forumas.tvarka.lt

KJlimato atšilimas prognozuojamas visur. Gali inkaro nekrapštyt lauk

Fon Rokas

Ramiai gyvenk namuose. Oro atšilimas ateityje bus dar stipresnis. O ir kas ten tuose Kanaruose Tavęs laukia?[/quote]

Pritariu, tokios geros ziemos seniai Lietuvoje nebuvo...

Jonai, teziau tiek, kad Kanaruose maloniame siltume sulaukciau savo egzistavimo pabaigos. Be abejo, sunku tiems, kas negsta saltuka, mane suprasti. Nebenoriu kartotis, bet minusine temperatura mane visada nuteikia tik neveiklumui, sedejimui uzsisklendus. Ar tai gyvenimas? Ir atvirksciai - karstis man niekada nebuvo blogas rodiklis. Nu kazkiek kitaip as sutvertas megu statistinis lietuvis.

Tas klimato atsilimas, kiek as pagaves minti, prognozuojamas simtmeciui i prieki. Manes tokie ilgi terminai, del suprantamu priezasciu - NETENKINA.

Tai jau atÅ¡ilo, po Å¡imtmeÄ?io ir pas mus bus, kaip Australijoj kai prisimenu vaikystÄ—s žiemas - tai net panaÅ¡umo nÄ—ra į dabartines. tuomet tvoros pokÅ¡Ä—jo nuo Å¡alÄ?io, o dabar antrÄ… kartÄ… per metus sodai vos-ne sužaliuot ruoÅ¡iasi

joooo jau nebebus tokiu ziemu, beliks tik prisiminimai, kad tokios ziemos kazkada buvo, sniego tiekk privarydavo, kad tvoru net nematyt budavo

Gal ir taip. Bet jus nepamirskite, kad vaikysteje laikas visai kitaip "vaiksciojo". Jei saltos dienos is eiles papuole kokios penkios, tai mums atrode, kad jau visa amzinybe. O dabar gi gali buti ir desimt dienu saltu, o jos praleks taip greitai, kad po pusmecio atrodo, kad nu gal trys dienos saltesnes ir buvo...

nori pasakyt kad sensti
as apie tai negalvoju

Laikas bÄ—ga greitai. Bet man rods, kad visÄ…laik taip buvo

Atsimenat besnieges žiemas kažkur apie septyniasdešimtuosius? Maždaug 5 metus nebuvo normaliai sniego. Paskiau vėl užėjo. Žiemos eina kažkaip cikliškai.

SkaiÄ?iau inete įdomų straipsnį apie žemÄ—s magnetinį laukÄ…. Jis slenkasi gan greitai link kažkokių Kanados salų. SpÄ—lioja, kad todÄ—l pas mus darosi Å¡ilÄ?iau. O nuo sibiro Å¡alÄ?iai keliauja jau nebe pas mus, o pas turkus.

Gamtos pokštai: pumpurus jau leidžia žibutės

ŽibutÄ—s jau sveikina pavasarį mÄ—lynai. Kai žiemÄ… tokie Å¡ilti orai, gamta stebina neįprastais reiÅ¡kiniais, primenanÄ?iais pavasarį – kovo pabaigÄ… ar balandžio pradžiÄ…. LTV naujienų tarnyba su gamtininkais lankÄ—si DzÅ«kijos nacionaliniame parke, kur sau nebÅ«dingu laiku jau žaliuoja samanos, pumpurus leidžia žibutÄ—s. Pavasaryje per anksti atsidÅ«rÄ— ir paukÅ¡Ä?iai bei žvÄ—reliai.Tuo metu DzÅ«kijos nacionaliniame parke LTV jau rado žydintį žalÄ?ialunkį.
„Kai bÅ«na stipri žiema, normalÅ«s metai, žalÄ?ialunkis žydi kovo pabaigoje, gal kartais balandžio pradžioje. Dabar mes matome, kad yra sukrauti žiediniai pumpurai – dar kelios dienos ir Å¡itas žalÄ?ialunkis pražydÄ—s“, – sako gamtininkas Eugenijus Drobelis.
Gamtininkai sako: vasarį pavasario ženklai pastebimi jau ne pirmus metus, nes žiemos Å¡iltos. PrieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus tokiu paÄ?iu laiku taip pat nebuvo žiemos, o dienÄ… oro temperatÅ«ra pakildavo iki devynių laipsnių Å¡ilumos.
MiÅ¡ke – kaip niekad žalios samanos, jau beveik žydintys lazdynai, – tai žmogaus akiai neįprasti reiÅ¡kiniai vasario mÄ—nesį. IÅ¡ žalių samanų kai kur dar kyÅ¡o grybų kepurÄ—lÄ—s. ŽibutÄ—s jau iÅ¡leido pumpurus, kai kurios net pradeda žydÄ—ti. Å ilta žiema sujaukÄ— ir paukÅ¡Ä?ių gyvenimÄ…. Pasak gamtininkų, visi Å¡ie gamtos reiÅ¡kiniai prilygsta tam, kas įsivyravus kalendoriniam pavasariui.
„Šiandien mes girdÄ—jome tarÅ¡kianÄ?ius genius, gieda kretetÄ—, kažkur Merky plaukioja klykuolÄ—s, sklando parskridÄ™ suopiai, naktį Å«bauja pelÄ—dos – visi Å¡ie reiÅ¡kiniai vyksta kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje“, – teigia E. Drobelis. Pasak jo, gyvÅ«nai taip pat turi keisti savo įproÄ?ius. Mat kai nÄ—ra žiemos, pavyzdžiui, miegapelÄ—s, Å¡ikÅ¡nosparniai, iÅ¡deginÄ™ savo riebalų atsargas, nelabai turi kuo maitintis.
„Yra pastebÄ—ta, kad Å¡iuo metu vaikÅ¡tinÄ—ja ežiai. Jie turÄ—tų miegoti tokiu laiku, o jie vaikÅ¡tinÄ—ja. Barsukai – jie turÄ—tų miegoti, bet tokiu oru irgi vaikÅ¡tinÄ—ja“, – pastebÄ—jo E. Drobelis. Gamtininkai sako, kad užėjus stipriems Å¡alÄ?iams labiausiai nukentÄ—tų ne laukiniai, o kultÅ«riniai augalai, jau sukrovÄ™ pumpurus.

Ä® pagalbÄ… norintiems statytis savo namÄ…:
Nuosavas namas nuosavoje žemėje.
O gal nusipirkus žemÄ™, galima paÄ?iam pasistatyti namÄ… ir taip sutaupyti nemažai pinigų, kurie bÅ«tų iÅ¡leisti perkant namÄ… iÅ¡simokÄ—tinai?

Å iame ir kituose straipsniuose pabandysime iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur ieÅ¡koti žemÄ—s sklypo, kaip gauti leidimus statyboms, įsigyti paskolÄ… ir kitus aktualius klausimus, susijusius su privaÄ?ia statyba. TikimÄ—s, kad tai padrÄ…sins daugelį JÅ«sų ryžtis statytis savo namus.


Jei pasiryžote...

Jeigu esate pasiryžęs pasistatyti namus ir turite daug kantrybÄ—s, tuomet galite pradÄ—ti ieÅ¡koti žemÄ—s sklypo. TaÄ?iau jau Ä?ia iÅ¡kyla dilema: ar pirma ieÅ¡koti sklypo ir po to galvoti apie namo projektÄ…, ar pirmiausia pasidaryti namo projektÄ… ir pagal jį ieÅ¡koti atitinkamo žemÄ—s sklypo. Abu variantai turi savo "minusų" ir "pliusų". Kas, jeigu jÅ«s susirandate gražų žemÄ—s sklypÄ…, jį įsigyjate ir tik vÄ—liau pamatote, kad jame iÅ¡eis pastatyti tik nedidukÄ… namÄ…, nes reikia palikti vietos ir sodeliui, ir automobiliui. Antruoju atveju jÅ«s galite turÄ—ti patį nuostabiausiÄ… projektÄ…, taÄ?iau dÄ—l įvairiausių priežasÄ?ių nerasti tinkamos vietos jį įgyvendinti. Pavyzdžiui, jÅ«s tikrai negausite leidimo statyti modernų namÄ…, jeigu aplink stovi seni Viktorijos laikų namai.
Deja, vieno teisingo atsakymo, kaip derÄ—tų elgtis, nÄ—ra. GreiÄ?iausiai reikÄ—s ieÅ¡koti kompromiso: turÄ—kite bent omenyje kokio dydžio turi bÅ«ti namas, iÅ¡ kokių medžiagų statomas ir, reikalui esant, kÄ… jame bÅ«tų galima pakeisti.

Gerai žinomas "žemės sklypų" specialistas Roy'us Speeras teigia, kad vis dėlto geriausia turėti namo projektą ir tuomet ieškoti atitinkamo sklypo. Taip bent jau sutaupysite laiko neapžiūrinėdami per mažų ar per didelių žemės plotų.


Į ką atkreipti dėmesį, ieškant žemės sklypo?

Svarbiausia yra vietovė. Jeigu jūs žinote tam tikrą vietą, kur norite gyventi, ten ir pradėkite paiešką. Blaškymasis po įvairias vietoves nuvargina ir gali atimti daug brangaus laiko. Turint galvoje, kad nuosavo namo statyba yra ilgas ir sunkus procesas, laiko švaistymas tikrai nerekomenduojamas.
Kai ieškosite sklypo, atkreipkite dėmesį, ar toli yra mokykla, parduotuvės, ligoninė, paštas ir viešasis transportas. Galiausiai pasidomėkite, ar netoli jūsų ieškomos vietovės nėra gyvulių fermos. Nuo jos papūtus vėjui, jus gali pasiekti tikrai ne pats maloniausias kvapas.


Kur ir kaip ieškoti?

Dar prieš dešimtmetį visos paieškos būdavo vykdomos per nekilnojamojo turto agentūras. Net ir šiandien tai yra gana patogus ir populiarus būdas. Užsiregistruokite keliose agentūrose ir jos pradės jums siųsti informaciją apie parduodamus žemės sklypus. Kitas būdas, tampantis vis populiaresnis, yra paieška per internetą. Įvedę paieškos puslapyje, pavyzdžiui www.google.co.uk, žodžius "plot for sale", pamatysite ne vieną internetinį puslapį, siūlantį sklypus: www.plotfinder.net, www.plotbrowser.com, www.landsearch.net. Galite pabandyti net www.ebay.co.uk, kuriame taip pat rasite keletą pasiūlymų.

NepamirÅ¡kite sekti vietinÄ—s spaudos, kurioje galite rasti tiek privaÄ?ių asmenų, tiek agentÅ«rų praneÅ¡imų apie parduodamus žemÄ—s sklypus. Kartais kaip tik vietiniuose laikraÅ¡Ä?iuose galima surasti itin patrauklių pasiÅ«lymų. Ir, be abejo, teiraukitÄ—s savo draugų, pažįstamų, bendradarbių, giminių. Kuo daugiau žmonių žinos, kad ieÅ¡kote sklypo, tuo daugiau galimybių, kad kas nors sužinojÄ™s jums tai praneÅ¡.

Negaliu pakÄ™sti tokio klimato...Žiema,baltas purus sniegas,Å¡altukas koki 10 laipsnių-tiesiog palaima,atgaiva ir sveikiau.Atsimenu vaikystÄ—j Ä?iuožykla,įėjus į Å¡iltus namus veidai taip užkaisdavo...Buvo nuostabu...

O kad sugrįžtų tos vaikystÄ—s žiemos, kai buvo Å¡alta ir taip maloniai peÄ?iuje spragsÄ—davo malkos

IÅ¡ tikrųjų aÅ¡ labai ilgiuosi tikros žiemos su daug sniego... Taip su malonumu nulÄ—kÄ?iau su rogutÄ—mis nuo kalno,pasivolioÄ?iau puriame sniege

Pritardamas Zitai ir Ramunei, prisimenu jaunystėje, kai gyvenau Kaune, rengiamus slidžių žygius sekmadieniais. Būdavo pasaka, šventė. Visą savaitę laukdavome tos nuostabios dienos. Ir senas ir mažas keliaudavome slidėmis iš Kauno į Karmėlavą ir atgal. Žmonių daugybė: naujos pažintys, bendravimas. Gamtos grožis, sniegas ir šaltukas.Dabar, deja, tik svajonė.

deja
liko tik nostalgija
pamenu ir as kai sniego budavo tiek kad net tvoru nebuvo matyt, ech

O kokius snieÄ?kių karus organizuodavom, kokios barikados bÅ«davo pastatytos iÅ¡ sniego.
man labai gaila dabartinių vaikų, kurie tai vargu ar patirs