forumas.tvarka.lt

2010-06-17

Administracines bylas gali nagrinėti ir vienas teisėjas

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas" narys Remigijus Žemaitaitis pateikė pasiūlymą dėl administracinių teismų darbo efektyvinimo bei optimizavimo. Parlamentaras LR Teismų įstatyme bei LR Administracinių bylų teisenos įstatyme siūlo įtvirtinti nuostatas, kurios leistų visas administracines bylas, su įstatymuose numatytomis išimtimis, nagrinėti vienam teisėjui, o ne trijų teisėjų kolegijai kaip yra šiuo metu.
„Dažnai administracinės bylos už Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės norminių aktų pažeidimus yra paprastos, todėl jų nagrinėjimas ne vieno, o trijų teisėjų kolegijos yra daugiau nei logiškai nepagrįstas. Šiuo metu galiojančios Teismų įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos trukdo jas dirbti efektyviai, teisėjai nepagrįstai apkraunami darbu. Būtent dėl to jie nespėja procesinių veiksmų atlikti įstatymų numatytais terminais. Toks ne nuo teisėjų priklausantis bylų vilkinimas - viena iš visuomenės nepasitikėjimo teismų sistema priežasčių.
Jeigu Seimo nariai atsižvelgtų į mano pateiktus pasiūlymus, administracinės bylos būtų išnagrinėjamos greičiau, teismų veikla taptų efektyvesnė, visuomenė pradėtų jais labiau pasitikėti . Be to, pakiltų teisėjų autoritetas, turėdami mažiau bylų, jie labiau įsigilintų į aplinkybes, darytų mažiau klaidų, priimdami sprendimus",- įsitikinęs R. Žemaitaitis.

TT informacija

2010-06-17

Prailginti senaties terminai

Pastaruoju metu visuomenė reiškia nepasitikėjimą teisėsaugos institucijų darbu, kadangi dėl ypatingai trumpų senaties terminų vis daugiau nusikaltėlių išvengia baudžiamosios atsakomybės.
Seimas, vertindamas šią situaciją, priėmė LR Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pataisas, kuriomis senaties terminai, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo ar nusikaltimo sudėtingumą, prailginti nuo 2 iki 30 metų.
Senaties paskirtis yra išvengti situacijų, kai praeityje nusikalstamą veiką padaręs, tačiau, laikui bėgant, pavojingumą praradęs asmuo yra persekiojamas bei baudžiamas už nusikaltimą, kuris nebėra aktualus nei ją įvykdžiusiam asmeniui, nei visuomenei. Tačiau praktiškai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dažnai pasitarnauja priešingiems tikslams, o ja prisidengiant, išvengiama realios bausmės.
„Tobulinti šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtintą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties reglamentavimą, nustatant ilgesnius senaties terminus, kurie būtų adekvatūs atitinkamų kategorijų veikų sunkumui, jų daromai žalai bei valstybės ir visuomenės interesui, būtina, siekiant atskleisti tokias nusikalstamas veikas, kurios, net ir praėjus ilgam laiko tarpui, yra aktualios. Taip pat senaties taikymo išimtis privaloma patiems pavojingiausiems nusikaltimams.
Be to, šitaip siekiama spręsti problemas, susijusias su senaties taikymu, tiriant korupcinio pobūdžio nusikaltimus.
Priimtos įstatymo pataisos nustatytų specialias senaties terminų skaičiavimo taisykles, taikomas nusikalstamoms veikoms, nuo kurių nukentėjo nepilnamečiai, taip sudarant sąlygas žalą patyrusiems asmenims, sulaukus pilnametystės, kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl padarytos nusikalstamos veikos atskleidimo ir kaltininko nubaudimo.
Tikimasi, kad pakeitimai sudarys geresnes sąlygas siekti vieno pagrindinių baudžiamosios teisės principų - baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo įgyvendinimo, neleis visuomenėje įsivyrauti nebaudžiamumo nuotaikoms. Šiuo metu plačiai paplitusi praktika, kai įtariamieji, kaltinamieji bei jų gynėjai vilkina baudžiamąjį procesą, siekdami jo trukmės iki senaties termino pabaigos, nebeteks prasmės",- komentuoja Baudžiamojo kodekso pataisų būtinybę Seimo narys, teisininkas R. Žemaitaitis.

TT informacija

2010-06-21

Sveikatos apsaugos ministerija pažadėjo intensyviau sklaidyti mitus apie elektromagnetinių bangų poveikį

Sveikatos apsaugos ministerija planuoja skelbti daugiau pranešimų apie tikrą technologijų poveikį žmonių sveikatai. Tokį įsipareigojimą išreiškė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, atsakydamas į Seimo nario „tvarkiečio" Remigijaus Žemaitaičio oficialią užklausą dėl visuomenėje skleidžiamų gandų apie elektromagnetinių bangų tariamą poveikį sveikatai.

Atsakyme Seimo nariui R. Šukys tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerija atidžiai seka informacijos sklaidą ir tikrina jos pagrįstumą konsultuodamasi su visuomenės sveikatos specialistais ir ekspertais, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybe Lietuvoje.

"Iš Sveikatos apsaugos ministerijos reakcijos galima tikėtis, kad gandų skleidėjams nebebus taip paprasta gąsdinti visuomenę", - sakė R. Žemaitaitis.

Rašte ministras R. Šukys pažymi, kad pagrindinė visuomenėje kylančių mobiliojo ryšio baimių priežastis - nežinojimas, kas yra elektromagnetinės bangos. "Ministerija, vykdydama pažadą aktyviau įsitraukti ir aiškinti žmonėms, kad bangos nekenkia, padarys didžiulį darbą apsaugodama žmones nuo nereikalingo streso", - sakė Seimo narys.

Sveikatos apsaugos ministras rašte pažymėjo, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros mokslininkų didžiausias iki šiol atliktas tarptautinis mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimas „Interphone" atskleidė, kad mobiliųjų telefonų naudojimas nedidina rizikos susirgti smegenų vėžiu. Be to, ministras pabrėžė, kad Lietuvoje nustatyta elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto ribinė vertė yra 100 kartų griežtesnė nei galiojanti daugelyje ES valstybių.

R. Žemaitaitis atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija kol kas yra vienintelė institucija, dedanti pastangas užkirsti kelią baimių dėl elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai kurstymui. Kitos institucijos, į kurias R. Žemaitaitis gegužės viduryje kreipėsi, prašydamas ištirti šių baimių kurstytojus, kol kas reaguoja vangiai.

Žiniasklaidai paskelbus duomenis apie fiksuotojo telefono ryšio bendrovės AB TEO LT, galimai neskaidrią veiklą kurstant baimes dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai, Seimo narys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją bei Sveikatos apsaugos ministeriją.

R. Žemaitaitis paprašė įvertinti, ar galimai tyčinis baimių kurstymas dėl elektromagnetinio spinduliavimo, siekiant sukelti nepasitikėjimą su TEO konkuruojančių mobiliojo ryšio bendrovių teikiamomis paslaugomis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo nuostatoms.

LL inf.

2010-06-23

V. MAZURONIS: „VAIKŲ TVIRKINTOJAI NEIŠVENGS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMIŲ“

Šiandien Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios numato bausmių už mažamečių ir nepilnamečių tvirkinimą sugriežtinimą. Kartu su šiomis buvo patvirtinta ir Seimo nario, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas" seniūno Valentino Mazuronio pasiūlyta šio įstatymo pataisa, numatanti ne tik maksimalią penkerių metų laisvės atėmimo bausmės ribą, bet ir įvedant minimalią 2 metų ribą.

Nors Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šioms pataisoms nepritarė, tačiau Seimo sprendimu už nusikaltimus, susijusius su mažamečių ir nepilnamečių tvirkinimu, laisvės atėmimo bausmės išvengta nebus.

„Šis ir kiti nusikaltimai, susiję su mažamečiais ir nepilnamečiais vaikais, nėra priskirtini sunkiems nusikaltimams. Tai iš esmės yra neteisinga, nes toks šių nusikaltimų traktavimas neatgraso nuo jų darymo. Po mūsų priimtos pataisos asmenys, tvirkinę nepilnamečius, tikrai sėdės kalėjime ir ne trumpiau kaip trejus metus. Gaila, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė kitas mano siūlomas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis buvo siekiama sugriežtinti bausmes nepilnamečių ir mažamečių žagintojams bei prievartautojams. Tačiau tas pataisas aš vis tiek dar kartą teiksiu Seimui priėmimo stadijoje," ‑ teigė Seimo narys V. Mazuronis.

Tikimasi, kad Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekiama sugriežtinti bausmes už mažamečių ir nepilnamečių žaginimą, seksualinį prievartavimą bei privertimą lytiškai santykiauti, bus priimtos dar šios sesijos metu.

2010-09-07

SEIMO NARYS KĘSTAS KOMSKIS DAR KARTĄ KETINA KREIPTIS Į „ETIKOS SARGUS“ DĖL SEIMO PIRMININKĖS I.DEGUTIENĖS POLITIKAVIMO

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo narys, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis išdėstė savo poziciją dėl Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės akibrokšto, kai iš planuojamos kovos su korupcija buvo išeliminuotas artimiausiai su šia veikla susijęs asmuo - Antikorupcijos komisijos vadovas, vadinasi, ir visa Komisija. Anot K.Komskio, toks I.Degutienės demaršas, kai į formalų pasisėdėjimą Seimo Pirmininkės kabinete sukviečiami tik valdančiųjų atstovai, o Antikorupcijos komisijos pirmininkas pabrėžtinai ignoruojamas, šį faktą žiniasklaidoje paviešinant net labiau nei paties posėdžio turinį, yra ne kas kita kaip tik viešųjų ryšių akcija.

"Gal ir atsitiktinai šis posėdis sutapo su LNK parengtu serialu apie Pagėgius. Tačiau tai, kad Seimo Pirmininkė į posėdį nepakvietė nei vieno Seimo Antikorupcijos komisijos atstovo, tik atskleidžia tikruosius šios viešųjų ryšių akcijos motyvus - eilinį kartą mesti šešėlį ant Komisijos pirmininko. O gal Seimo pirmininkė nepasitiki visa komisija? Akivaizdu, kad posėdžio tikslas buvo ne tiek realios pastangos paskelbti karą korupcijai, kiek pareikšti nepasitikėjimą manimi. Visa tai simbolizuoja tik savivaldos rinkimų pradžią ir baimę juos pralaimėti," - teigė Seimo narys K.Komskis.

„Anot K.Komskio, Seimo Pirmininkei visiškai netinka tuščiai politikuoti, vadovaujantis tik asmenine nuomone skirstyti Seimo narius į tinkamus ar netinamus eiti vienas ar kitas pareigas, juo labiau tai daryti viso Seimo vardu. K.Komskio nuomone, tai yra vienas iš negražių naudojimosi savo tarnybine padėtimi pavyzdžių.

„Seimo darbą reglamentuoja Statutas, kurio nuostatomis privalo vadovautis visi Seimo nariai, Seimo Pirmininkė taip pat. Komisijų darbą, narių pasiskirstymą, pirmininko rinkimą ar perrinkimą reglamentuoja 48 Statuto straipsnis, kuris numato, kad visus sprendimus priima patys komisijų nariai bei Seimas, o ne viena Seimo Pirmininkė. Į akivaizdų I.Degutienės politikavimą būtų galima nekreipti dėmesio, tačiau toks neatsakingas elgesys meta šešėlį ne tik ant manęs kaip politiko, bet ir ant visos Antikorupcijos komisijos, nekelia visuomenės pasitikėjimo Seimu apskritai. Būdama jo vadovė, I.Degutienė turėtų siekti priešingo rezultato.

Anot K.Komskio, paskutiniu metu Seimo Pirmininkė užuot dirbusi savo tiesioginį darbą ir siekusi teigiamų rezultatų, rupinasi vien savo ir savo politinių partnerių reklama bei susidorojimu su neparankiais oponentais, dėl ko nukenčia viso Seimo įvaizdis.

„I.Degutienė jau antri metai eina Seimo Pirmininkės pareigas, tačiau iki šiol kova su korupcija nėra tapusi prioritetine Seimo veikla. Nuo 2009 metų teikiama visa šusnis svarbių teisės aktų projektų, padėsiančius realiai kovoti su korupcija. Tačiau iki šiol nė vienas iš jų ne tik kad nėra priimtas, bet net neįtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Tai yra tiesioginis Seimo Pirmininkės darbas, tačiau akivaizdu, kad I.Degutienė tuo nesirūpina, nors ji, pasinaudodama savo pareigomis, galėtų šiuos procesus net paspartinti. Jei ji iš tiesų būtų suinteresuota dirbti šių tikslų labui, o ne tik garsiai kalbėti, ko gero, jau turėtume konkretaus darbo rezultatą. Tik veiksmai, o ne žodžiai gali padėti spręsti problemas," - teigė Antikorupcijos komisijos pirmininkas K.Komskis.

Dėl šių priežasčių Seimo narys K.Komskis mano esant privalu kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu dar kartą įvertinti Seimo Pirmininkės I. Degutienės veiksmus. Kreipimąsi į Komisiją ketinama pateikti dar šiandien.

2010-09-13

AR LIETUVA JAU VADUOJASI IŠ VALSTYBININKŲ GNIAUŽTŲ?

SEIMO NARIO REMIGIJAUS AČO
2010-09-10 SPAUDOS KONFERENCIJOS
PAGRINDINĖS TEZĖS

Dar 2003 metais, prasidėjus išrinktojo Respublikos Prezidento R. Pakso nušalinimo operacijai, mes pirmieji prabilome, jog valstybės valdymo ir politikos formavimo vadžias perėmė grupė asmenų, nepaisanti tautos valios ir valstybės interesų. Vėliau šios grupės asmenims nepelnytai priskirtas valstybininkų vardas. Tačiau net septynerius metus tokie pareiškimai buvo vertinami kaip sąmokslo teorijos ar pyktis dėl neišsipildžiusių politinių siekių.

Respublikos Prezidente tapus D. Grybauskaitei, pirmieji jos veiksmai kadrų politikoje patvirtina mūsų teiginius apie ilgai besitęsusias valstybės užvaldymo tendencijas ir teikia vilčių, jog Lietuva vis dar pajėgi išsivaduoti iš valstybininkų sampratą devalvavusių asmenų gniaužtų. Gniaužtų, kurie valstybę iki šiol vedė policinės valstybės link, naikino demokratijos pagrindus ir trynė valdžių padalijimo ribas. Prielaidas, jog situacija valstybėje grįžta į konstitucines vėžes, suponuoja bent kelios pastarųjų savaičių aplinkybės. Pirmiausia - pokyčiai Valstybės saugumo departamento vadovybėje ir jo veikla.

Pagal Valstybės saugumo departamento (VSD) įstatymą, VSD yra Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis - saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką. Tačiau įvykiai, prasidėję dar 2003 metais ir kurie tęsėsi iki naujojo VSD Generalinio direktoriaus Gedimino Grinos paskyrimo, leidžia pagrįstai teigti, jog ši institucija, galimai - ankstesniųjų vadovų iniciatyva ir hiper-aktyvių valstybininkų pagalba, pati kūrė savarankišką valstybės santvarką ir politiką, atvirai niekindama esminius demokratinės ir teisinės valstybės principus.

Institucija, kurios pareiga saugoti ir ginti valstybės funkcionavimo pagrindus, gerbti suvereno valią, iki šiol nevengė politikuoti ir demonstruoti savo politinį angažuotumą. Ankstesniųjų VSD vadovų galvose (arba tik kai kuriuose smegenų pusrutuliuose) įsišaknijęs sovietinis mąstymas, kad viską valstybėje sprendžia Didysis Brolis, pateisino šios tarnybos aktyvų dalyvavimą demokratiškai išrinkto Respublikos Prezidento nušalinimo operacijoje, leido tyčiotis iš tarnyboje žuvusio kolegos, atleisti apie nusikalstamą netvarką VSD prabilusius pareigūnus, vienasmeniškai spręsti, kuriuos politikus ar politines partijas priskirti marginalų kategorijai ir eliminuoti iš politinio gyvenimo, taip pat ignoruoti Seimo sprendimą, įpareigojantį suteikti informaciją apie valstybėje vykstančius procesus, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui ir pan. Tokia situacija tenkino (turbūt tenkintų ir dabar) tiek VSD lojalius, tiek valstybės ir tautos gerovei abejingus politikus. Pasitenkinimą susiklosčiusia situacija demonstravo ir kai kurie ketvirtosios valdžios atstovai, įgiję VSD vadovų palankumą ir išskirtinę teisę kartu su jais spręsti, kaip ir prieš ką VSD turima „slapta" informacija turi būti panaudota. Už tai kai kuriems buvusiems VSD vadovams vėliau leista pasimėgauti diplomatine gerove bei pasirodyti viename iš dienraščių „be kaukės". Akivaizdu, jog tokia situacija valstybėje naikino politinę demokratiją ir siekė paneigti esminį - teisės viešpatavimo - principą. Lietuvos Respublika nejučia tapo supervalstybės - VSD - provincija.

Pastarųjų savaičių įvykiai leidžia tikėtis, jog naujasis VSD vadovas G. Grina suvokia ne tik tikrąją VSD paskirtį, bet ir įstatymais nustatytas VSD kompetencijos ribas. VSD pagaliau ryžosi įvykdyti Seimo reikalavimą (patvirtintą Seimo nutarimu) susipažinti su 12 slaptų pažymų. Be to, vilčių, jog VSD atsisako politikavimo funkcijos, teikia ir mano asmeninė patirtis. Jau šešeri metai truko mano teisminis ginčas su VSD dėl leidimo dirbti su slapta informacija, virtęs vadovėliniu teisinio nihilizmo pavyzdžiu. Iki šiol VSD tiesiog ignoravo teismų sprendimus, kuriuose konstatuota, jog man leidimas dirbti su slapta informacija neišduotas nepagrįstai. Tačiau šiandien esu VSD oficialiai informuotas, kad VSD vykdys teismo sprendimus ir išduos man leidimą dirbti su slapta informacija. Šis beprecedentis VSD sprendimas taip pat galutinai sugriovė ankstesnės VSD vadovybės ilgai ir skrupulingai kurtą mitą apie mano galimas sąsajas su organizuotomis ir/ar tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis, taip pat apie galimus ryšius su grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis. Noriu tikėti, jog naujasis VSD vadovas G. Grina ir departamente dirbantys pareigūnai ateityje savo veikloje vadovausis išimtinai teise ir valstybei duota priesaika bei sugebės atsispirti politikų ar valstybininkų kaukėmis besidangstančių grupių pagundoms. Nuoširdžiai to linkiu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiomis dienomis net Konstitucinis Teismas patvirtino, kad kai kurių valstybininkų įtakos gijos driekėsi net į buvusio valstybės vadovo rūmus ir tiesiogiai įtakojo ar lėmė jo priimamus sprendimus teikti aukščiausius valstybinius apdovanojimus asmenims, kurių ankstesnė profesinė veikla dar ir dabar daugumai Lietuvos žmonių kelią baimę ar niūrius prisiminimus.
Tikiuosi, jog šios permainos ir tvirta Respublikos Prezidentės pozicija pagaliau leis Lietuvai galutinai išsivaduoti iš valstybininkų gniaužtų ir žengti demokratėjimo keliu.

Remigijus Ačas

2010-10-21

Nelegalias statybas jau galima ir įteisinti

Ar galiu įteisinti nelegalius savo sodybos statinius, ar juos privalėsiu griauti? Skubiai reikėjo praplėsti kai kuriuos ūkinius pastatus, susiradau projektuotoją, bet, pasirodo - ne tą, kurio norėjo statybos leidimus išduodantis architektas. Projektą turėjo daryti jo žmona - tada būtų buvę gerai. Negavusi statybos leidimo ir negalėdama laukti, nes plėčiau ūkį, priestatus pasistačiau nelegaliai. O tada paaiškėjo, kad savavališkus statinius gali tekti nugriauti - yra toks įstatymas. Dabar girdėjau, jog tas įstatymas pakeistas ir nelegalias statybas galima kažkokiu būdu legalizuoti. Ar tai tiesa?

Tai - vienas iš tų labai dažnų klausimų, kuriuos dabar gauna Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Vieni žmonės nelegalius pastatus pasistatė patys, kiti paveldėjo, treti nusipirko sklypą, o tada paaiškėjo, kad detalusis planas buvęs su trūkumais, ir statybos leidimas išduotas neteisėtai. Vadinasi, jame esantys kai kurie statiniai irgi yra neteisėti. Pagal senosios redakcijos Statybos įstatymą, buvo vienintelis kelias legalizuoti tokius statinius: juos nugriauti, o jų vietoje pastatyti lygiai tokius pat, bet - nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Absurdiška? Taip.

Nuo šių metų spalio 1-osios, kai įsigaliojo naujos redakcijos Statybų įstatymas, atsirado galimybė įteisinti nelegaliai pradėtus statyti ir jau pastatytus statinius.

Jeigu savo sklype turite nelegalų statinį, kuris čia galėtų stovėti pagal sklypo paskirtį arba neprieštarauja teritorijos detaliajam planui, galite parengti statybos projektinę dokumentaciją, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Ar ši tvarka galioja ir tais atvejais, jeigu pričiupo Valstybinė teritorijų planavimo bei statybos inspekcija ir jau reikalauja savavališką statinį nugriauti?

Taip, įteisinti savavališką statybą galima ir tais atvejais, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos reikalauja statinį nugriauti arba išardyti savavališkai perstatytas jo dalis. Tačiau šiuo atveju teks suktis greičiau - per įstatymu numatytą reikalavimo įvykdymo tvarką, tai yra per 6 mėnesius. Jeigu per tuos 6 mėnesius pavyks gauti statybą leidžiantį dokumentą, o teisiškai patvirtintą jo kopiją pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ši ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalės panaikinti savo pateiktą reikalavimą statinį nugriauti ar išardyti.

Jeigu per tuos nustatytus 6 mėnesius statybą leidžiančio dokumento nepavyks išsirūpinti, o reikalavimas nugriauti statinį nebus įvykdytas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo įsipareigojimo termino pabaigos turės teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo taip pat gali kreiptis ir asmenys, kurių teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti dėl savavališkos statybos.

Beje, už savavališkų statybų įteisinimą į valstybės biudžetą reikalaujama sumokėti nuo 300 iki 500 000 litų, priklausomai nuo statybos darbų kainos. Taip pat pastebima, jog asmenys, įsiteisinę statybas iki 2013 metų, galės tikėtis mažesnės baudos.

Ar šis įstatymas nėra parašytas turtingiems ponams, kurie savo rūmus pasistatė paežerėse, paupiuose, regioniniuose parkuose bei kitose neleistinose vietose, o dabar norėtų legalizuoti neteisėtus darbus?

Anot Seimo nario R. Žemaitaičio, naujoji Statybų įstatymo redakcija negina tų nelegalių statybų, kurios prieštarauja aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams. Kitaip tariant, nebus galima įteisinti tų savavališkų statybų, kurios buvo atliktos regioniniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose ir panašiose vietose. Tokiems statiniams išlieka tokios pat sankcijos, kokios ir buvo - juos būtina nugriauti arba pertvarkyti.

Pagal naujai patvirtintas įstatymo pataisas, galima gauti leidimą tik toms statyboms, kurios buvo pradėtos, nesutvarkius visų būtinų formalumų, tačiau neprieštarauja įstatymams. Dažniausiai tokios statybos atsirasdavo ne iš piktos valios, o iš nežinojimo. Ir paparastai dėl šito nukentėdavo ne stambiosios nekilnojamojo turto kompanijos, tačiau eiliniai žmonės. Juk kitas ir šiandien neįtaria, jog jo malkinė, tvora ar paprasčiausia pavėsinė suręstos, pažeidžiant kažkokį įstatymą.

Matas LIEPIS
Seimo nario R. Žemaitaičio padėjėjas

2010-10-21

A.MAZURONIS: „SIŪLOMAS BIUDŽETAS NERACIONALUS“

Vyriausybei pristačius kitų metų biudžeto projektą Seime, Seimo narys Andrius Mazuronis, manydamas, kad jis nėra pakankamai taupus, pateikė 2 pasiūlymus, kaip būtų galima racionaliau panaudoti biudžeto lėšas. Anot Seimo nario, taupyti reikėtų ne pensininkų ar motinų sąskaita, kaip iki šiol yra daroma, o pristabdant įstaigų ilgalaikio turto įsigijimą (kėdžių, stalų ir kito inventoriaus pirkimą) bei nustatant mažesnius skolinimosi limitus.

Seimo narys siūlo atsisakyti ilgalaikio turto įsigijimui biudžeto projekte numatytų asignavimų visoms valstybinėms įstaigoms, išskyrus Policijos departamentą bei Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Anot parlamentaro, tuomet, kai visi veržiasi diržus, kai valstybė gyvena iš skolintų pinigų, kai skolinamasi brangiai, o skolos aptarnavimo išlaidos šiemet jau siekia 1,9 milijardus litų, toliau skolintis pinigus ir už juos pirkti darbo inventorių yra netikslinga ir labai neprotinga.

„Sumažinom pensijas, apkarpėm motinystės išlaidas, kas labai skaudžiai paveikė visuomenę, o dabar ramiai pirksim baldus? Nuo tokių dalykų, mano galva, reikėtų susilaikyti. Juo labiau, kad iš biudžeto projekto išbraukę visas ilgalaikiam turtui skirtas lėšas šiems metams, sutaupytume beveik 7 milijonus litų, kuriuos galėtume skirti sumažintos pensijų dalies kompensavimui arba biudžeto deficito mažinimui," ‑ teigė Seimo narys A.Mazuronis.

Protingiau formuoti biudžetą, anot parlamentaro, padėtų ir mažesnio, nei siūlo Finansų ministrė, skolinimosi limito, skirto senoms paskoloms ir naujam deficitui dengti, nustatymas. Biudžeto projekte numatytas 5,6 milijardų litų skolinimosi limitas iš efektyvaus įmonių valdymo, planuojant gauti 30 milijonų litų pajamų. Tuo tarpu kaimyninėse šalyse iš efektyvaus įmonių valdymo į biudžetą surenkama gerokai daugiau lėšų: Estijoje - apie 900 milijonų, Latvijoje - apie 700 milijonų. Anot Seimo nario A.Mazuronio, jau šiais metais tokius tikslus galėtume išsikelti ir mes.

„Jei yra potencialo iš įmonių efektyvios veiklos į biudžetą surinkti žymiai daugiau negu siūlomą 30 milijonų litų sumą, kodėl to nepadarius jau šiais metais. Manau, sumažinti skolinimosi limitą, siekiant gauti daugiau lėšų valstybės viduje efektyvinant įmonių veiklą, būtų daug racionaliau, nei įsiskolinti daugiau ir taip didinti skolos aptarnavimo išlaidas. Todėl bendrą valstybės skolinimosi limitą 2011 metais nuo 5,6 milijardų litų siūlau sumažinti iki 600 milijonų litų, t.y. būtent tiek, kiek, anot finansų ministrės, ir yra įmanoma gauti iš efektyvaus valstybės įmonių valdymo," - teigė parlamentaras A.Mazuronis.

Anot Seimo nario, ydinga mąstyti, kad neverta spausti ir skatinti įmonių siekti efektyvumo, jei galima pasiskolinti. Tokiu būdu, pasak parlamentaro, tik atidėsime teigiamą efektyvaus valdymo procesą ateičiai.

„Jei skolinimosi limitas jau šiandien bus sumažintas, būsime priversti kitais būdais vykdyti biudžetą, todėl nebejotinai ieškosime būdų valstybės viduje. Ir dėl to tik sutaupysime,"‑ teigė Seimo narys.

2010-10-21

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių ieškodami bent minimalaus pragyvenimo šaltinio yra priversti kreiptis į valstybines institucijas su prašymais, kad būtų pradėta mokėti našlių ar našlaičių pensija

Neretai tokia pensija būna ne kaip pragyvenimo šaltinis, bet greičiau kai išgyvenimo. Tokių paklausimų pastaruoju metu sulaukiu vis daugiau. Tačiau kaip rodo praktiką dauguma besikreipiančių nežino, kam, kaip ir kada turi būti mokama tokia pensija.

Vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei kitais poįstatyminiais teisės aktais, teisę gauti našlių pensiją turi tie asmenys, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 - invalidais) našlė arba našlys. Tačiau norint būti pripažintais nedarbingais arba iš dalies darbingais turėjo ir turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų, asmenys, kurie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 - invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 - invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005-07-01 - I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 - invalidais) iki jiems sukankant 18 metų, bei asmenys, kurie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 - invalidais) iki sutuoktinio mirties arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 - invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties. Taip pat teisę gauti našlių pensiją turi tie asmenys, kuriems yra sukakę senatvės pensijos amžius našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, ir į tai, kad našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės sudarę naują santuoką po sutuoktinio mirties mano, kad jiems ir toliau priklauso našlių pensiją, tačiau pagal galiojančią tvarką, jeigu buvęs sutuoktinis sudaro nauja santuoką po jo mirties, tokiu atveju našlio pensija nebemokama.

Našlei ar našliui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją, našlių pensija skiriama valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Šis dydis negali būti mažesnis nei 70 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad našlių ir našlaičių pensija skiriama, jeigu mirties dieną asmuo atitiko bent vieną iš šių sąlygų, buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (jei asmuo mirė iki 2005-07-01 - invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arba gavo vieną iš šių pensijų - netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės; minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą atitinkamos rūšies pensijai mirusysis įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus asmenis, iki mirties dienos gavusius netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d. bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka reabilituotus politinius kalinius ir tremtinius, dalį stažo įgijusius neteisėto kalinimo metu ar tremtyje, kuriems sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma); aukščiau nustatytos sąlygos skiriant našlių pensijas netaikomos, jei sutuoktinis mirė iki 1991 m. birželio 1 d. bei asmuo miręs po 1991-06-01, t.y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, ir asmuo buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei kitais poįstatyminiais teisės aktais, be našlių pensijos, teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 - invalidais) iki 18 metų ir jeigu nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005-07-01 buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Tai pat nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotų aukštųjų, profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir mokiniai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo (išskyrus bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis šiose mokyklose, rugpjūčio 31 d.), bet neilgiau, negu jiems sukaks 24 metai.

Našlaičių pensijos apskaičiavimo tvarka ir jos nustatymo dydis yra sudėtingesnis, nei našlių pensijos skyrimas. Pagal galiojančią tvarką našlaičių pensija skiriama 50 procentų mirusiajam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005-07-01 - II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu miręs asmuo nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, arba mirusiajam galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio, jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių. Tokio dydžio našlaičių pensija skiriama, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi du ir daugiau vaikų (įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dydžio.

Mirus senatvės, netekto darbingumo, invalidumo ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui, našlaičio pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos pensijos dydį. Skiriant našlaičių pensiją netekto darbingumo pensijos, apskaičiuotos asmenims, netekusiems 45-55 proc. darbingumo (iki 2005-07-01 - III grupės invalidumo pensijos) 50 proc. mažinimas netaikomas.

Jeigu LR Vyriausybė patvirtintų naują, didesnį valstybinio socialinio draudimo bazinį pensijos dydį ir (ar) naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos bus atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus dydžius.

Našlaičių pensijos abiejų tėvų netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų. Jeigu šie našlaičiai po tėvų mirties įgyja teisę gauti našlaičių pensiją už mirusį įtėvį (įmotę), jų prašymu vietoj našlaičių pensijos už tėvą (motiną) skiriama ir mokama našlaičių pensija už įtėvį(įmotę), jeigu ji didesnė už gaunamą.

Praktikoje pasitaiko atveju, kad dėl per didelės biurokratijos ar tiesiog pačių pareiškėjų neatidumo pasitaiko atveju, kad kai žmonės netinkamai užpildę prašymus ar nepridėję reikalingų dokumentų, tokia pensija yra laiko neišmokama, o ne retai ir neskiriama. Todėl žmonės užtrunka kelis mėnesius kol susitvarko visus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš teikdami prašymą gauti našlių ar našlaičių pensijai gauti be paso ar asmens tapatybės patvirtinančios kortelės būtina pridėti ne tik mirties liudijimą arba teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, bet kartu dokumentą apie asmens amžių, jeigu tai nenurodyta mirties liudijime, dokumentą, įrodantį mirusiojo asmens stažą bei mirusiojo asmens draudžiamąsias pajamas, santuokos liudijimą ar našlaičių gimimo liudijimus, mokymo įstaigų pažymėjimus, jeigu našlaičiai, vyresni kaip 18 metų, mokosi bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) išduotą darbingumo lygio pažymėjimą, jeigu teisė gauti šią pensiją priklauso nuo darbingumo lygio.

Tik esant visiems aukščiau nurodytiems dokumentas atsakinga institucija skirs Jums našlės arba našlaičių pensiją.

Frakcijos Tvarka ir teisingumas
Seimo narys
Remigijus Žemaitaitis

2010-10-22

A. MAZURONIS: „PREMJERO REZIDENCIJA NĖRA IR NETURI BŪTI BIUDŽETO PRIORITETAS“

Šiandien Seimo narys Andrius Mazuronis užregistravo pasiūlymą biudžeto projektui. Parlamentaras siūlo jau kurį laiką rekonstruojamai Ministro Pirmininko rezidencijai Turniškėse neskirti 600 tūkst. litų rekonstrukcijai pabaigti.

„Anot finansų specialistų, kitų metų biudžeto pajamos yra per daug optimistinės, išpūstos, todėl biudžetą teks peržiūrėti ir priimti ne vieną nepopuliarų sprendimą. Situacija Lietuvoje nėra dar tokia gera, kad taip drastiškai ir neapgalvotai skirstytume lėšas. Performuojant biudžetą, lėšos Premjero rezidencijai jau bus paskirtos ir pradėtos naudoti, todėl teks ieškoti, iš ko būtų galima atimti. Dažniausiai tokiu atveju nukenčia paprasti pieliečiai. Todėl toks Vyriausybės elgesys būtų mažų mažiausiai neetiškas," - teigė Seimo narys Andrius Mazuronis.

2010-11-15

Griūvantys melioracijos statiniai nėra tik žmonių reikalas

Kam priklauso melioracijos įrenginiai - valstybei ar žemės savininkui?

Daugeliui į susitikimą su Seimo nariu Remigijum Žemaitaičiu ateinančių žemės savininkų bei valdytojų nuostabą sukėlė atsakymas, kad būtent jie yra laikomi melioracijos statinių savininkais. Pagal Melioracijos įstatymo 3 straipsnį, žemės sklype esantys melioracijos įrenginiai yra žemės sklypo priklausiniai bei nuosavybės teise priklauso sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius.

Tada kuo tada rūpinasi valstybė?

Pagal tą patį įstatymą, valstybei nuosavybės teise priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai bei kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 centimetrų bei didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

„Jeigu aš esu melioracijos tinklų savininkas, tai ar galiu juos tvarkyti savo nuožiūra?"- rūpėjo ūkininkams.

Pasirodo, ne visai. Nežiūrint į tai, kad žemės savininkai yra pripažįstami daugelio tinklų savininkais, jiems yra numatytos ir pareigos, kurių neatliekant, galima taikyti tam tikras sankcijas. Žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje esančius melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų plotams melioruoti. Dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, žemės savininkai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti gali, tik laikydamiesi Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų.

Būtina žinoti, jog melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai melioracijos įrenginius privalo naudoti pagal paskirtį ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtai.

Jeigu melioruotoje žemėje yra valstybei priklausančių įrenginių, žemės savininkui bei naudotojui uždedama dar daugiau pareigų: jis turi leisti šiuos statinius tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančioms ir patikėjimo teise juos valdančioms bei eksploatuojančioms institucijoms, o mokymo ir mokslo įstaigų specialistams - nepadarant žalos tirti bei rinkti duomenis apie jų būklę; pagal iš anksto suderintą su statytoju darbų grafiką leisti atlikti jų priežiūros, remonto arba rekonstravimo darbus; derinti žemės kasimo darbus su kitais, kurių turtui ar interesams gali būti padaryta žala, žemės savininkais ir institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei priklausančius melioracijos statinius; atlyginti valstybei ar kitam savininkui priklausantiems melioracijos statiniams neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Kieno - valstybės ar žemės savininko - pinigais turi būti prižiūrimi bei remontuojami melioracijos įrenginiai?

Tai gali būti ir žemės savininko, ir valstybės prievolė. Pagal Melioracijos įstatymo nurodytas pareigas, finansinė našta tenka ne tik žemės savininkui ar naudotojui, bet ir valstybei. Jai priklausantys melioracijos statiniai prižiūrimi, remontuojami ir rekonstruojami iš valstybės biudžeto.

Beje, taip yra nuo 1993 metų, kai priimtas Melioracijos įstatymas. Daugumai žmonių tada jis net nerūpėjo - buvo sunku patikėti, kad valstybė, kuri iki tol rūpinosi melioracija, šios prievolės atsisakys.

Tačiau negi valdžia nesupranta, jog ūkininkai nepajėgūs atlikti melioracijos įrenginių priežiūros?

Tikriausiai supranta. Kiekvienais metais Žemės ūkio ministerija skaičiuoja vis didesnius nedirbamų žemių plotus, kuriuose vamzdynai galutinai užako dėl jų nepriežiūros. Ypatingai tokių laukų padaugėjo, kai ūkininkai pradėjo įsigyti vis daugiau žemės iš valstybės. Akivaizdu, kad jie nepajėgus tų plotų prižiūrėti. Pievos pasidarė nepravažiuojamos, laukų neįmanoma apdirbti net ir Europos Sąjungos pinigais nupirkta moderniausia technika. Deja, kol kas nematyti, jog valstybė artimiausiu metu rimčiau užsiimtų šia sritimi.

Matas LIEPIS
Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio padėjėjas

2010-11-30

„ŠILALĖS ARTOJO“ PRIIMAMAJAME

Susitikimai su parlamentaru įrodo, kad teisybę rasti sunku, bet įmanoma

Į praėjusį penktadienį „Šilalės artojo" laikraščio redakcijoje surengtą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio priėmimą susirinko neįtikėtinai daug žmonių. Vieni jų niekaip neranda atsakymų į sudėtingus juridinius klausimus, kiti ieško patarimo, kaip atsikratyti, rodos, paprastų buitinių bėdų, treti daugiau nei dešimtmetį siekia susigrąžinti iš tėvų ar senelių paveldėtą žemę. Nors oficialiai skelbiama, jog žemės reforma baigta, iš tiesų dar negreit nurims ginčai, nesutarimai ir pykčiai, kilę tarp artimųjų ar visai nepažįstamų žmonių. Dar ilgai darbo turės ir teismai, kuriuose sprendžiami nuosavybės klausimai. Ir viskas tik todėl, kad tie, kurie privalėjo sąžiningai atlikti savo darbą, elgėsi priešingai. Tad, matyt, žemėtvarkininkų „privirtą" košę kabins dar ne viena karta.

Pasikonsultuoti pas Seimo narį atėjo šilališkis Bonifacas Kubaitis. Šių metų pradžioje jis kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris reikalingas dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusui suteikti. Jo tėvas Jonas Kubaitis, aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys, po okupacijos, 1944m. lapkričio pabaigoje, buvo paskirtas Tauragės valsčiaus pirmininku. Tačiau už tai, jog nuslėpė, kad priklausė šauliams, per tų pačių metų Kalėdas buvo suimtas, o po kurio laiko ištremtas į Rusiją. Ten ir mirė.

R. Žemaitaitis paaiškino, jog pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, B. Kubaičiui nukentėjusio nuo okupacijos asmens statusas nepriklauso, bet pažadėjo šiuo klausimu pasidomėti išsamiau. Netrukus Seime ketinama pateikti įstatymo pataisas ir praplėsti asmenų, galinčių jį gauti, sąrašą.

Pasiguosti Seimo nariui norėjo viltį rasti teisybę praradęs Viktoras Jurčys iš Jokubaičių. Galbūt kam nors ta jo bėda pasirodys nerimta ir net juokinga. Regis, dėl to žmogaus neišgirsta nei seniūnas, nei policija. Atsikalbinėja turį rimtesnių reikalų nei gilintis į tai, kas, pavyzdžiui, turėtų atlyginti V. Jurčiui nuostolius, patirtus dėl prarastų 5 vištų. Senolis įsitikinęs, jog jas nugalabijo kaimynių šunys.

„Visi mato, kad jie laksto palaidi, neėdę. Jau ne kartą nuo jų nukentėjau. Žinau, kieno jie yra, net liudytoją, kai vištas papjovė, turėjau, bet policija vis tiek atsiuntė man raštą, jog „vištas sudraskiusio šuns savininko nustatyti nepavyko". Tai ką daryti? Toliau laukti, kol dar ką nors papjaus?"- klausė jis. Ar prisieitų žmogui kulniuoti pas Seimo narį, jei savo pareigas tinkamai atliktų Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Lidžius? Negi taip sudėtinga pasikalbėti su žmonėmis ir paraginti tinkamai prižiūrėti gyvūnus, perspėti, jog už nustatytų taisyklių nesilaikymą galima ir baudos sulaukti.

Būtent seniūnas privalėtų imtis iniciatyvos spręsti ir Almos R. iš Pykaičių problemas. Moteris su nepilnamete dukra nuo praėjusių metų gyvena be elektros. Ji atjungta dėl to, jog namo savininkai įsiskolino elektros tiekėjams ir nė nesirengia skolos padengti.

„Užmokėčiau pati tuos 300 litų, bet niekas iš manęs jų neima, nes nesu pastato savininkė. Nebežinau, ką daryti. Patys pagalvokite, koks gyvenimas be šviesos. Nors mergaitė stengiasi pamokas paruošti kol šviesu, vis tiek labai sunku. Kiek žiemą tos dienos?"- dėstė savo vargus moteris Seimo nariui. Jis patarė jai kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto. Tačiau negi Laukuvos seniūnijos darbuotojai iki šiol nežino, kokiomis sąlygomis gyvena šeima? Varguoliai, akivaizdu, prisimenami tik prieš rinkimus. Tuomet valdininkai suranda kiekvieną atokiausią kaimo lūšną ir prižada kalnus gėrybių. Iki kitų rinkimų.

Bene daugiausiai žmonių pas Seimo narį atvedė teisingumo paieškos dėl nuosavybės grąžinimo bei kitų su žeme susijusių reikalų.

Šit Marijona Bernotienė dėl sklypo įforminimo įvairių institucijų slenksčius mina jau daugiau nei 10 metų. Jei pavyksta susitvarkyti vienoje įstaigoje, tai, žiūrėk, kas nors užstringa kitoje. Taip, anot jos, ir sukasi užburtas ratas. Paskutinis žemėtvarkininkų pasiteisinimas dėl ko jie iki galo nesuformuoja bylos - turį daug darbo. Seimo nariui pasidomėjus šiuo atveju, Šilalės žemėtvarkos tarnybos vedėjas pažadėjo savo parašą „padėti" dar šią savaitę.

Net keli ūkininkai R. Žemaitaičio klausė, ar gali pasitraukti iš ūkininkavimo ir gauti už tai išmokas. Seimo nario teigimu, nusprendusiems pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos numatyta galimybė pasinaudoti parama pagal Ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkiu gamybos priemonę.

„Teisę teikti prašymus dėl paramos turi valdos valdytojai (fiziniai asmenys), įsipareigojantys perleisti valdą tinkamam perėmėjui, ūkio darbuotojai, perleidėjo (paramos gavėjo) sutuoktinis kaip ūkio darbuotojas. Pareiškėjas yra laikomas tinkamu, jei paraiškos pateikimo dieną vyras yra ne jaunesnis kaip 55 metų, tačiau dar nesulaukęs 62 m. 6 mėnesių amžiaus, o moteris- ne jaunesnė kaip 55 m., bet dar nesulaukusi 60 m. Taip pat pareiškėjas žemės ūkio veikla turi užsiimti ne trumpiau kaip 10 pastarųjų metų.

Metinę kompensacinę išmoką pagal šią priemonę sudaro kintamoji ir pastovioji dalys. Pastoviąją išmokos dalį sudaro iki 1549 eurų dydžio kompensacinė išmoka vienam paramos gavėjui per metus. Ši dalis paramos gavėjui, gaunančiam valstybinę socialinio draudimo pensiją, mažinama metine pensijų suma. Jei metinė socialinio draudimo pensijos suma yra didesnė kaip 1549 eurai, pastovioji dalis nemokama. Taip pat yra numatomas priedas už išlaikomą sutuoktinį - 774 eurai. Ši suma mokama, kol sutuoktinis sulaukia pensinio amžiaus arba pradeda gauti darbines pajamas. Paramos gavėjams kompensacija mokama 15 metų, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 70 metų. Paskutiniais paramos teikimo metais, kai sueina šis amžius, kompensacija mokama už visus kalendorinius metus.

Žemės ūkio valdytojas perleisti savo valdą gali perėmėjui, kuris laikomas tinkamu, kuomet, pakeisdamas perleidėją, įkuria ūkį pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" arba yra ne jaunesnis kaip 18 m. ir dar nesulaukęs 50 m. ūkininkas, t.y. įregistravęs žemės ūkio valdą, taip pat turi žemės ūkio srities profesinių įgūdžių ir (arba) kvalifikaciją. Perėmėjas šį kvalifikacijos laipsnį turi patvirtinti dokumentais. Perėmėju taip pat gali būti ir juridinis asmuo, kuris yra ekonomiškai gyvybingas, jo pajamos viršija išlaidas.

Žemės ūkio valdos perleidėjui suteikiama teisė pasilikti ne daugiau kaip 3 hektarus žemės",- aiškino Seimo narys.

R. Žemaitaitis praėjusį penktadienį priėmė beveik 40 rajono gyventojų, nepajėgiančių išspręsti varginančių teisinių bei gyvenimiškų problemų. Ne visos jos lengvai įveikiamos ir Seimo nariui. Tačiau dauguma bent jau gavo tiesų atsakymą ir patarimų, ką daryti toliau. Kiti sulauks atsakymų raštu.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ