valdžią užsimojo biudžeto deficitą sumažinti kone 6 milijardais svarų - diržai veržiami įvairioms valstybės institucijoms ir jų užmojams, bet ne socialiai labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.
Taupymas nėra vaistas nuo visų ligų. Būtina galvoti, kaip uždirbti pinigus. Mūsų pasiūlymas - Vyriausybė turi imtis valstybinės pastatų renovacijos, infrastruktūros objektų statybos, atsigręžti į naudingas iškasenas, glūdinčias Lietuvos gelmėse, įgyvendinti skatinimo ir lengvatų politiką smulkiam ir vidutiniams verslui, kuri skatintų gamybą ir eksportą - tai tik keli iš galimų sprendimų, kurių vertėtų nedelsiant imtis.
Nedarbas šiandien yra svarbiausia Lietuvos problema. Europos Parlamente kalbėjome apie tai, kad ekonomikos kraujas yra smulkios ir vidutinės įmonės. Toių visoje Eurpoje yra apie 20 milijonų. Jeigu sudarytume joms sąlygas į darbą priimti bent po vieną žmogų, gerokai pasistūmėtume į priekį sprendžiant nedarbo problemas.
Dar pavasario pradžioje kalbėjau, jog žmonėms atsirastų didesnės galimybės susirasti darbą, jei valstybė finansuotų darbo vietų steigimą ir teiktų dideles lengvatas bedarbius ir ypač jaunimą įdarbinantiems verslininkams. Gaila, kad iš šio pasiūlymo Vyriausybė išgirdo tik paskutinius žodžius ir nustatė šiokias tokias lengvatas jaunimą įdarbinančiam verslui. Atsigavimą gali paskatinti investicijos, eksportas ir vartojimas. Apmaudu, kad pinigai, kuriuos Lietuvos Vyriausybė brangiai skolinasi, išleidžiami ne toms reikmėms.

Ar Lietuva ne per daug skolinasi? Šalies žmonės ekonomikos pagerėjimo prošvaisčių nemato, atvirkščiai, sako, kad laukia dar sunkesnis laikas. Ar neateis toks metas, kai valstybė tiesiog nepajėgs tų skolų atiduoti?

Nuo konservatorių valdymo pradžios 2008 metų rudenį valstybės užsienio skola nuo 11 milijardų išaugo iki 23 milijardų litų. Kartu su vidaus skola Lietuva šiandien jau skolinga daugiau kaip 31 milijardą litų. Tai iš tiesų įspūdingi skaičiai.
Skolintis nėra blogai. Blogai yra skolintis brangiai ir pasiskolintus pinigus paprasčiausiai išleisti biudžeto skylėms užkamšyti. Šį Vyriausybė daro būtent tai. A. Kubiliaus, kitų ministrų linksėjimas galvomis, klausantis Tarptautinio valiuotos fondo atstovų siūlymų įvesti Lietuvoje naujus mokesčius ir mažinti motinystės pašalpas aiškiai iliustruoja, kad konservatoriai iki šiol negalėjo ir toliau negali Lietuvai pasiūlyti jokios ekonominės programos, jokių protingų ir racionalių veiksmų, kurie vestų šalies ūkį iš krizės, o jos žmones - iš skurdo.

Atrodo, kad šios Vyriausybės tikslas kitas - bet kuria kainą pasiekti, kad artimiausiu metu Lietuva galėtų įsivesti eurą. Ar, Jūsų nuomone, būtina taip skubėti?

Vardan siekiamybės kuo greičiau įvesti eurą negalima aukoti šalies žmonių gerovės, jų vilčių ir lūkečių. Juolab dabar, kai dėl euro kaip vieningos Europos valiutos kyla įvairių diskusijų ir žmonių nuotaikos keičiasi. Dėl euro įvedimo neskuba mūsų kaimynė Lenkija, taip pat ir Čekija, remiantis naujausių apklausų duomenimis, didelio entuziazmo nerodo ir Lietuvos žmonės.
Esu įstikinęs, kad Lietuvoje šiandien yra gerokai svarbesnių problemų negu rūpestis dėl euro įvedimo, tam numatant konkrečią datą - 2012, 2013 ar 2014 metus. Žinoma, galima bandyti aritmetiškai subalansuoti biudžeto deficitą iki reikalaujamų kriterijų euro įvedimui, (kaip suprantu, Vyriausybė ir valdančioji dauguma būtent to ir siekia), bet tai per brangi kaina, kurią turėtų sumokėti visi šalies žmonės. Juolab, kad visa Europa nebesilaiko euro įvedimui būtinų Mastrichto kriterijų.
Pakartosiu tai, ką ne kartą esu sakęs - dėl valstybei svarbių klausimų žmonės turėtų apsispręsti referendume. Nacionalinės valiutos atsisakymas ir euro įvedimas, manau, yra būtent ypatingos svarbos klausimas ir jį reikėtų spręsti būtent referendume.

Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Mantas Butkus


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-05-31 13:33 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-05-31

Po “tvarkiečių“ pasiūlymų praregėjo ir savivaldybės vadovai

2010 m. gegužės mėn. 25 d. laikraštyje"Utenos diena" aprašė Utenos rajono savivaldybės vadovų susitikimą su Krašuonos gatvės daugiabučių namų gyventojais. Straipsnio pavadinimas: "Susitikime neapsieita ir be agitacijos, arba kaip Utenos savivaldybė gyventojams siūlė praregėti".

Susitikimo metu buvo aptariama viena iš opiausių problemų: automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas. Situacija dažname daugiabučio kieme panaši: po darbo grįžę kaimynai barasi dėl automobilių stovėjimo vietų, kiemuose užstatomi įvažiavimai, automobiliai paliekami netinkamose vietose. Man visada būdavo keista: kodėl miesto valdžia nesirūpina šitos labai nemalonios problemos sprendimu?

Kovo mėnesio pabaigoje toje pačioje "Utenos dienoje" buvo išspausdintas partijos TVARKA IR TEISINGUMAS Utenos skyriaus straipsnis "Kur pastatyti automobilį?" Straipsnyje buvo aprašyta automobilių stovėjimo aikštelių trūkumo problema ir pasiūlytas konkretus bei paprastas problemos sprendimo būdas.

Pirmiausiai mūsų straipsnyje buvo pasiūlyta įvertinti tikruosius problemos mastus. Mieste projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau nėra net apytikslių skaičiavimų, kuriame mikrorajone labiausiai trūksta automobilių stovėjimo vietų. Skaitydamas straipsnį apie Utenos rajono savivaldybės vadovų susitikimą su Krašuonos gatvės gyventojais, labai nudžiugau, kad miesto seniūnas pateikė bent apytikslę informaciją apie Utenos gyventojų turimų transporto priemonių skaičių ir miesto automobilių stovėjimo vietų bei garažų skaičių. Pagaliau rajono valdžia pradėjo skaičiuoti. Tikiuosi, tai turės įtakos, priimant sprendimus dėl mikrorajonų automobilių stovėjimo aikštelių eiliškumo įrengimo. Be to, savo straipsnyje raginome uteniškius prisiminti apie garažus. Raginame ir dabar, juk pagal miesto seniūno pateiktą informaciją per 4 tūkst. vietų yra garažų kooperatyvuose.

Siūlėme problemą spręsti savivaldybei. Juk mes visi suprantame, kad gyventojai negali savavališkai spręsti problemos - žemė aplink daugiabučius priklauso savivaldybei, yra aibė teisės aktų, kurie reglamentuoja reikalavimus stovėjimo aikštelių įrengimui, reikalingi detalieji planai, kai kur reikia iškirsti medžius. Straipsnyje apie Utenos rajono savivaldybės vadovų susitikimą su Krašuonos gatvės gyventojais parašyta, kad savivaldybė pasirengusi išnuomoti žemę namų bendrijoms. Valdžios atstovai žadėjo padėti paruošti bendruosius planus, techninius projektus, savivaldybė pasiruošusi padengti didžiąją dalį išlaidų. Smagu, kad savivaldybės atstovai pagaliau prisiminė, kad turi galvoti ne tik apie milijoninius projektus, bet ir spręsti kasdienines problemas.

Svarbiausias pasiūlymas, kuris buvo pateiktas mūsų straipsnyje - kiekviename kieme išskirti po vieną automobilio parkavimo vietą kiekvieno buto savininkui, nubraižyti ant asfalto stovėjimo vietas, pažymėti namų ir butų numerius. Susitikimo su gyventojais metu savivaldybės atstovai kalbėjo apie tai, kad kai namų bendrijos išsinuomotų žemę aplink daugiabučius namus, būtų galima kiekvienam butui išskirti atskirą transporto priemonės pastatymo vietą - nubraižyti juostas, surašyti butų numerius. Džiugu, kad savivaldybė praregėjo ir įvertino mūsų pasiūlymo naudingumą.

Straipsnyje apie Utenos rajono savivaldybės vadovų susitikimą su Krašuonos gatvės gyventojais parašyta, kad susitikimo metu meras šmaikščiai agitavo per ateinančius savivaldybių rinkimus pagalvoti ar rinkti valdžią, kuri dabar sprendžia problemą, ar rinkti valdžią, kuri žada spręsti problemą. Gerb. mere, kam jums tokios agitacijos? Bijote, kad į valdžią ateis tie, kurių pasiūlymais, kaip spręsti problemas, savo naudai bandote pasinaudoti šiandien? Žinia, baimės akys didelės, bet prieš išsigąstant galėjote bent padėkoti už gerus pasiūlymus. Kad pasikeistų į gera miesto ir rajono gyventojų gyvenimo sąlygos, mes, net nelaukdami rinkimų kampanijos pradžios, pasirengę pasiūlymais pasidalinti ir šiandien.

Osvaldas Katinas,
Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS Utenos skyriaus pirmininkas


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-05-31 13:37 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-05-31

TINKAMIAUSIAS LAIKAS KEISTI NUSISTOVĖJUSIĄ PROKURATŪROS SISTEMĄ

Šiuo metu Lietuvoje yra išskiriami du serialai. Vienas iš jų, serialas Seimo narių gyvenimas ir jų vingrybės, toks scenarijus labiau primena Australietišką serialą „Be namų negerai". O kitas kur kas aktualesnis, nes be šio filmo nepraeina nei viena diena - D. Kedis ir jo istorija.

Šis neužbaigiamas procesas, jau daugumai žmonių kelia pasipiktinimą egzistuojančia prokuratūros, teismų, policijos ir kitų specialiųjų struktūrų sistema.

Tačiau visa ši istorija tik parodė, kad spauda gali turėti didelę įtaką žmonių formavimuisi apie institucijų veiklą. Matydamas ir suprasdamas egzistuojančias problemas, parengiau LR Prokuratūros įstatymo pataisas.
Įstatymo rengimo priežastys paskatino būtent pastaruoju metu vis dažniau nustatomos prokuratūros pareigūnų darbo klaidos, lemiančios skaudžias pasekmes, vis didesnį visuomenės nepasitikėjimą visa prokuratūros sistema, vis dažniau visuomenėje aptarinėjami prokurorų ir nusikalstamo pasaulio atstovų nusikalstami ryšiai, siekis paskatinti geresnį generalinės prokuratūros ir kitų prokuratūrų darbo funkcionalumą.

Vienas iš pagrindinių tikslų bei uždavinių, pakeisti LR Prokuratūros įstatymą, nustatant aukštesnius reikalavimus prokuratūros pareigūnams, nesudarant aukštesnių pareigų prokurorams dėl ilgamečio darbo toje pačioje teritorinėje prokuratūroje ar neribojamo kadencijų skaičiaus užmegzti neteisėtų ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais, leidžiant naujai paskirtam generaliniam prokurorui suformuoti sau patikimą, lojalią pavaduotojų komandą, kuri leistų rezultatyviai atlikti Generalinės prokuratūrai priskirtas funkcijas.

Pagal šiuo metu galinčias LR Prokuratūros įstatymo nuostatas yra nustatyta per ilga septynerių metų generalinio prokuroro, jo pavaduotojų kadencijos trukmė. Be to, LR Prokuratūros įstatyme neįtvirtintas generalinio prokuroro, jo pavaduotojų kadencijų skaičiaus ribojimas, numatyta galimybė tapti generaliniu prokuroru, jo pavaduotoju net neturint jokio minimalaus prokuroro ar teisėjo darbo stažo - pakanka atitikti alternatyvų reikalavimą turėti ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo stažą turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažą.

LR Prokuratūros įstatyme nenumatyta galimybė naujai paskirtam generaliniam prokurorui teikti Respublikos Prezidentui atleisti likusiai kadencijai esamus ir paskirti naujus savo pavaduotojus.
Taip pat pagal šiuo metu galiojantį Prokuratūros įstatymą, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pasibaigus penkerių metų paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui, remiantis Atestacijos komisijos išvada, vėl gali būti paskirtas į tas pačias pareigas toje pačioje teritorinėje prokuratūroje.

Mano siūlomo įstatymo nuostatos kardinaliai skiriasi nuo šiuo metu galiojančių. Pažymėtina, kad teisės mokslas ir praktika dažnai labai skiriasi vienas nuo kito - vien teisės mokslo žinios negali lemti galimybės vadovauti visai prokuratūros sistemai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu, nustatant reikalavimus kandidatui į generalinius prokurorus ar jo pavaduotojus, siūloma panaikinti alternatyvą turėti mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažą. Paliekamas reikalavimas be alternatyvų turėti ne mažiau 10 metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą.

Įstatymo projektu taip pat pakeičiamas šiuo metu galiojantis alternatyvus reikalavimas kandidatams į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas turėti pakankamai mažą teisinio pedagoginio darbo stažą turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį. Įstatymo projektu panaikinamas reikalavimas kandidatams turėti teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, prailginamas teisinio pedagoginio darbo stažas. Pats mokslinis laipsnis šiuo atveju neturėtų būti taip sureikšminamas - pati ilgamečio teisinio pedagoginio darbo patirtis jau lemia pakankamai kvalifikuotų žinių turėjimą.

Teikiamas įstatymo projektas numato reikalavimą teritorinės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą į tas pačias pareigas skirti tik kitoje teritorinėje prokuratūroje, kas iš ties yra svarbu. Teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro perkėlimas į kitą teritorinę prokuratūrą neleistų užsimegzti pareigūno ir toje teritorijoje veikiančių nusikalstamo pasaulio atstovų nusikalstamiems ryšiams.

Įstatymo projektu naujai paskirtam generaliniam prokurorui įtvirtinama galimybė turėti naujus savo pavaduotojus. Toks naujų patikimų pavaduotojų paskyrimas leistų generaliniam prokurorui geriau organizuoti Generalinės prokuratūros darbą, pačioje Generalinėje prokuratūroje iškiltų mažiau tarnybinių nesusipratimų, tuo pačiu geriau veiktų visa prokuratūros sistema. Be to, įstatymo projektu sutrumpinama generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų kadencija, apribojamas šių kadencijų skaičius - šios nuostatos visai prokuratūros sistemai įneša daugiau skaidrumo, neleidžia megztis pareigūnų ir nusikalstamo pasaulio atstovų nusikalstamiems ryšiams.

Todėl vertindamas esamą situaciją ir atsižvelgdamas į visuomenės interesus ir bendruosius principus lieka tikėtis, kad Seimas artimiausiu metu atsižvelgs į pateiktas įstatymo pataisas ir įstatymo pakeitimai bus priimti. Taip užtikrinant skaidrų ir kartų labiau aiškesnį prokuratūrų darbą.

LR Seimo narys
Remigijus Žemaitaitis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-05-31 13:38 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-05-31

DĖL PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ TEISĖTUMO KETINAMA KREIPTIS Į KONSTITUCINĮ TEISMĄ

Pastarosiomis dienomis, matydami bei vertindami Premjero Andriaus Kubiliaus niekinančius pasisakymus apie Konstitucinio Teismo sprendimą dėl neteisėto pensijų sumažinimo bei privalomo sveikatos draudimo įmokos (toliau - „PSD") taikymo visiems Lietuvos gyventojams, Seimo nariai, neapsikęsdami tokio aukščiausios valdžios atstovo akibrokšto, iniciavo ir parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar kai kurios LR Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja LR Konstitucijai.

Privalomuoju sveikatos draudimu draustis ir mokėti PSD įmokas privalo Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su faktine nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, PSD turi mokėti ne tik visi dirbantys Lietuvos gyventojai, tačiau taip pat ir darbo biržoje neregistruoti bedarbiai ir kiti niekur nedrausti asmenys.

Taip pat turėtų atidžiau savo situaciją vertinti ir iš darbo atleisti asmenys, gavę išeitines išmokas, kompensacijas: šiems asmenims rekomenduotina pateikti 2009 metų mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją (formą GPM308) ir joje atitinkamai pažymėti, kad tais mėnesiais, už kuriuos buvo išmokėtos išeitinės išmokos ir kompensacijos, gyventojas buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Tik tokiu atveju bus galima išvengti nesusipratimų dėl „nesumokėto" PSD mokesčio iškarto neužsiregistravus darbo biržoje.

Aukščiau nurodytų „nesusipratimų" negalėjo išspręsti nei Valstybinė ligonių kasos specialistai, nei pats įstatymo projekto sumanytojas Premjeras A. Kubilius ar projekto teikėja Seimo pirmininkė I. Degutienė. Valdžios atstovai, matydami į kokią beprasmę situaciją pastatė savo gyventojus, ėmė vaizduoti, kad pradeda taisyti susidariusią padėtį - šią savaitę Premjeras A. Kubilius įpareigojo darbo grupę pateikti problemos sprendimo būdus.

Kaip jau tapo įprasta šiai Vyriausybei, jeigu nori problemą numarinti, sukurk darbo grupę ir taip žmonės šį nesusipratimą pamirš. Šiuo atveju panašu, kad taip ir atsitiks. Akcentuotina, kad šios problemos atsiradimą paskatino emigrantai, kurie yra senai išvykę iš Lietuvos, tačiau PSD mokestį privalo mokėti. Prieš pateikdama savo pasiūlymus darbo grupė konstatavo, kad emigrantai, nedeklaravę savo išvykimo, tai galėtų padaryti Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtoje pajamų deklaracijoje. Tokiu atveju jie būtų atleisti nuo prievolės mokėti PSD, nes šis mokestis privalomas tik nuolatiniams šalies gyventojams. Tokį išvykimą Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti galima už paskutinius penkerius metus. Šie gyventojai neprivalo deklaruoti savo pajamų, pakanka tik specialiame langelyje nurodyti išvykimą. Be to, norėčiau pažymėti, kad, jeigu gyventojas išvyko anksčiau nei prieš penkerius metus, jam reikėtų pateikti FR0462 formą ir joje nurodyti išvykimo iš Lietuvos datą 2005-01-01. Tokiu būdu gyventojams sudaroma galimybė deklaruoti savo išvykimą „atgaline data", atitinkamai mokesčių tikslais bus laikoma, kad toks asmuo nuo deklaruotos išvykimo datos nėra nuolat gyvenantis Lietuvoje ir neturi prievolės mokėti PSD įmokų.

Taip pat akcentuotina, kad Tiems gyventojams, kurie yra ar buvo išvykę, pavyzdžiui 2009 metais laikinai dirbo užsienyje, PSD įmokų mokėti nereikia, jeigu jie atitinkamais 2009 metų mėnesiais buvo apdrausti socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse (Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine) ar Šveicarijoje, ir turi ar gali turėti atitinkamos formos dokumentą (E formos pažymą arba kompetentingos užsienio institucijos išduotą laisvos formos pažymą) įrodantį, kad jie buvo apdrausti socialiniu (ir sveikatos) draudimu užsienyje. Šiems gyventojams rekomenduotina pateikti 2009 metų mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją (formą GPM308) ir joje atitinkamai pažymėti, kad tam tikrais mėnesiais gyventojas buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu užsienio valstybėje.

Dar vienas paklausimas darbo grupei buvo pateiktas dėl delspinigių, priskaičiuotų gyventojams už laiku nesumokėtą PSD. Savo komentare darbo grupė komentuoja, kad darbo biržoje neįsiregistravę bedarbiai ir kiti PSD įmokas privalantys mokėti gyventojai, kuriems priskaičiuoti delspinigiai, nuo delspinigių mokėjimo galės būti atleisti tik Mokesčių administravimo įstatymo numatytais atvejais, pavyzdžiui, dėl gyventojo sunkios ekonominės ir socialinės padėties. Pačią mokesčio nepriemoką gyventojai galės sumokėti dalimis, atidėti jos mokėjimą arba galiausiai nurašyti kaip beviltišką skolą. Ilgiausiai įmokas atidėti arba jas išsimokėti dalimis bus galima per penkerius metus.

Pastarieji mėnesiai parodė, kad savivaldybių vadovai, kurie per paskutinius metus išlaidavo ir šiuo metu neturi pinigų darbo užmokesčiui išmokėti, privalomai varo darbuotojus nemokamų atostogų. Be to, tokie darbuotojai dar gąsdinami, jog jie patys turės susimokėti PSD mokestį nemokamų atostogų laikotarpiu. Tačiau, pagal dabar galiojančias nuostatas, dirbantiems asmenims, kurie turėjo nemokamas atostogas, šių atostogų metu nėra pagrindo skaičiuoti PSD įmokų.

Kitas klausimas darbo grupei buvo pateiktas dėl PSD skaičiavimo pagal darbo dienas. Darbo grupė siūlo leisti PSD mokėti už tiek dienų, kiek galiojo verslo liudijimas. Dabar 72 Lt reikia mokėti nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirbo visą mėnesį, ar tik kelias dienas.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą motyvuojantys Seimo nariai tikisi, jog įstatymo nuostatos, įtvirtinančios reikalavimą darbo santykiuose nedalyvaujantiems asmenims mokėti PSD įmokas, bus pripažintos antikonstitucinėmis.

Seimo nutarimo projekte nurodomi kai kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo straipsniai, galimai prieštaraujantys Konstitucijai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 str. nurodyta, jog PSD yra draudžiami Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje; laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba čia bei nepilnamečiai jų šeimos nariai; Lietuvos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvoje, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka. Parlamentarų nuomone, galimai Konstitucijai prieštarauja ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalis, pagal kurią asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis arba už kuriuos nemoka draudėjai, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Seimo nutarimo projekte teigiama, jog šios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad: "Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką".

Seimo narys
Remigijus Žemaitaitis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-06-22 20:12 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-06-15

„Tvarkiečiai“ Vilniuje pagerbė sovietinių aukų atminimą

Šiemet sukanka 70 metų nuo 1940 m. birželio 15 d. TSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos, kuri truko penkis dešimtmečius, iki 1990 metų pavasario.
Minint šias tragiškas Lietuvai datas birželio 14 d. partijos Tvarka ir teisingumas Justiniškių skyriaus nariai prie buvusių KGB rūmų Aukų gatvėje esančio paminklo padėjo gėlių ir pagerbė sovietų aukų atminimą.

Per pirmąją Lietuvos okupaciją (1940 - 1941) buvo ištremti 12832 žmonės. Tremiami turėjo būti tik tie, kurių apskaitos bylose spėta sukaupti kokios nors „kompromituojančios medžiagos": apie dalyvavimą Nepriklausomybės kovose, aukštų valstybinių pareigų ėjimą, priklausymą Šaulių sąjungai ir pan.
NKVD dokumentuose trėmimų operacija vadinta „socialiai svetimų elementų išsiuntimu". Visoms šiomis kategorijoms ir represijų rūšims bendra buvo tai, kad niekas iš tremiamųjų nebuvo formaliai nuteistas. Dešimčiai tre¬miamųjų kategorijų buvo numatytos trijų rūšių represijos: buvimas gyvenvietėje prižiūrint NKVD, laiky¬mas karo belaisvių lageriuose ir laikymas GULAG'o sistemos pataisos darbų lageriuose. Tačiau nutarimas dėl to, kad ištremtos ir vienaip ar kitaip represuotos turėjo būti kaip tik minėtosios kategorijos, galėjo būti priimtas tik aukščiausiu lygiu - kaip VKP(b) CK politinio biuro ir SSRS liaudies komisarų tarybos nutarimai.

Pirmuoju etapu visi tremiamieji buvo vežami į pradines surinkimo stotis ir konvojuojami į ešelonų telkimo vietą. O antruoju etapu, jau telkimo punktuose, tremiamieji buvo padalijami į dvi grupes: „A grupę" („šeimos galvos"), kuri buvo siunčiama į lagerius, ir „B grupę" („šei¬mos na¬riai"), kuri buvo siunčiama į tremties vietas.

Praktiškai žinomas visais ešelonais vežtų tremtinių skaičius. Buvo 17 ešelonų, išsiųstų iš Lietuvos: 11 ešelonų su ištremtaisiais („B grupė"), 4 ešelonai su suimtaisiais („A grupė") ir 2 ešelonai su pavadintais kriminaliniais nusikaltėliais. Iš Lietuvos SSR daugiausia žmonių buvo ištremta į Altajaus kraštą, gerokai mažiau - į Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Komijos ASSR.


Iš tremtinių 33,59 proc. grįžo į Lietuvą (40,3 proc. išvežtų į tremties vietas ir 12,5 proc. išvežtų į lagerius), 26,52 proc. - žuvo tremties ir kalinimo vietose (17,6 proc. išvežtų į tremties vietas ir 54,5 proc. išvežtų į lagerius) ir beveik 40 proc. tremtinių likimas nežinomas (42,1 proc. išvežtų į tremties vietas ir 33 proc. išvežtų į lagerius).

Partijos Tvarka ir teisingumas Justiniškių skyriaus pirmininkas Paulius Paulionis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-06-22 20:14 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-06-17

„Tvarkiečiai“ paminėjo Gedulo ir vilties dieną

1940 metais Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, šiomis dienomis prasidėjo masiniai lietuvių areštai ir trėmimai. Baisu net pagalvoti, apie ano, juodojo birželio tragediją, kai per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši data minima kaip Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido diena. Minint Gedulo ir vilties dieną 2010 birželio 14d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos bei partijos Tvarka ir teisingumas nariai Janina Šimkuvienė ir Vytas Kašėta bei Europos Parlamento nario Rolando Pakso visuomeninė atstovė Danguolė Kušlevič - Veršekienė tylos minute pagerbė bei padėjo gėlės prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo iš Tėvynės ištremtiems ir į ją nebegrįžusiems savo tautiečiams.
Klausant šios tragedijos liudininkų pasakojimų, ne kartą suspaudė širdį. O publicisto Viliaus Bražėno žodžiai sugraudino ne vieną šio renginio dalyvį.
„Laisvės alėjoje galėjau girdėti sunkvežimiuose vežamų į tremtį žmonių giedamas „Marija, Marija" ir „Lietuva brangi". Šitos dvi giesmės įstrigo ir mane lydėjo kiekvieną dieną iki šiandien. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes kiekvienas esame atsakingi už daugelį kitų, kurių šiandien lūpos užčiauptos net ir svetimos žemės grumstais".
Negalime likti abejingi savo valstybės praeičiai. Kiekvienas privalome atminti ir žinoti, už ką kovojo, tikėjo į Lietuvos laisvę ėjusieji ir tą žinojimą perduoti savo vaikams, anūkams ir proanūkiams. Ne veltui sakoma, kad atmintis gyva, kol gyva tauta.

Danguolė Kušlevič-Veršekienė


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-06-22 20:15 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-06-17

V. Pavilonis: Kova su korupcija ar politinis pokeris?

Birželio 14 Gedulo ir vilties dieną Pagėgių savivaldybėje, Pagėgių rinktinės konferencijų salėje įvyko kviestinis Seimo narių grupės ,,Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" seminaras. Kaip pristatė, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, konservatorius A.Anušauskas į šią Seimo narių grupę be jo paties įeina, konservatorė, Antikorupcinės komisijos pirmininko pavaduotoja A. Bilotaitė, socialdemokratas E. Žakaris, liberalcentristas A. Melianas bei mišrios Seimo grupės narė R. Baškienė. Tačiau kitų partijų atstovų, išskyrus konservatorius pamatyti neteko. A.Anušauskas paaiškino, kad kiti Seimo nariai pasirinko susitikimus su rinkėjais ir greičiausiai Gedulo ir vilties dienos paminėjimus.

Kodėl konservatorių partijos atstovai tokią žymią dieną pasirinko pravesti seminarą mažoje pamario savivaldybėje. Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė beveik praskleidė šį šydą. Seimo narė savo prisistatymo kalboje paaiškino, kad tyrimų duomenimis didžiausia korupcija vyksta trijuose didžiausiuose šalies miestuose.Visi puikiai žinome, kad Vilniaus ir Kauno miestus valdo konservatorių partijos atstovai, o Klaipėdą valdančiosios daugumos atstovai, liberalcentristai. Suprantama, Pagėgiuose valdančiųjų nėra, yra nemėgstamieji. Gal todėl į šį ,aukšto rango pareigūnų organizuotą seminarą nebuvo pakviesti mūsų krašte rinkti Seimo nariai, Seimo nariai kurie atstovauja šias pasienio savivaldybes. Kęstas Komskis, Remigijus Žemaitaitis. Pastarasis Seimo narys atvyko be kvietimo ir tikrai nebuvo džiaugsmingai sutiktas. Keista buvo girdėti kaip Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis atvykęs į seminarą klausė ar jam išeiti ar likti, nes jis, savivaldybės vadovas, negavo kvietimo ,o apie seminarą sužinojo iš žiniasklaidos. Dar keisčiau, kad Tauragės, Šilalės ir Jurbarko merai kvietimus gavo.

Po trumpų abiejų konservatorių partijos atstovų prisistatymų jie paaiškino, kad ir kiti Seimo nariai galės jungtis į šią grupę, jeigu jie atitiks jų nustatytus moralinius kriterijus.

STT Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Vidmantas Meškauskas seminare įvardino, kas tai yra korupcija - ,,Korupcija tai piktnaudžiavimas valdžia, siekiant asmeninės naudos, nusikaltimas iš išskaičiavimo", korupcijos prevencija ir netgi jos valdymo ir kontrolės būdai bei instrumentai. Tvirtai skambėjo optimistinės gaidos kalboje ir atliekamų darbų korupcijai suvaldyti rezultatų lentelėje. Tačiau, kaip ir Prezidentė minėjo savo metinėje kalboje, buvo pesimistinis pasisakymas, kad išaiškinus korupcinę veiką, baudimo mechanizmas stringa. Į šį pasisakymą Seimo narys A.Anušauskas, būdamas parlamentaru, įstatymų leidėju tik apgailestavo, kad įstatymuose yra spragos ir išaiškintų korupcinėje veikoje subjektų beveik neįmanoma bausti realia laisvės atėmimo bauda. Ir tai sako valdančiosios daugumos atstovas, susirūpinęs korupcijos ir kontrabandos prevencija, jau trečius metus galintis inicijuoti įstatymus korupcijai pažaboti.

Seimo narė Agnė Bilotaitė akcentavo savivaldybių antikorupcinių komisijų sukūrimo ir jų funkcionalumo svarbą,teisinį ir moralinį šių komisijų narių statusą. Tačiau ar pati Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja A. Bilotaitė elgėsi moraliai, atvykdama į Antikorupcijos komisijos pirmininko K.Komskio rinkiminę apygardą neva tai kovoti su korupciją pačiam pirmininkui nežinant?

VSAT Imuniteto valdybos viršininkas Darius Škarnulis pristatinėdamas VSAT struktūros vidaus prevencines priemones darbui su pasieniečiais pateikė daug, tačiau abstrakčios informacijos. Jeigu 2007 metai didžiausias sulaikomas kontrabandos kiekis, net 70% buvo prie Rusijos Federacijos sienos, tai 2010 metais čia skaičiai kitokie - tik 36%. Šiais metais didžiausi sulaikomos kontrabandos kiekiai yra prie sienos su Baltarusija - 42%. Kadangi jau pusė metų eskaluojama, jog Pagėgiuose klesti kontrabanda ir korupcija, siena su Rusijos Federacija ir pasienio postai tęsiasi per kelias savivaldybes( Šilutės, Pagėgių, Jurbarko, Šakių) , Pagėgių meras Virginijus Komskis uždavė klausimą - koks išskirtinai Pagėgių savivaldybės teritorijoje sulaikytas kontrabandos kiekis ir kurie karščiausi" pasienio ruožai. Į šį klausimą konkretaus atsakymo nebuvo, VSAT atstovas pasakė neturintis tokios informacijos.

Kada kova su šiuo monstru pradedama ne nuo ,,karščiausių" korupcijos taškų Vilniaus ir Kauno savivaldybių, ne nuo įstatymų, situacijai suvaldyti priėmimo, o važinėjama už mokesčių mokėtojų pinigus 500 kilometrų į mažą Pagėgių savivaldybę, kyla abejonės dėl aukštų Seimo narių nešališkumo kovojant su kontrabanda ir korupcija. Kas po to galėtų paneigti, kad tai nėra politinė akcija daryti šios savivaldybės neigiamą įvaizdį

Pagėgių A.Mockaus gimnazijos direktoriui paklausus, ar po visų dviprasmiškų kaltinimų per spaudą ir televiziją mestų Pagėgių savivaldybei ir jos esamiems ir buvusiems vadovams faktams nepasitvirtinus ar bus išgirstas viešas atsiprašymas, atsakymo iš Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko, neišgirdo niekas.

Vaidas Pavilonis
partijos Tvarka ir teisingumas Šilutės skyriaus pirmininkas


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-06-22 20:16 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-06-17

K.Krencius: „Tvarkiečių“ iniciatyva – paprastam žmogui

Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS populiarumas Lietuvos gyventojų tarpe vis auga. Gyventojų apklausų rezultatai rodo, kad partija stabiliai įsitvirtino 3-4 vietoje Lietuvos politinių partijų tarpe. Kodėl gyventojai vis daugiau pasitikima šia politine jėga? Ji atvira visiems, prioritetą teikia rinkos ekonomikai, valdininkų atsakomybės visuomenei didinimui, besąlygiškam žmogaus teisių gynimui, visomis išgalėmis priešinasi dabar Vyriausybės vykdomai žmonių skurdinimo politikai.
Kad gyventojai pasitiki mūsų partija, rodo ir Akmenės skyriaus veiklos rezultatai. Per pastaruosius metus skyriaus narių skaičius išaugo beveik keturgubai. Įkurti poskyriai visose didesnėse rajono vietovėse. Įkurtoje Jaunimo lygoje susibūrė 45 aktyvūs, jauni žmonės.
Skyriaus nariai supranta, kad sunkmečiu reikia ne tik dejuoti, bet ir patiems imtis konkrečios veiklos, kuri bent šiek tiek palengvintų į vargą patekusių žmonių padėtį. Todėl organizuojame įvairias akcijas. Vienas iš pagrindinių akcijų iniciatorius ir organizatorius - skyriaus pirmininkės pavaduotojas Linas Lupeika, susipažino su Klaipėdos rajone Drevernoje ūkininkaujančiu Petru Vasiliausku, kuris žinomas kaip sėklinių bulvių augintojas Lietuvoje. Gerbiamas Vasiliauskas sutiko paaukoti mūsų skyriui tris tonas bulvių. Bulves pasėti ir išauginti apsiėmė mūsų partijos skyriaus narys, ūkininkas iš Barvydžių kaimo Mindaugas Martišauskas. Bulvių sodinimo akcijoje dalyvavo pats Linas Lupeika bei jaunimo lygos nariai. Rudenį, kai bus nuimtas derlius, bulvės bus išdalintos rajono vyresnio amžiaus gyventojams, sunkiai besiverčiančioms jaunoms daugiavaikėms šeimoms, kuriuos prislėgė sunkmečio negandos.
Pavasarį, partijos nariai dalyvavo talkose švarinant aplinką, pagamino inkilų, kartu su Akmenės miesto seniūnu sukėlė juos į medžius Akmenės miesto parkelyje. Apie kitas skyriaus organizuotas akcijas jau rašėme „VIENYBĖJE"
Skyriaus nariai aktyviai įsijungė į miestų ir kaimų bendruomenių veiklą, teikia pasiūlymus rajono Savivaldybei rajono miestų ir kaimų problemoms spręsti. Mūsų veiklai pritariančių žmonių gretos didėja. Žmonės pradeda suprasti, kad kiekvieno pareiga dalyvauti valdyme, kad tik sutelktomis pastangomis galime priversti valdžią sąžiningai dirbti tautos labui.

Partijos Tvarka ir teisingumas Akmenės skyriaus valdybos narys Kęstutis Krencius


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-06-22 20:18 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-06-21

Prezidentas Rolandas Paksas: „Neatkūrę pasitikėjimo teisingumu, prarasime valstybę“

Mes - devintajame Dantės pragaro rate. Už kurio - jau nebe nepasitikėjimas teisėsauga, bet totalus nepasitikėjimas valstybe.

Dalykai, kurie palengva kaupėsi nuo pat savanorių maišto pakaunės miškuose, Juro Abromavičiaus nužudymo, „Juodvarnių", V, Pociūno istorijų, skandalingo CŽV kalėjimo atsiradimo Lietuvoje ir kurias užviršavo pastarųjų mėnesių neįtikinanti, tarsi siurrealistinė penkių šeimų gyvenimo ir netikėtų mirčių keista istorija, iš esmės griauna pagrindinius valstybės sanklodos principus.

Senovės romėnai sakė, kad teisingumas yra valstybės pamatas. Apie kokį teisingumą visuomenė šiandien gali kalbėti, jeigu nei viena iš šių istorijų iki galo neištirta, nenustatyti ir nenuteisti kalti asmenys?

Kiekviena iš jų vis labiau nuogino teisėsaugos institucijų bejėgiškumą, kompetencijos stoką, o gal paprasčiausią norą nedirbti arba dirbti tik keletui ar keliolikai žmonių. Kiekvieną dieną vis labiau aižėjo, trupėjo, į dulkes virto tas valstybės pamatas, kol atsitiko taip, kad šiandien atrodo, jog valstybė pakibusi ore ir tik stebuklas neleidžia jai su didžiuliu trenksmu dribti ant žemės ir subyrėti.

Teisėtvarkos ir teisėsaugos sistema yra svarbiausias tvarkos ir teisingumo institutas. Ši sistema negali egzistuoti be visuomenės pasitikėjimo. Kas totalaus nepasitikėjimo ja sąlygomis galės užtikrinti tvarką, visuomenės rimtį ir teisingumą? Linčo teismas, akmenis mėtanti minia ar visuomeniniai baudžiamieji būriai, kuriuos formuos visuomeninės organizacijos?

Pasitikėjimo valstybe atkūrimas turi prasidėti nuo pasitikėjimo teisėsauga atkūrimo. Visos mano paminėtos istorijos ir nepaminėtas precedentas su iki šiol areštinėje laikoma terorizmu kaltinama mergina turi būti kuo skubiau nešališkai ištirtos. Abejoju, kad šiandien Lietuvos teisėsaugos institucijoms tai pagal jėgas. Matyt pats laikas, siekiant nešališkumo, ieškoti pagalbos iš šalies. Minėtų bylų tyrimo, jo kontrolės turėtų imtis specialiai suburta tarptautinė komisija, kurioje galėtų dirbti Interpolo pareigūnai, teisės ekspertai, demokratijos ir žmogaus teisių gynimo autoritetai.

Šios komisijos darbas padėtų tašką daugelyje kontraversiškai vertinamų istorijų. Tik ji galėtų patvirtinti arba paneigti visuomenėje plintančias įvairiais prielaidas arba abejones. Nes kol nebus atsakymo, kas šiandien teisus: visuomenė ar prokurorai, pasitikėjimo teisėsauga atkūrimo procesas niekada neprasidės.

Lietuvos valstybės vadovai privalo išdrįsti imtis iniciatyvos suburti tokią komisiją. Nes šiandien pirmiausiai nuo jų priklauso, kada, kaip ir ar apskritai pavyks atkurti visuomenės pasitikėjimą teisingumu, politikais ir valstybe. Šiandien Lietuvai, jos žmonėms būtinas bent vienas tvirtas atramos taškas tame sutrupėjusiame pamate, nuo kurio turėtume pradėti perstatyti valstybės namą pagal tvarkos ir teisingumo, tikros, o ne valdomos demokratijos principus.

Prezidentas Rolandas Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-07-03 00:50 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-06-28

Festivalis „Baltijos aušros“

Birželio 19-20 d. Palangos centre po atviru dangumi dvi dienas nesustojamai skambėjo širdingos rusų ir gudų dainos, buvo atliekami lietuvių, rusų ir rytų šokiai. Palangos gyventojai ir svečiai svetingai sutiko saviveiklos kolektyvus iš Klaipėdos, Visagino, Vilniaus ir net Minsko (Baltarusija). Iš viso šventėje dalyvavo apie 100 žmonių.

Festivalio vadove ir koordinatore buvo Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narė Nina Šesternikova, o festivalio programos autoriais ir jo organizatoriais - ansamblio „Igraj, bajan" vadovai Zinaida ir Michailas Boženkinai. Partneriu organizuojant renginį tapo Lietuvos gudų organizacijų susivienijimo prezidentas Romanas Voinickij.

Pirmą festivalio dieną visus džiugino Klaipėdos dainų ir instrumentinis ansambliai „Kupalinka" ir „Natiurma". Juos pakeitė balsingi ansamblio „Svitanak" (Visaginas) atlikėjai tautiniais gudų drabužiais. Baigiamuoju pirmos festivalio dienos akordu buvo roko grupės iš Minsko „DIAS" uždegančios dainos.

Antra festivalio diena pakerėjo žiūrovus rusų dainomis ir eilėmis, kurias atliko ansamblis „Igraj, bajan". Su nuoširdžiu dėmesiu publika klausėsi vaikų ansamblio „Vesnuški" dainų, grožėjosi nuostabiais lietuvių ansamblio „Siaudelė" šokiais, o taip pat pasaulio tautų šokiais, talentingai atliktais ansamblio „Fantazija".

Viskas susipynė lyg ažūriniai nėriniai, sužibėjo skirtingomis spalvomis ir atspalviais...

O kaip jausmingai savo pačios eilėmis Greta Fedorčenko papasakojo apie meilę Palangai ir Lietuvai

Nepastebimai baigėsi festivalio laikas, o žiūrovai vis plojo, dėkodami už jiems dovanotas džiaugsmo ir laimės minutes!

Iki kito susitikimo, saulėtoji Palanga!

Tarp festivalio rėmėjų - Vilniaus, Visagino, Palangos savivaldybės, kelionių organizatorius „DN-Travel", Vilniaus savivaldybės Tarybos partijos „Tvarka ir teisingumas" frakcija.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narė Nina Šesternikova


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-07-08 18:27 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-07-08

Įžūli ir negarbinga verslo grupuotės kova dėl šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo Vilniuje

Straipsniuose, atspausdintuose „Respublika" 2010 m. birželio 29 d. „Brangios dujos neišblaivo valdžios", taip pat „Vakaro žinios" 2010 birželio 30 d. „Kūrenant biokuru šiluma Vilniuje atpigtų 15 proc.", bandoma įtikinti vilniečius ir miesto tarybos narius, kad būtina šilumos ūkio nuomos sutartį pratęsti dar 20-iai metų. Veikianti sutartis galioja iki 2017 metų.

Antraip, Prancūzijos kompanija „Dalkia" gąsdina neinvestuosianti iki 2015 metų 670 mln. litų į biokuro deginimą bei taršos mažinimą. Dienraščio „Respublika" žurnalistas V. Užusienis nurodo, kad Prancūzijos investicijoms ypač priešinasi rusiškų dujų šalininkai, garsios partijos ir judėjimai, daug Vilniaus miesto tarybos narių.

Neaišku, kieno pateikta medžiaga vadovaujasi žurnalistas skleisdamas melagingą informaciją vilniečiams ir miesto tarybos nariams. Manome, kad tai Rubikono grupuotės surežisuota ir pateikta informacija. Tikslas yra pratęsti nuomos sutartį dar 20 - iai metų ir pusdykiai pasiimti visą Vilniaus šilumos ūkio (elektrinės, katilinės ir kt.) pagrindinį turtą į savo rankas. Tuo tarpu, nugyventas šilumines trasas, į kurias jie mažai investuoja, su malonumu grąžins Vilniaus miesto savivaldybei. Mes žinome ir matome, kad apie tokį scenarijų Rubikono grupuotė svajoja nuo pat pirmos šilumos ūkio nuomos sutarties pasirašymo dienos. Iki šiol mums pavykdavo stabdyti šių tikslų realizavimą. Šilumos ūkio nuomos sutarties pakeitimai labai blogina Vilniaus miesto savivaldybės (šilumos vartotojų) sąlygas. Priešingai galiojančiai sutarčiai, pateiktuose jos pakeitimuose, visas vadinamas investicijas, sutarčiai pasibaigus, Rubikonas parduos savivaldybei ne už vieną litą, bet už likutinę vertę. Aišku, kad savivaldybė tokiam šimtamilijoniniam pirkimui lėšų neturės ir visas elektrinių turtas liks nuomininkams už dyką! Tai geneali sukčių idėja. Prisižadėję per šilumos ūkio nuomos laikotarpį investuoti 540 mln. Lt. per 6 nuomos metus neinvestavo nė lito. Kapitaliniam įmonės remontui jie naudoja mūsų pinigus, kuriuos mes sumokame už būsto šildymą. Šiuos darbus įvardina kaip jų padarytą investiciją ir nuomos termino pabaigoje mes jiems dar kartą tuos šimtus milijonų turėsime sumokėti. Įžūlesnės aferos negalima ir sugalvoti. Ar mato ir vertina tai valstybės institucijos, kurioms tai privalu daryti? Dabar galiojančioje sutartyje 100 proc. UAB „Vilniaus energija" akcijų priklauso Prancūzijos kompanijai „Dalkia". Nuomos sutarties pratęsime Dalkiai numatyta tik 51 proc. akcijų, o kas valdys 49 proc.?

Siūlomame nuomos sutarties pratęsimo projekte kalbama apie 670 mln. Lt. investicijas biokuro deginimo projektams įgyvendinti. Dar kartą pabrėžiame, kad vadinamos investicijos yra viso labo amortizaciniai atskaitymai ir remonto lėšos, kurios įtrauktos į šilumos kainą ir už kurias apmoka visi vilniečiai. Tai kam šitas melas apie investicijas?

Visiems mums Lietuvoje, ar partijoms ar paprastiems piliečiams suprantama ir aišku, kad šildyti būstą deginant vietinį biokurą yra žymiai pigiau.

Nėra abejonių, kad investuoti į kuro konversijos projektus Vilniaus mieste ir pagaminti iki 60 proc. šilumos kūrenant biokurą yra būtina, tačiau dėl to nėra pagrindo šilumos nuomos sutartį pratęsti dar 20 - iai metų. Rubikono dukterinė įmonė UAB „Vilniaus energija" pati nurodo, kad biokuro įgyvendinimo projektas galėtų būti baigtas iki 2014 metų. Šio projekto įgyvendinimui lėšas jie jau turi. Per 2005 - 2009 metus gauti 172, 2 mln. litų už parduotus apyvartinius taršos leidimus. Maža to, tokių projektų įgyvendinimui Europos Sąjunga skiria 15 proc. lėšų. Todėl įgyvendinamam projektui nereikia skolintis iš bankų, nereikės mokėti ir palūkanų. Biokuras yra žymiai pigesnis už rusiškas dujas, todėl ir šilumos kaina turėtų žymiai sumažėti. Lietuvos energetikos specialistų vertinimu projekto suma neviršytų 250 mln. Lt., o dėl perpus mažesnės biokuro kainos bei ne mažiau kaip tris kartus mažesnės investicijų sumos, projektas atsipirktų per trejus-ketverius metus. Rubikono deklaruojama 670 mln. litų suma paimta „iš lubų" ir nepagrįsta jokiais skaičiavimais.

Taigi, biokurą deginti pirmiausiai reiktų pradėti visose rajoninėse ir kitose katilinėse gaminančiose šilumą (N. Vilnios, Kirtimų rajoninė, Ateities gatvėje rajoninė ir kitos). Ir taip pat mažesnio galingumo elektrinėse, kaip pavyzdžiui 2 elektrinėje (Savanorių pr.), kurioje dar iki šiol keli blokai dirba kūrenami dujomis. Antrojoje elektrinėje taip pat būtina pervesti deginti biokurą 7 - ius vandens šildymo katilus po 100 MW galingumo. Visų šių projektų atsiperkančių per 4 - 5 m. įgyvendinimas visiškai įmanomas iki 2017 m., t. y. iki galiojančios nuomos sutarties pabaigos. Pasiektume užsibrėžtą tikslą - gamtinių dujų suvartojimą sumažintume 60 %. Tuo tarpu, pervedus deginti biokuru Vilniaus trečiosios elektrinės bloką Nr. 2 (Gariūnuose), kurio elektrinė galia 180 MW, o šiluminė galia 300 MW dėl ženkliai mažesnio biokuro kaloringumo prarastume 80 MW elektros galingumo ir 120 MW šilumos galingumo. 80 MW elektrinės galios praradimą minėtame bloke tektų kompensuoti perkant elektrą iš Rusijos žymiai brangiau negu patys gaminame dabar kūrendami dujomis. Skirtumas siektų apie 17 - 20 mln. Lt.

Elektros ir šilumos gamybai tokiame galingame bloke per parą reiktų sudeginti iki 4000 tonų biokuro, tai nuo 200 iki 300 sunkvežimių. Ar kas nors įsivaizduoja kaip ir kur tai būtų daroma?

Visoje Europoje ir Baltijos valstybėse nėra tokio galingumo elektros gamybos blokų, kuriuose būtų deginamas biokuras. Ekonomiškai tai visiškai neracionalu.

O per ką gi šiandien Lietuva perka iš Rusijos elektrą? Per bendrovę „INTER RAO Lietuva". Šios bendrovės vadovas J. Garbaravičius, kurio tėvas nesenas partijos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų iždininkų - R. Garbaravičius. Tai kas gi iš tikrųjų tarnauja Rusijai?

Manome, kad Rubikono veikėjų ataka dėl nuomos sutarties pratęsimo bus tęsiama ir toliau, bus gąsdinama ir klaidinama miesto visuomenė ir miesto tarybos nariai. "Jei nedarysite kaip norime, šilumos kaina didės, kuro konversijos projektai nebus vykdomi." Bet ar Rubikono veikėjai taip lengvai ir netrukdomai stumtų šią aferą, jeigu jų nepalaikytų partijos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas sostinės meras V. Navickas, vicemeras R. Adomavičius ir liberalcentristų partijos pirmininkas, vicemeras G. Babravičius.

Labai norisi tikėti, kad valstybės institucijos, miesto visuomenė ir ją atstovaujanti neparsidavusi Vilniaus miesto tarybos dalis neleis vienai verslo grupuotei daugumą vilniečių paversti savo įkaitais ir sustabdys planuojamos aferos įgyvendinimą.

Europos Parlamento narys, buvęs Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas
Ilgametis AB „Vilniaus šilumos tinklai" vadovas Bronius Cicėnas


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-07-09 17:16 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-07-09

R. Paksas: „Viena, o ne trys atominės elektrinės regione būtų geriau ir Lietuvai, ir Europai“

Dauguma Europos Parlamento narių praėjusioje sesijoje pritarė pranešimui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir mikroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje. Už šį dokumentą balsavau ir aš. Pirmiausiai dėl to, kad strategijos įgyvendinamo procesas turi vykti sparčiau, ypač įgyvendinant energetikos, kaip vieną prioritetinių šios strategijos sričių, politiką. Tai svarbi ES ir jos valstybių narių išorės santykių dalis. Privalome plėtoti Baltijos šalių bendradarbiavimą su aplinkinėmis valstybėmis, nepamiršdami mažinti regiono priklausomybę nuo iš Rusijos gaunamos energijos.

Labai gerai, kad šioje strategijoje atrasta vietos ir atominio saugumo regione klausimams. Tikiuosi, kad nuostata, jog dėl numatytos branduolinės energetikos plėtros Baltijos jūros regione ES šalys turi laikytis griežčiausių saugos ir aplinkos apsaugos standartų, o Europos Komisija turi stebėti ir kontroliuoti, ar kaimyninėse šalyse, ypač tose, kuriose šalia išorinių ES sienų ketinama statyti branduolines elektrines, laikomasi tokio pat požiūrio ir tarptautinių konvencijų, neliks tik popieriuje, bet ir bus įgyvendinta.

Privalome užtikrinti, kad ne tik ES valstybės narės, bet ir kaimyninės šalys, ypač Rusija ir Baltarusija, kuriose planuojama statyti branduolines elektrines, į šias nuostatas nepažiūrėtų pro pirštus. Kuriamas Baltijos atominis trikampis yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos rūpestis. Rusijos ir Baltarusijos planai statyti naujas atomines elektrines prie rytinių ES sienų sudaro prielaidas, kad gali gerokai susilpnėti ne tik aplinkinių valstybių, bet ir Skandinavijos bei visų Vakarų Europos ekologinis saugumas.

Tai iš tiesų opus klausimas ir Lietuvai labai svarbi problema. Labai gerai, kad Lietuvai svarbūs dalykai dėl branduolinės energetikos saugumo pažymėti ir Baltijos jūros regiono strategijoje.

Dėl atominės elektrinės statybų Baltarusijos Astravo rajone neseniai buvau susitikęs su Baltarusijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje V. Dražinu. Europos Parlamente pradėjau konsultacijas su Baltijos jūros valstybes atstovaujančiais europarlamentarais dėl galimybių rengti bendrus susitikimus „Baltijos atominio trikampio" problemoms išnagrinėti ir ieškoti būdų bei poveikio priemonių stiprinti šio regiono atominių elektrinių saugumo klausimus.

Tai tik pirmieji žingsniai kovoje dėl Lietuvos ir Skandinavijos bei visos Europos branduolinio saugumo. Bendromis jėgomis turime pasiekti, kad Lietuvos pašonėje nebūtų statomi eksperimentiniai reaktoriai. Ne ką mažiau svarbus uždavinys - išsiaiškinti, kokį poveikį atominės elektrinės gali padaryti Neries ir Nemuno upių baseinų ekologinei pusiausvyrai, augmenijai ir vandens gyvūnijai. Galų gale, atominių elektrinių darbo metu panaudotas vanduo pateks ir į Kuršių marias bei Baltijos jūrą - kokį poveikį tai turės jų ekosistemoms?

Išsiaiškinti šiuos klausimus būtinos koordinuotos visų mūsų valstybės institucijų pastangos. Tikiuosi, kad ir šiandieninė Lietuvos valdžia supranta šios problemos svarbą ir imsis deramų priemonių atstovaujant valstybės bei jos piliečių interesus.

Manau, kad Lietuva, nieko nelaukdama, jau šiandien galėtų imtis iniciatyvos ir kviesti ir Rusiją ir Baltarusiją kartu statyti naują atominę elektrinę. Sutikite, kad viena viso regiono valstybių poreikius patenkinanti elektrinė dėl to regiono ekologinio ir branduolinio saugumo yra geresnis pasirinkimas negu trys atskiros atominės elektrinės.

Prezidentas Rolandas Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-07-14 13:40 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-07-14

Europarlamentaras J. Imbrasas dėl šmeižto kreipėsi į prokuratūrą

Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas Juozas Imbrasas kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas nustatyti asmenis, kurių iniciatyva politikas yra šmeižiamas.

Visuomenės informavimo priemonėse nuo pavasario platinami teiginiai, kad gyventojai dėl buvusio Vilniaus mero kaltės yra priversti mokėti daugiau už šilumą. Taip pat ir gyventojams pateiktuose bendrovės „Vilniaus energija" informaciniuose pranešimuose apie šilumos kainos sudėtines dalis atskirai išskirtas taip vadinamas „Imbraso mokestis". Šilumos tiekėjai nurodo, kad šiandien gyventojai turi mokėti brangiau dėl to, kad būdamas Vilniaus meru, J. Imbrasas neleido kelti šilumos kainos ir dėl to patirtus nuostolius šiandien turi padengti visi vilniečiai.

„Nepaisant to, kad anaiptol ne meras nustato šilumos kainą, bet Valstybinė kainų ir energetikos komisija, o savivaldybės taryba jai pritaria arba ne, gyventojams platinamoje informacijoje nurodoma, kad dėl mano kaltės vilniečiai dar trejus metus mokės vadinamąjį Imbraso mokestį - 1,34 cento už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę.Tai įžūlus šmeižtas mano atžvilgiu ir nematytas plėšikavimas viduryje šviesios dienos", - sakė politikas.

J. Imbraso teigimu, bendrovė šį mokestį skaičiuoja neteisėtai ir nepagrįstai. „Šilumos tiekėjų patirti nuostoliai nėra įrodyti, ginčas dėl tuo metu buvusių šilumos kainų šiandien dar nagrinėjamas teisme. Matyt, iš piršto laužiami kaltinimai ir pastaruoju metu viešai mano atžvilgiu platinamas šmeižtas yra tos pačios diskreditavimo kampanijos dalis, kurios ėmėsi šilumos tiekėjai siekdami bet kuria kaina pratęsti savivaldybei priklausančių šilumos tinklų nuomą dar dvidešimčiai metų", - sakė Europos Parlamento narys.

Jis įsitikinęs, kad už šmeižikiškos informacijos paskleidimą atsakingi asmenys tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdami, kad tokios žinios gali paminti pasitikėjimą juo ir kaip asmeniu, ir kaip politiku, diskredituos jo vardą, gali neigiamai paveikti jo tolimesnę politinę veiklą.

Politikas prokuratūrai pateiktame rašte prašo nustatyti kaltus asmenis dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo ir šmeižikiškos informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones ir pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Partija Tvarka ir teisingumas


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-07-14 13:43 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-07-14

J. Imbrasas: „Europos Komisijai jau dabar metas ieškoti alternatyvų pasiūlymams ilginti pensinį amžių“

Europos vyriausybėms tik prabilus apie ketinimus ilginti pensinį amžių, įvairiose šalyse nuvilnijo protesto mitingai ir streikai. Europos valstybių visuomenė, kaip ir Lietuvos žmonės, valdžios ketinimus ilginti dienas ir metus vertina neigiamai. Tačiau Europos komisijos pateiktoje ataskaitoje šis žingsnis nurodytas kaip neišvengiamas. Apie šią ir kitas problemas - interviu su Europos Parlamento nariu, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotoju Juozu Imbrasu.

Šalyje visai neseniai žlugo vyriausybės ketinimai pensinį amžių pailginti iki 65- erių metų, o iš praėjusią savaitę Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos Lietuvą pasiekė žinia apie siūlymą visoje Europos Sąjungoje ilginti pensinį amžių iki 70 metų. Kaip į šią žinią reagavo Europos Parlamentas ir Jūs asmeniškai?

Siūlymas visoje bendrijoje ilginti pensinį amžių iki 70 metų nuskambėjo Europos Komisijos pateiktoje ataskaitoje. Šis dokumentas buvo pristatytas kaip skirtas pradėti diskusiją. Tačiau diskusija dėl pensinio amžiaus ilginimo daugelyje Europos sąjungos valstybių jau yra prasidėjusi gerokai anksčiau ir vyksta audringai bei skausmingai.

Į mėginimus ilginti pensinį amžių aršiai reaguoja beveik visų šalių, kuriose buvo bandoma tą daryti, piliečiai. Štai pavyzdžiui Prancūzijoje ketinimai pailginti pensinį amžių nuo 60 iki 62 metų, iššaukė masinius protestus. Į žmonių argumentus privalo įsiklausyti ne tik pavienių šalių vyriausybės, bet ir bendrą Europos Sąjungos socialinę politiką formuojančios institucijos.

Mėginimais bloginti žmogaus gyvenimo kokybę, ekonomikos išgelbėti nepavyks. Europos Komisija, siūlanti didinti pensinį amžių, viliasi, kad taip pavyks išgelbėti tuštėjančius pensijų fondus. Tačiau negirdi ekspertų perspėjimų, jog vien tik pensinio amžiaus ilginimas problemos neišspręs. Kaip ir kur dirbs žmogus, jeigu nebus sukurta pakankamai darbo vietų? Kita vertus, ne kiekvieną darbą, kurį gali dirbti trisdešimtmetis taip pat sėkmingai gali dirbti ir šešiasdešimtmetis.

Pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas - aktuali socialinė problema visoje Europoje. Tačiau bandymas priversti žmones ilgiau dirbti tikrai nėra geriausias jos sprendimo būdas.

Aš asmeniškai esu prieš visuotinį pensinio amžiaus ilginimą ir jeigu ateityje tai numatanti direktyva būtų pateikta svarstymui, tikrai balsuočiau prieš. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos valdžios mėginimas pailginti pensinį amžių, žlugo. Tokie sprendimai turi būti priimami, įvertinant visas aplinkybes ir realią situaciją, o ne bandant desperatiškai lopyti „Sodros" biudžetą ir kamšyti kitas mokestines spragas.

Tačiau raginimai visoms Europos Sąjungos šalims ilginti pensinį amžių, pasigirsta nebe pirmą kartą. O šios idėjos šalininkai mūsų šalyje nepamiršta priminti, kad lietuviai - vieni jauniausių pensininkų visoje Europos Sąjungoje?

Bet jie nutyli, kad lietuviai ir gyvena gerokai trumpiau, o kol pajėgia, dirba gerokai sunkiau. Lietuviai vidutiniškai gyvena beveik 10 metų trumpiau nei Vakarų Europos šalių žmonės. Jeigu Lietuvos vyrų amžiaus vidurkis tesiekia kiek daugiau kaip 66 metus, tai labai nesunku suskaičiuoti, kiek laiko pensiją gaus 65-erių, kaip buvo siūloma, į ją išėjęs vyras. O jeigu amžiaus riba būtų nukelta iki 70-ies metų, kaip siūlo Europos Komisija, tai statistiškai Lietuvos vyrai į pensiją net nepretenduotų.

Be to daugelyje ES valstybių pensija siekia apie 70 procentų buvusios algos. Lietuvoje - netraukia nė iki 50 procentų.

Galop netgi ilginti pensinį amžių daugelyje šalių siūloma labai palaipsniui. Pavyzdžiui, Vokietijoje pensinis amžius ilginamas 2 metais ir tą padaryti numatyta iki 2029-ųjų. O Lietuvoje viską užsimota padaryti per 5 metus vyrams, per 10 - moterims.

Ar šią savaitę pasigirdęs Europos komisijos siūlymas ilginti pensinį amžių iki 70 metų gali tapti privalomu visoms Europos Sąjungos narėms, tarp jų ir Lietuvai?

Europos komisijos ataskaitoje nurodoma, kad ilginti pensinį amžių reikėtų visoms bloko narėms. Tiesa, yra numatyta išlyga, kad kiekviena šalis pensinį amžių galėtų ilginti savo nuožiūra, tačiau tai turėtų būti daroma progresyviai kartu su visomis narėmis.

Pateiktame dokumente siūloma iki 2040 m. pensinį amžių pailginti iki 67 metų, o iki 2060 - iki 70-ies. Esu įsitikinęs, jog tai įtvirtinančios direktyvos svarstymas Europos Parlamente sukeltų labai daug diskusijų, tad Europos Komisijai jau dabar metas ieškoti alternatyvų šiam siūlymui.

Mantas Butkus


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-07-15 21:42 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-07-15

„Tvarkiečių“ Raseinių skyriaus sąskrydyje išmonės netrūko

Karštą liepos 10-ąją, prie Jūkainių miško pažintinio - rekreacinio tako įrengtoje poilsiavietėje vyko tradicinis partijos Tvarka ir teisingumas Raseinių skyriaus narių sąskrydis. Sąskrydžio šūkis - „Be praeities nebus ateities".

Atvykę sąskrydžio dalyviai įkūrė gražų palapinių miestelį. Rajono poskyriai iškabino savo pavadinimus, apjuosė teritorijas, parengė vasaros gėrybių stalus. Daugelis stovyklas kūrė puošdami natūraliomis gamtos medžiagomis ir patys apsirengė imituodami pirmykščių žmonių rūbus. Toks buvo organizatorių sumanymas, tad stovyklavietės bei patys dalyviai atrodė išties įspūdingai.

Pagal numatytą programą tą dieną atvykusieji pirmiausia išbandė jėgas sportinėse suaugusiųjų ir vaikų rungtyse. Dalyviai varžėsi plaukimo ant čiužinio, bokalo laikymo, smiginio, trinkos stūmimo, šeimų bėgimo su maišais ir virvės traukimo rungtyse. Varžyboms prizus įsteigė Petras Vežbavičius, Aldona Radčenko, Jūratė Garliauskienė, Saulius Matelis, Leonas Tamulevičius, Rasa Stankuvienė, Lina Melėšienė, Jūratė Vaitkienė ir Kęstutis Janušauskas. Po atkaklių kovų, kuriose už komandas ir dalyvius audringai sirgo žiūrovai, buvo paskelbti nugalėtojai. Virvės traukimo rungtyje pirmoji vieta atiteko Pryšmančių komandai, antrieji liko vidukliškiai, treti - Didžiulių kaimo vyrai. Smiginio rungtyje: moterų grupėje pirma - E. Ragalskytė, antra - A. Baranauskienė, trečia - V. Masaitienė. Vyrų grupėje, atitinkamai: I . Urbonas, V. Valčiukas, E. Kaulenis. Šeimų bėgimo su maišais rungtyse pirmi buvo Baranauskai. Trinkos stūmimo rungtyje geriausiai moterų grupėje pasirodė A. Baranauskienė, V. Urbonienė, E. Šarauskaitė, vyrų grupėje: E. Gapšys, J. Volfas, D. Narbutas. Ant čiužinio geriausiai plaukė V. Simonavičius, V. Mockus ir D. Narbutas. Alaus bokalą vyrų tarpe ilgiausiai išlaikė R. Kanavičius, R. Balšaitis, E. Gapšys, moterų tarpe: A. Baranauskienė, E. Šarauskaitė, D. Rimeikienė.

Pasibaigus varžyboms, prasidėjo oficiali renginio dalis. Į sceną užkopė renginio vedėjai: Seimo nario Remigijaus Ačo padėjėjos Aldona Radčenko ir Jūratė Garliauskienė bei Edgaras Juška ir Albinas Stakauskas. A. Radčenko pristatė sąskrydžio moto ir pakvietė sugrįžti į praeitį - į į pirmykščių žmonių bendruomenę. Nuskambėjo deklamuojamos eilės, o renginio vedėjai sudainavo partijos himną. Sveikinimo žodį tarė partijos Tvarka ir teisingumas Raseinių skyriaus pirmininkas, Seimo narys Remigijus Ačas. Skyriaus pirmininkas pasveikino sąskrydžio dalyvius, pasidžiaugė gausiu partijos skyriaus narių būriu, padėkojo renginio rėmėjams.

Po R. Ačo kalbos, renginio vedėjai pristatė skyriaus meninę programą, kuri buvo nepaprastai įdomi ir įvairi. Partijos aktyvistų grupė suvaidino laukinių žmonių eiseną, aukojimo ceremoniją, aukos prisikėlimą ir visą etiudą baigė energingu šokiu bei daina. Vėliau skambėjo nemakštiškių „Naujųjų havajiečių daina", grojo ir dainavo Renatos Aleksiejienės iš Dižiulių šeima, keletą kūrinėlių atliko Žilvinas Lipnickas ir Aurika Ragalskytė, koncertavo dainininkas Andrius Rimiškis.

Seimo narys R. Ačas padėkojo meninę programą atlikusiems dalyviams, taip pat pasidžiaugė, kad VĮ Raseinių miškų urėdijos urėdas Antanas Kilčiauskas kasmet geranoriškai leidžia organizuoti sąskrydį Jūkainių draustinyje - gražioje ir erdvioje rajono vietoje. Padėkos raštus už įvairiapusę pagalbą R. Ačas įteikė ir eiguliui E. Šneideriui bei ūkininkams D. ir A. Mauragams.

Sveikinimo žodžius tarė svečiai, kurių susirinko gausus būrys. Kalbėjo partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Rolando Pakso pirmasis pavaduotojas Valentinas Mazuronis. Jis perdavė prezidento R. Pakso linkėjimus, pasidžiaugė Raseinių skyriaus veiklumu bei kūrybingumu. Jo žodį perėmė ir sąskrydžio dalyviams sėkmės linkėjo kiti svečiai: LR Seimo narys Kęstas Komskis, Savivaldybės meras Petras Vežbavičius, Viduklės parapijos klebonas Albertas Stanulis, Savivaldybės tarybos narys Jordanas Kenstavičius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gricius, VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Sofija Šneiderienė, LSDP Raseinių skyriaus pirmininko pavaduotojas Edmundas Čėsna. Šventėje taip pat dalyvavo laikraščio „Naujas rytas" redaktorius Petras Vaičekauskas, rajono seniūnijų seniūnai bei kiti garbingi svečiai.

Turiningai ir aktyviai praleidus dieną, neprošal ir pasistiprinti, tad šventės dalyviai buvo vaišinami gardžiais patiekalais - ant laužo virtomis sriubomis ir šiupiniu. Tuo pat metu prasidėjo stovyklaviečių apžiūra. Ir ko čia tik nebuvo! Poskyriai stebino svečius prisistatymais, meninėmis programomis, stovyklų ir gėrybių stalų puošnumu. Labai originaliai pasirodė Stonų ir Pramonės poskyrių, Centro ir senjorų komandos. „Miesto senjorai" parengė atskirą programą ir labai išmoningai suvaidino čigonus. Puikiai pasirengę buvo ir Ariogalos, Nemakščių, Sujainių, Viduklės bei kiti poskyriai. Visi prisistatę poskyriai buvo apdovanoti.

Vėliau visus linksmino Raseinių rajono kultūros centro muzikinė grupė „HOBBY". Šauniai dainavo jos vokalistas Edgaras Juška, o jam pritarė muzikantai: Viktoras Viskontas, Aldevinas Siriūnaitis, Vidas Janušaitis ir Gintautas Balčaitis. Skambūs muzikos garsai kvietė pasinerti į šokio sūkurį ir dainuoti drauge. Niekas nenorėjo išsiskirti iki vėlumos.

Liko geri prisiminimai, įspūdžiai, nuotraukos albume ir draugų šypsenos atmintyje. Sąskrydis baigėsi, tačiau visi išsiskyrėme su didžiuliu noru susitikti dar kartą.

Albinas STAKAUSKAS
Partijos Tvarka ir teisingumas Raseinių skyriaus tarybos narys


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-07-15 21:44 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-07-15

TENUŠVINTA NEMUNAS ŠVIEČIANČIA LAUŽU GIRLIANDA

Šiais metais Lietuva švenčia Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų. Šiemet valstybės dieną rajono gyventajai šventė iškilmingai. Trečiasis tarptautinis folkloro festivalis "Ant vandens" dėl Panemunės pilies renovacijos šiemet perkeltas į Jurbarką, sulaukė daug svečių iš Lenkijos, Latvijos, Kaliningrado srities bei įvairių mūsų šalies vietų.

Gražią iniciatyvą parodė Turizmo informacinis centras (direktorė Vidmantė Marcinkevičienė), Jurbarko kultūros centras (direktorė Danutė Samienė) ir jaunimo klubas "Geras" (prezidentas Darius Kalinauskas) suorganozavę akciją "Laužai". Praėjusiais metais užgimusią tradiciją palaikė ir visų rajono seniūnijų gyventojai. Jie rinkosi miestelių aikštėse, kartu su viso pasaulio lietuviais giedojo "Tautišką giesmę", džiaugėsi gimstančia žmonių vienybe, krovė laužus, kad sulaukę 23 val., galėtų juos uždegti ir sudainuoti Žalgirio mūšiui skirtą dainą „Kur lygūs laukai". Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui skirtos akcijos „Laužai" organizatoriai tikėjo, kad 600-tai prie Nemuno uždegtų laužų taps realybe.

Vakare visa panemunė knibždėte knibždėjo. Žmonės iš namų vežė malkas, krovė ant laužų ledonešio išvartas, rinko prie Nemuno esančias šakas. Prie šios gražios iniciatyvos ypač aktyviai prisidėjo partijos Tvarka ir teisingumas Jurbarko skyrius, kurio iniciatyva buvo sukurta 50 laužų. Daugiausia laužų sukūrė partijos Tvarka ir teisingumas Veliuonos poskyrių žmonės (poskyrių vadovai Nijolė Vaičaitienė ir Juozas Janarauskas). Jų iniciatyva buvo sukrauta 15 laužų. Nuo veliuoniškių mažai atsiliko Viešvilės poskyrtis (vadovė Janina Palubeckienė). Jie sukrovė ir užkūrė 10 laužų. Mūsų partietės, skirsnemuniškės Zinaidos Dumčaitienės iniciatyva prie Nemuno ties Skirsnemune buvo sukrauti ir suliepsnojo šeši laužai, Raudonėnuose buvo sukrauti du dideli laužai, kurie liepsnojo iki paryčių ( poskyrio vadovė Rolanda Baranauskienė), partijos skyriaus pirmininko pavaduotojo Kęstučio Daškausko iniciatyva Kiduliuose, buvo uždegti septyni laužai.

Jurbarke, prie partijos Tvarka ir teisingumas skyriaus pirmininko Algirdo Gudaičio namų panemunėje iš baltų žiedų buvo sudėtas skaičius "600" ir uždegta dešimt laužų. Prie degančių laužų grojo muzika, skambėjo „Kur lygūs laukai" ir kitos liaudies dainos, sukosi šokėjų poros.

Šventė pavyko. Laužų šviesos sušildė Jurbarko rajono gyventojus gyvenančius prie Nemuno nuo Viešvilės iki Seredžiaus - visus prie laužų buvusius suvienijo bei privertė pagalvoti kas yra Tėvynė ir kiek aukų turėjo sudėti mūsų pirmtakai, kad šiandien mes gyventume laisvoje šalyje.

Gintarė Kriščiūnienė


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Partijos naujienos
StandartinėParašytas: 2010-07-25 21:09 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
2010-07-21

Rolandas Paksas:„Atominio ir energetinio saugumo klausimai – patys svarbiausi Lietuvai“

Liepos viduryje sukako pirmieji naujos kadencijos Europos Parlamento darbo metai. Ką per juos pavyko nuveikti ir pasiekti? Pokalbis apie tai - su partijos Tvarka ir teisingumas pirmininku, Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" vicepirmininku, Prezidentu Rolandu Paksu.

Praėjo pirmieji darbo Europos Parlamente metai. Kiekvieną mėnesį - plenarinės sesijos, komitetų posėdžiai. Esate ne kartą pabrėžęs, kad kiekvienas politikas šioje institucijoje turi atstovauti Lietuvos valstybės ir jos piliečių interesus. Kokius esminius sprendimus, kuriuos inicijavote ir prie kurių prisidėjote, galėtumėte paminėti?

Vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad šiemet parlamentarai pritarė Europos Komisijos pranešimui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir mikroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje. Jame išdėstyti tokie svarbūs Lietuvai dalykai kaip energetinis saugumas, infrastruktūros plėtros dalykai, aptartos prielaidos pasiekti glaudesnį aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių bendradarbiavimą.

Labai gerai, kad šioje strategijoje atrasta vietos ir atominio saugumo regione klausimams. Jų svarbą ne kartą akcentavau ir Europos Parlamente, ir Lietuvoje. Tikiuosi, kad nuostata, jog dėl numatytos branduolinės energetikos plėtros Baltijos jūros regione ES šalys turi laikytis griežčiausių saugos ir aplinkos apsaugos standartų, o Europos Komisija turi stebėti ir kontroliuoti, ar kaimyninėse šalyse, ypač tose, kuriose šalia išorinių ES sienų ketinama statyti branduolines elektrines, laikomasi tokio pat požiūrio ir tarptautinių konvencijų, neliks tik popieriuje, bet ir bus įgyvendinta.

Privalome užtikrinti, kad ne tik ES valstybės narės, bet ir kaimyninės šalys, ypač Rusija ir Baltarusija, kuriose planuojama statyti branduolines elektrines, į šias nuostatas nepažiūrėtų pro pirštus.

Manau, kad Lietuva jau šiandien galėtų imtis iniciatyvos pakviesti ir Rusiją, ir Baltarusiją kartu statyti naują atominę elektrinę. Viena viso regiono valstybių poreikius patenkinanti elektrinė dėl to regiono ekologinio ir branduolinio saugumo yra geresnis pasirinkimas negu trys atskiros atominės elektrinės. Esu įsitikinęs, kad atominio ir energetinio saugumo klausimai šį dešimtmetį bus patys svarbiausi Lietuvai.

Kalbėdamas, svarstant strategijos Europa 2020 prioritetus ir pritardamas esminiams - žinios ir inovacija, didelio užimtumo visuomenė, konkurencinga ir tvari ekonomika - pasiūliau juos papildyti dar dviem: infrastruktūrinė plėtra ir efektyvios energetikos politika. Akcentuodami energetinio saugumo stiprinimą, siekdami užtikrinti energetikos išteklių šaltinių ir tiekimo kelių diversifikavimą, privalome nepamiršti Lietuvai itin svarbių „Via Baltica" ir „Rail Baltica" projektų.

Esate Ekonomikos ir pinigų politikos, taip pat Specialiojo finansų ir krizės įveikimo komiteto narys. Ar pakankamai daug dėmesio skiriama būdų ir veiksmų, kaip įveikti krizę, paieškoms?

Pasiūlymų, dirbdami komitete, pateikėme tikrai daug. Žinoma, vienodo visoms šalims recepto nėra, tačiau siūlomi du esminiai sprendimai: valstybės institucijų valdymui skiriamų išteklių mažinimas ir taupymas bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos vyriausybė renkasi kitą kelią - ne pačių turtingiausių ir socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių skurdinimą.

Taupymas nėra vaistas nuo visų ligų. Pinigus būtina ir uždirbti. Mūsų pasiūlymas - Vyriausybė turi imtis valstybinės pastatų renovacijos, infrastruktūros objektų statybos, atsigręžti į naudingas iškasenas, glūdinčias Lietuvos gelmėse, įgyvendinti skatinimo ir lengvatų politiką smulkiam ir vidutiniams verslui. Tai - tik keli iš galimų sprendimų, kurių vertėtų nedelsiant imtis.

Nedarbas šiandien yra svarbiausia Lietuvos problema. Europos Parlamente kalbėjome apie tai, kad ekonomikos kraujas yra smulkios ir vidutinės įmonės. Atsigavimą gali paskatinti investicijos, eksportas ir vartojimas. Apmaudu, kad pinigai, kuriuos Lietuvos Vyriausybė brangiai skolinasi, išleidžiami ne toms reikmėms.

Nauji mokesčiai, kuriuos siūlo valdantieji, Lietuvos neišgelbės, nes ir senus sumokėti verslui bei žmonėms tuoj bus nebeįmanoma. Šiandien lietuviai, uždirbdami gerokai mažiau negu daugelio Europos valstybių piliečiai, brangiau moka už benziną, kai kuriuos pirmo būtinumo maisto produktus, šildymą ir dujas.

Kokia išeitis?

Reikia arba keisti Vyriausybę, arba Vyriausybė turi pakeisti savo veiklos principus. Padėjusi žirkles, kuriomis šalies ekonomikoje jau pridarė skylių, imtis adatos ir siūti realius paramos verslui rūbus, lopyti ir keisti senus bei leisti naujus įstatymus, kurie skatintų galimybes auginti bendrąjį vidaus produktą.

Prezidentas Rolandas Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 107 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007