forumas.tvarka.lt

Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS diskusijos
Dabar yra 2019-12-11 03:44

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 33 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Kaunas 2
StandartinėParašytas: 2007-03-06 12:19 
Kaunas - "Laikinoji sostine"
Ka manot apie si miesta? Ar esat buve jame? ar Paksas ji isgelbes nuo korumpuotu valdininku?


Į viršų
  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-06 12:56 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Kol kas Paksui nera galimybiu gelbeti Kauna. O ir rinkejai paskirdami mums tik 4 vietas, neparode, kad jiems tai labai butina. Visgi turime tiketis, kad ir keturi mandatai leis pagerinti situacija. Taciau mano giliu isitikinimu, niekas neturetu apsiriboti vien dangisku migdolu laukimu. Turime problema, surasykime ja ir nuneskime i taryba. O ten reiketu iteikti ne per kanceliarija, o asmeniskai patinkanciam tarybos nariui.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-06 14:10 
Atsijungęs
.
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005-05-26 09:54
Pranešimai: 1047
Miestas: Bdx, Prancuzija
Man tai sios temos pavadinimas kazkoks keistas :roll: Argi kam saus i galva parasyti Lijonas - ne kaimas, arba Sankt-Peterburgas - ne kaimas... ? Nes tai savaime aisku. Jau is anksto kazkokiais kompleksais dvelkia toks pavadinimas. O gal klystu?

Kaune buvau, ir nesyki. Grazus miestas. Mano pazistami kaunieciai - labai geri ir gerbiami zmones, verti nuosirdzios draugystes. Visu-visuteliu kaunieciu nepazistu, bet yra kazkas tokio ju mentalitete, nezinau kaip apsakyti? - neissipildziusiu lukesciu? kazkokiu kreivoku ambiciju, ar kaip? Prasom neuzsigauti, rasau nuosirdziai ir taip, kaip man atrodo. Nes kai tenka kur i-nete kartais paskaityt ju nuomone apie kitus miestus apskritai ir apie Vilniu konkreciai, tai akys bijo ir ausys raitosi. Visokiu ir vilnieciu yra, taip.... Kiekvienas miestas turi savo nepakartojama, ypatinga ir tik jam budinga aura, ir nereikia ju nei aukstinti, nei zeminti.
O ar kas miesta isgelbes ar neisgelbes - tai tik paciu miestieciu reikalas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-06 14:27 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Yra zinoma tokia tiesa, kad parasyti knyga nera taip sunku, kaip jai sugalvoti gera pavadinima. Man irgi tas pavadinimas "kreivas", galeciau pataisyti. Bet atsibodo vis laikas nuo laiko girdeti priekaistus, kad mazai duodu demokratijos, tad del manes tegul buna. :o


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-07 09:30 
Atsijungęs
ORATORIUS
ORATORIUS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-09-05 15:14
Pranešimai: 2584
Miestas: Šiauliai
O man kitas klausimas kyla :? O kodel blogai yra kaimas? Labai idiotiskai skamba tas lietuviu nuolatinis kaimo,kaimiecio ,kaip kazkokio zemesnio sluoksnio prikisimas.Apsigraibyt is pradziu reiketu,ar daug tu grynu miestieciu Lt is viso yra.Daugumos saknys-tikrai kaime.

O prie Kaunas ir kaimas...Zodziu,vaikiskas kazkoks issisokimas fui


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-08 10:08 
Atsijungęs
SOLIDUS
SOLIDUS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-11-26 16:03
Pranešimai: 525
Miestas: Vilnius
gal tai likę iš tų laikų kai lenkas buvo ponas, o lietuvis kaimietis? [img]http://www.pazintys.lt/res/img/smiles/d11.gif

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-08 10:40 
Atsijungęs
.
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005-05-26 09:54
Pranešimai: 1047
Miestas: Bdx, Prancuzija
"...As bandysiu irodyti, kad Kaunas yra Viskas.

Mat, kartais susidaro ispudis, kad patys kaunieciai to nesuvokia ir savo miesta net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius butu kaip Kaunas, tai ir Nemunas teketu pro Vilniu. Pagal Viespaties plana prie tokios upes kaip Vilnele galejo atsirasti tik Babtai. Koks gi save gerbiantis miestas stengtusi atsirasti kuo toliau nuo juros ir kuo arciau Baltarusijos?

Anuomet net padorus gyvuliai venge busimo Vilniaus apylinkiu. Kur daugiau galejai isgirsti staugiant toki issigimeli kaip gelezinis vilkas? Kodel butent Vilniuj isikure Lietuvos Seimas, Vyriausybe ir net Vilniaus savivaldybe? Todel, kad piktoji dvasia iesko sau vietu, kur tamsiau. Kaune greitai gautu gala. Ir net patys vilnieciai taip nepasitiki vilnieciais, kad irenge jiems 100 km. ilgio bandomaji kliuciu ruoza. Ir tik pasiekes Kauna, ten apvales bei sustiprines dvasia, vilnietis igyja teise padidinti greiti iki 130 km/val. O stai kaunietis gali is karto tokiu greiciu pajudeti i vakarus.

Vilnieti, artejanti prie Kauno, ispeja specialus zenklas: "Pravieniskes - 6 km." Vilnietis sudreba ir prisisega saugos dirzus. Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogisko zenklo: "Lukiskes - 6 km." Nes kauniecio nepagasdinsi. Kaunietis pats autoritetas.

Vilnieciui suteikta galimybe pravaziuoti Kauna pakrasciu, jo beveik nepastebejus ir neisibaisinus. Tik isivaizduokim, kas butu, jei vilnieciui tektu kirsti Kauno centra! Jis nutrokstu kamsciuose ir amziams liktu klajoti painiu Senamiescio gatveliu labirintuose. Yra nuomone: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu. Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aisku, taip galejo sugalvoti tik tas, kuris isvis be galvos. Prisiminkim usurinio traukinio Vilnius - Kaunas likima. Tas naivus dvigalvis padarelis, kitados svajojes sujungt dvi nesujungiamas vietas nunai iprotejes blaskosi is vieno galo i kita pats neberasdamas sau vietos... Nejau ir mes norime tokiais tapt?
Kita vertus, kaunietis nenori vilniecio ne akyse reget. Todel ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis... Atseit varykit jus, vilnieciai, kuo greiciau prie juros ir girdykit ten savo zirgus. Mat Vilniaus apylinkiu gyventojai dar nuo Vytauto laiku garsejo isskirtiniu kvailumu ir jodavo zirgu girdyt net prie Juodmariu. Neteko girdet, kad taip elgtusi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis isitikines: kuo vanduo suresnis, tuo zirgui skaniau. Uztat aplinkui Vilniu zirgu berasi tik rezervatuose, kur laikomasi grieztos abstinencijos: ne gramo druskos.

Vilnieciui nuo Kauno atsiveria placiausios perspektyvos. Nori - brauki Marijampolen, nori - i Kedainius, Raseinius, Siaulius ir Vakarus... O gali net i Memeli, is kur jau Amerika ranka pasiekiama... O pabandykim isivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo... Ir atsidure Vilniuj. Aisku, jam cia ner ko but. Bet saunusis nuotykiu ieskotojas atgal dar nenori grizt. Jis, kaip ir visi kaunieciai, verziasi i prieki. Taciau kur yra Vilniaus priekis? Breziame tiesiaja nuo Kauno per Vilniu ir tolyn... Kurgi musu saunuolis nukeliaus? I Sumska, Astravieca ir Asmiany... O ka ten sveikam zmogui veikt? Maironis andai rase: "Kada tik keliu vaziavau pro Trakus, man verke is skausmo sirdis..." O Vilniaus senelis ne nepasiekdavo, nes pro asaras kelio nebeistengdavo rast.

Toki tat ispudi sviesiam zmogui dare tamsus Vilniaus krastas. Uztat ir sakau: Kaunas yra visu keliu pradzia. O Vilnius - vienintelio kelio galas."

J. Erlickas


8)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-08 16:33 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Jo, pradesiu ir as Erlicku dometis. [img]http://www.pazintys.lt/res/img/smiles/d11.gif

Su salyga jei jis man eilerasciu nekis. Nes sposininkas visada ir liks juo, jam ekonomija ne motais. Tik pamanykite koks absurdas tie eilerasciai: surasoma stulpeliu, tad i normalu lapa vietoje standartiniu 12-to fonto 2350 spaudos zenklu tetelpa gal koks pora simtu. [img]http://www.k-9.ru/phorum/images/smilies/12.gi
Ne, miskas tikrai tiems poetams nepadekos. fui
Tad tu Ijo, kai ji sekanti karta pamatysi, perduok linkejimus nuo fon Roko. pasakyk, kad ivertinau jo tobulejima, ir jei parasys dar kelias tokias basnias, tai net ir i foruma ko gero pakviesiu. :twisted:



O siaip Ijo, tai labai geras jumoras. Man nuosirdziai patiko. Aciu. <img src=" title="Arrow" />


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 10:06 
Pavadinimas-neesminis dalykas, kai musu miestui kyla tiek daug problemu- kodel Vilniuj taip besipleciant kaunas skursta ir praranda visus savo garsiuosius atgarsius. Gal tik taip atrodo, bet skirtumas tarp vilniaus ir kauno dideja ir nezinia, gal del del to kad kazkas is vilniaus moka kauno valdziai kad cia nieks nevyktu, nesistatytu.Bet cia tik speliones...Kaimas-nera blogai, bet kai is miesto skurstama ir tampama kaimu, jau negerai...nepatinka pavadinimas
keiskit, bet geriau pakeistumet situacija, ar bent pasiulytumet kaip butu galima pakeisti susiklosciusia nemalonia padeti


Į viršų
  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 10:34 
Atsijungęs
.
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005-05-26 09:54
Pranešimai: 1047
Miestas: Bdx, Prancuzija
Nusivylez, o pats ka padarei savo miesto labui? Bent trupineli, bent kruopele padarei? Kodel rasai - keiskit, pats irgi prisidek keisdamas. Ir itarimai tavo savotiski... :?

Rokai, tai va butent, kad ten jumoras :) Ji reikia ir priimti kaip jumora (o Aronas, maciau, idejo si tekstuka kaip informacija i Kauno tema, ten zemiau, kikikikiiii :D). Gerai, kad supratai ir pasijuokei, bet, galvoju dabar, o jei koki poshla dalykeli apie Kauna buciau parasius, tai gal gauciau ne bucinuka i zanduka, kaip dabar, o su kuoka per galva, arba geriausiu atveju susilaukciau kurtinancios tylos... :roll: Kaip visada - matom tai, ka norim matyti, ania? Nusivylez irgi taip elgiasi.

O Erlickas dar ir ne tokiu "basniu" yra prirases. Gyvasis klasikas pavaro neblogai. Su ironija, sarkazmu...
Ir apie poezija geriau nieko nekalbek, Rokai :twisted: Ne poetai gamtai kenkia, o visokios kontoros. Pries kieki ivairiausiu kontoru, sunaudojanciu nereikalingoms rasliavoms tonas popieriaus, poetai - tai tik lasas juroje, taip kad nereikia lia-lia :P


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 12:07 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Nu kad man lie lie patinka. :P Kazkaip mintyse visokios nacionalines gaidos gimsta. :twisted:
Nusivyluziam sakai, kad jis turi pats kazkuom prisideti prie Kauno gerbuvio. O ka as? Negaliu prie misko raudu bent kiek prisideti? <img src=" title="Å okiruotas" /> Tuoj mat ima biurokratus alternatyvai pojietamz kisti [img]http://www.k-9.ru/phorum/images/smilies/12.gi Cia, forumieciams, ne motais biurokratai, o va eiles jie cia bent anksciau mego peckioti... [img]http://www.pazintys.lt/res/img/smiles/d11.gif [img]http://www.pazintys.lt/res/img/smiles/d11.gif


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 12:27 
Atsijungęs
Forumo tvarkdarė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-09-14 11:19
Pranešimai: 1571
Miestas: Alytus
Ijo,
vienas lauke ne karys.
Ir net visa armija kauniechiu mazhai ka pakeis, nors ash esu tikra, kad Kaunas turi tikrai nemazhai ishkiliu, shviesiu ir energingu zhmoniu, kurie atkakliai vienishi dirba ne del saves- del miesto. Kaip ir mano gimtam mieste Alytuj- galiu vardinti zhmones, kurie dirba miesto labui be jokiu paskatu. Tiesiog del to, kad myli savo miesta. Tachiau kol nepasikeis valstybine politika, , tol merdes visi miestai, ishskyrus Vilniu, na dar ir Klaipeda.
Pavyzdzhiui, ar normalu, kad tos pachios srities aukshtos kvalifikacijos specialistas kitame mieste gauna 2-6 kartus mazhesni atlyginima, nei Vilniuje? Ar normalu, kad netgi aukshtos kvalifikacijos specialistas- koks inzhinierius ar ekonomistas- provincijoje gauna daug mazhesni atlyginima, nei koks kirpejas ar masazhistas Vilniuje? Pas mus politikai dangstosi, esa verslui negalima nurodineti, kiek kam moketi. Bet jei valstybe turetu kazhkokia vizija, kad mes turime buti aukshtu technologiju shalis, tai tikrai pro pirshtus nezhiuretu i shita anarchine darbo uzhmokeschio sistema, butu sukurti kazhkokie atlyginimu remai pagal kvalifikacijas ar pan. Nes dabar suteikiam zhmonems aukshtaji ishsilavinima, o jis vazhiuoja i Airija ar Anglija, nes chia jo atlyginimas yra juokingas. Kaip graudzhiai graudzhiai juokingas yra ir minimalus gyvenimo lygis- 125 Lt. Ishties, chia yra bomzho gyvenimo lygis...

_________________
"Minčių nepatikėk liežuvio valiai, o paikai minčiai- poelgių savų." W.Shakespeare


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 12:50 
Atsijungęs
.
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005-05-26 09:54
Pranešimai: 1047
Miestas: Bdx, Prancuzija
Smilguce, Tu kaip visuomet teisi, vienas lauke ne karys. Bet juk Nusivylez ne vienas tam Kaune gyvena, ania? Ir as zinau, kad Kaune labai daug sviesiu zmoniu yra :) Dirba zmones savo darba miesta grazindami, dirba jam ir jo slovei, puosia ji tiesiog savo buvimu, ir man vel norisi i Kauna pas juos nuvaziuoti ir netgi savo draugus prancuzus nusivezti, ir taip jau buvau padariusi:) Pries susipazindama su minetais kaunieciais as Kauno kaip ir nezinojau; na, buvau ekskursijoj Ciurlionio muziejuj, Velniu muziejuj - kaip visi. Bet viena yra atvaziuot, nueit kazkur ir isvaziuot, ir visai kas kita - pabendrauti su zmonemis, ten gyvenanciais. Kaunas turi potenciala, ir nereikia verkti! Veikti reikia, dirbti.
Su sostine nereiketu lygintis, ji tam ir sostine, kad joje pinigai vartytusi. Manot, tokioj Prancuzijoj kitaip? Is sono kai pasiziuri - tai viskas Paryziuje! Ir valdzia ten, ir kulturos renginiai didziausi - tik ten, ir atlyginimai jame didesni, ir darbo daugiau, ir ... ir pragyvenimas stipriai brangesnis, ir kamsciai stipriai ilgesni bei oras smarsesnis ;) Kiti miestai turi savo gyvenimus, savo veikla, savo zmones... Gimiau ir gyvenau sostinej, dabar gyvenu "provincijoj" [img]http://www.pazintys.lt/res/img/smiles/d11.gif Todel galiu lyginti. Ir matau, kad tas "viskas sostinei" - nebaisu, taip yra, ir tiek. Visur taip. Supratau, kad nesvarbu vieta, kur gyveni. Svarbu, kas TU esi TOJE VIETOJE... ir ar TAU ten GERA.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 14:11 
manot, kad per tiek metu kiek as nugyvenau galima labai daug ka gero nuveik?-nebent bendaminciu susirast ir skatinti savaja karta kovoti kartu. Bent jau nepakenkti yra naudinga, ar bent jau mazais darbais prisideti prie miesto geroves.


Į viršų
  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 14:14 
saunuole Smilguce graziai pasakei


Į viršų
  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 14:18 
<< Atgal


Juozas Erlickas

Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai iÅ¡ knygos „KODÄ–L?“
O lietus vis lijo...
Tas gyvenimas toks...
Pamokanti istorija
Istorija apie JonÄ…...
I. Turi tas alus stiprumo
II. PaprasÄ?iausias dalykas
Saulė leidžiasi
Liūdesys
Oi žiba žiba
Sentimentalus
Ar surasi mane?
NorÄ—jimas Tave matau
Å trichas autobiografijai
Tada buvo vakaras
Kaip Å¡itaip galima?!
Mokykliniai paveikslÄ—liai
Vasara
Margi drugeliai
Dedikacija Petrui GarneviÄ?iui
Kaip aÅ¡ meÄ?iau rÅ«kyti
Į kūrybos kelią...
Mano rytmeÄ?iai I
Mano rytmeÄ?iai II EilÄ—raÅ¡tis Å¡eÅ¡tÄ… valandÄ…
I. Dienų tas keistas neramumas
II. Pamokymai brolio...
Sutemų sodai
Mėlynųjų rugiagėlių laukas
Serenada
Rudens motyvas
Suprask
Praradimai
AÅ¡ sapnavau
Atsisveikinimas
Kaip aš kuriu

Į viršų

O lietus vis lijo...

Dabar apie tai daug kas kalba, pasklido visokiausi gandai, tas sako – taip, anas – anaip, treÄ?ias – vÄ—l treÄ?iaip, o iÅ¡ tikrųjų nieko panaÅ¡aus nebuvo, ir visa tai, kÄ… kalba žmonÄ—s – paprasÄ?iausi plepalai, nes viskas vyko visai kitaip. Kaip Å¡iandien atsimenu. Buvo tada lietinga rudens popietÄ—. Jis ramiai priÄ—jo prie manÄ™s ir, plaÄ?iai Å¡ypsodamasis, paklausÄ—:
– Nori į snukį?
– Nenoriu, – atsakiau, ir jisai sumišo.
– Kaip tai nenori? – paklausė išraudęs. Aš irgi paraudau.
– Tai kad labai lyja, – sumišęs pratariau.
Tada jis dar labiau paraudo. AÅ¡ irgi pasijutau labai nepatogiai. Jis nervingai vartÄ— rankose plytÄ…, o pro jo Å¡lapiÄ… megztinį aÅ¡ maÄ?iau raumeningÄ… krÅ«tinÄ™ ir tvirtus rankų raumenis. Man jo pagailo.
– Gal duokit, – sumurmėjau, – tiek jau to.
Jis vėl paraudo, tarytum krauju apsipylė, akyse pasirodė ašaros.
– Ne, – sunkiai iÅ¡tarÄ— drebanÄ?iu balsu, – iÅ¡ tikrųjų labai lyja.
Dabar aÅ¡ troÅ¡kau tik vieno: kad prasiskirtų žemÄ— ir aÅ¡ prasmegÄ?iau kiaurai.
– Atsiprašau, – sušnibždėjau taip tyliai, kad vos išgirdau savo balsą, – atsiprašau, – pakartojau, – dovanokit, atleiskit...
Jo tvirtos, įdiržusios rankos nervingai per laužė plytą, ir du rausvi gabalai nusirito ant šlapio asfalto. Jis lėtai apsisuko ir, nuleidęs galvą, sunkiais žingsniais nuėjo gatve tolyn.
– Sustokit, palaukit, – norėjau sušukti aš, bet vos įstengiau pakrutinti sukepusias lūpas. Aš stovėjau ir žiūrėjau jam įkandin, ir mano skruostais lėtai ritosi sūrios ašaros.
O lietus vis lijo...
Tai štai kaip viskas buvo. O dabar visi apie tai tiek daug kalba ir pripasakoja tokių nesąmonių, kad gėda ir klausytis.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Tas gyvenimas toks...

Sapnuoju aÅ¡ pavasario rytÄ… kolÅ«kiniame kaime. Einu palei plaukiantį žiemkenÄ?ių laukÄ…, aplinkui žydi gÄ—lÄ—s, dÅ«zgia bitÄ—s, virÅ¡ galvos vyturÄ—lis virva. Ir taip smagu man eiti, taip smagu, kad verkiu iÅ¡ laimÄ—s ir daineles dainuoju. Bet staiga matau – bÄ—ga prie manÄ™s kažkoks žmogus ir rÄ—kia:
– Ei! Sustok, palauk!
AÅ¡ sustojau, palaukiau. Jis pribÄ—ga, mandagiai pasisveikina ir sako:
– Kur eini, metam po rublį.
– Bet juk aš tamstos visai nepažįstu, – sakau, – be to, aš sapnuoju.
– Kas Ä?ia tokio, – sako, – metam ir tiek.
– Bet juk aÅ¡ sapnuoju, – bandau įtikinti jį, – aÅ¡ negaliu mesti po rublį*, nes aÅ¡ sapnuoju, supranti. Sapnuoju. IÅ¡ tikrųjų Ä?ia nÄ—ra manÄ™s. Tai tik sapnas.
– Kaip tai nÄ—ra, – sako jis, – apsiÄ?iupinÄ—k.
AÅ¡ apsiÄ?iupinÄ—ju. Pasirodo, iÅ¡ tikrųjų esu. Kas belieka daryti? Svetimam žmogui norisi iÅ¡ gerosios pusÄ—s pasirodyti. Sumetam. Jis nulekia į parduotuvÄ™ ir parneÅ¡a. ÄŒia pat, po beržu, ir padarom. Tada jis ir sako man:
– Maunam pas...
– Nieko neišeis, – sakau, – aš juk sapnuoju.
– Tai kvailys, – stebisi jisai, – liaukis.
Aš lioviausi. Žmogus esu ryžtingas, lengvai pasiduodantis kitų Įtakai. Patraukėm pas mergas. Pakeliui sutinkam dar vieną. Su švarku. Pasirodo, jie pažįstami.
– Susipažink, – sako maniškis tam su švarku. – Čia mano draugas. Neblogas vyras. Tik nusišneka.
– Metam po rublį, – sako tas, kur su švarku, – tas gyvenimas toks...
Na, kÄ… gi? Sumetam. Nusiperkam. Padarom, O toliau blogai. Sveikata mano tai silpna. JauÄ?iu, kad toliau nelabai.
– Vyrai, – sakau, – parveskit mane namo. Neliksiu skolingas.
– Kur gyveni? – klausia.
– Nežinau, – sakau, – aš juk sapnuoju.
Tada jie nusispjovÄ— ir nuÄ—jo, o mane paliko.
Vos tik jie nuėjo, žiūriu – atvažiuoja milicija**. Aš labai išsigandau ir pradėjau žnaibyti save. Ir vis tiek nepabudau. Paima jie mane ir veža.
– Kur, – klausiu, – vežat? Aš juk sapnuoju.
O jie – nieko. Nuveža mane į blaivyklą ir pastato po šaltu dušu. Estamos perdidos.***
Rytą pabundu, atmerkiu akis, dairaus ir ne suprantu, kur esąs. Aplinkui palmės, eukaliptai, riaumoja liūtai, šuoliuoja kengūros. Lyg ir Afrika, lyg Australija. Bet aš jau nebesistebiu. Pasaulis keistas ir sudėtingas. Ir mes niekad jo iki galo nesuprasim.

* Iš esmės, aš ne prieš tai...
** Šitą ir visus kitus nukrypimus nuo tikrovės, matyt, galima pateisinti tuom, kad aš sapnuoju.
*** Tai keiksmažodis. Atrodo, ispaniškas.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Pamokanti istorija

AÅ¡ jį pamaÄ?iau tada, kai pasukau už kampo ir Ä—miau kopti gatve aukÅ¡tyn. Jis stovÄ—jo ir žiÅ«rÄ—jo į mane, o aÅ¡ nežinojau, kÄ… daryti.
– Labas, – pasakiau, – šiandien gražus oras.
– Taip. Diena nebloga, – atsakė jisai.
– Turbūt ilgam dabar tokie geri orai? – paklausiau. – Ką? Nežinote?
– Turbūt ilgam, – pasakė jis, nepaliaudamas įdėmiai stebėti mane. Aš visiškai sumišau.
– Vakar oras koks buvo? – riktelėjau nervingai. – Neblogas?
– Nebuvo blogas, – atsakė jisai kiek sutrikęs ir pasileido bėgti.
„Et, kas bus – tas bus“, pasiryžau.
– Mes, atrodo, kažkur matėmės, – virptelėjusiu balsu paklausiau, kai pasivijęs stipriai sugriebiau jį už atlapų. Išmušė prakaitas.
– Kada? – sumurmėjo jis. – Argi?.. Nors... Ką gali žinoti, – pridūrė dirbtinai žvaliu balsu.
Mane staiga pagavo pyktis.
– Tai ko jūs norit iš manęs? – riktelėjau.
– Nieko, – neramiai apsidairęs pasakė jis. – Nieko, – pridūrė tyliai, užsimerkė ir garsiai suriko.
Tada aÅ¡ neiÅ¡kenÄ?iau ir nuÄ—jau. Gal kiek ir Å¡iurkÅ¡tokai pasielgiau, gal kiek ir pasikarÅ¡Ä?iavau – nesiteisinu, bet lai žino visi – kiekvienam chuliganui aÅ¡ nepataikauju.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Istorija apie Joną, kuris buvo iš visų mūsų jauniausias

– Taip, žinoma, aš viso labo tik silpna moteris, ir jūs galite neklausyti manęs, galite nekreipti į mane dėmesio, žinoma, aš nieko negaliu, aš esu viso labo tik silpna moteris...
Tada atsistojo Jonas, kuris iš visų mūsų buvo jauniausias, ir tarė:
– Vyrai! Aš nepakęsiu.
O ji kalbÄ—jo toliau.
– Aš nežinau, kaip visa tai atsitiko, aš viso labo tik silpna moteris, ir jūs, žinoma, galite su manim bet ką padaryti, nes aš viso labo tik silpna moteris, bet aš prašau, aš reikalauju, pagaliau – to reikalauja elementarus žmogiškumas. Aš, žinoma, negaliu jums įsakyti, nes esu viso labo tik silpna moteris... bet aš manau, aš tikiu, kad jūs...
Tada vėl atsistojo Jonas, kuris iš visų mūsų buvo jauniausias, ir tarė:
– Vyrai! Aš nepakęsiu.
– Taip, žinoma, jÅ«s galite iÅ¡ manÄ™s tyÄ?iotis, galite kažinkÄ… daryti, nes aÅ¡ viso labo tik silpna moteris, bet aÅ¡ žinau, aÅ¡ tikiu, kad jÅ«s ne tokie, aÅ¡ žinau, kad...
Tada vėl atsistojo Jonas, kuris iš visų mūsų buvo jauniausias, ir tarė:
– Vyrai! Aš nepakęsiu.
O Povilas, tas, kuris sėdėjo šalia manęs, pasakė:
– Suriškit jį ir įmeskit į rūsį.
Tada mes Joną, kuris buvo iš visų mūsų jauniausias, surišome ir įmetėme į rūsį, o Povilas, tas, kuris sėdėjo šalia manęs, tarė:
– Eisim, vyrai, pietauti.
Ir mes visi išsiskirstėme. O kai susirinkome po pietų, ištraukėme iš rūsio Joną, kuris buvo iš visų mūsų jauniausias, rūsį užvertėme žemėmis, o Povilas viską sulygino buldozeriu.
Spalio mÄ—nesį Ä?ia jau žaliavo rugiai.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

IÅ¡ ciklo „Nikotinas ir alkoholis ypaÄ? kenksmingi jaunam organizmui“

I. Turi tas alus stiprumo

IÅ¡ pradžių gÄ—rÄ—m alų, paskui irgi alų, dar vÄ—liau – alų. Apie treÄ?iÄ… valandÄ… supratau, kad laikas užbraukti juodÄ… praeitį ir pradÄ—ti naujÄ… gyvenimÄ…, nes pajutau, kad nebesuprantu, ar aÅ¡ Juozas, ar aÅ¡ Erlickas, ar aÅ¡ jau tiesiog pati gamta.
– Vyrai, – sakau, – ką mes darom? Viešpatie! Vyrai! Ką mes darom?
O Povilas tarÄ—:
– PasigÄ—rÄ— vyras. Rodos, kiek Ä?ia tepadarÄ—m, bet vis tiek.
– Turi tas alus stiprumo, – pridūrė Zigmas.
– Aha, – pasakė Petras.
– Vyrai, – tariau, – užuot girtuokliavę, galėtume ir negirtuokliaut, o jeigu jau girtuokliaujam, tai galėtume bent...
Povilas tarÄ—:
– PasigÄ—rÄ— vyras. Rodos, kiek Ä?ia tepadarÄ—m, bet vis tiek...
– Turi tas alus stiprumo, – pridūrė Zigmas.
– Aha, – pasakė Petras.
– Vyrai, – tariau – šitaip negalima, ir mes tiesiog neturime teisės (teisines žinias į mases!). Ką mes darom, vyrai, neturėdami teisės, juk mus gali...
Povilas tarÄ—:
– PasigÄ—rÄ— vyras. Rodos, kiek Ä?ia tepadarÄ—m, bet vis tiek...
– Turi tas alus stiprumo, – pridūrė Zigmas.
– Aha, – pasakė Petras.
O daugiau aš nieko ir neatsimenu.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

II. PaprasÄ?iausias dalykas

AÅ¡ abejojau.
– Tai kad vis dėlto, matot, vyrai... Na, aš tiesiog nežinau... Bet man rodos... Darbo metu kažkaip lyg ir...
Povilas, tas, kuris mÄ—gdavo laisvalaikiu kalbÄ—ti aforizmais, tarÄ—:
– Gyvenimas duotas tik vieną kartą, todėl jį reikia sąžiningai pragerti.
Zigmas, kuris po vidurdienio kalbÄ—davo bosu, sududeno:
– Du, du, du.
O Jonas, kuris iš viso buvo baisus tylenis, burbtelėjo:
– Burbt.
AÅ¡ vis dar abejojau.
– O moralinis tyrumas, meilė gamtai ir... O doroviniai idealai...
Povilas, tas, kuris mÄ—gdavo laisvalaikiu kalbÄ—ti aforizmais, tarÄ—:
– Jeigu mes neišgersim, kas nors kitas išgers. Toks gyvenimas.
Zigmas, kuris po vidurdienio kalbÄ—davo bosu, sududeno:
– Du, du, du.
O Jonas, kuris iš viso buvo baisus tylenis, burbtelėjo:
– Burbt.
– Ką gi, – pasakiau, – eisiu paimti.
Povilas, tas, kuris mÄ—gdavo laisvalaikiu kalbÄ—ti aforizmais, tarÄ—:
– Paimti – gerai, išgerti – dar geriau.
Zigmas, kuris po vidurdienio kalbÄ—davo bosu, sududeno:
– Du, du, du.
O Jonas, kuris iš viso buvo baisus tylenis, burbtelėjo:
– Burbt.
Tada aÅ¡ nuÄ—jau, paÄ—miau, parneÅ¡iau, ir visi kartu iÅ¡gÄ—rÄ—m. PaprasÄ?iausias dalykas. Argi vertÄ—jo daryti problemÄ…? Toli dar man vis dÄ—lto iki tikro vyro.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Saulė leidžiasi

Kai vienÄ… Å¡iltÄ… rugsÄ—jo pradžios vakarÄ…, sÄ—dÄ—dami Helen BlinkeviÄ?ienÄ—s namelių verandoj, mes gÄ—rÄ—m kakavÄ…, aÅ¡ staiga visas kažkaip susijaudinÄ™s pasakiau:
– Žiūrėkite, saulė leidžiasi.
– Nu jo, – atsakė Jonas, – tikrai.
– Mėgstu tokius vakarus, – pradėjau, – o kartais tiesiog atrodo, kad...
– Viso gero, vaikinai, – pasakė Zosė Gargasaitė. – Einu namo.
Ir išėjo.
– Kodėl jinai šitaip, Jonai? – paklausiau.
– A, – tarė jisai, – sėskis.
– AÅ¡ be jos negaliu gyventi, – pasakiau. – Einu pasikarti. Kur Ä?ia pas jus daržinÄ—?
– Jei negali, tai kitas dalykas, – tarÄ— Jonas. – Tada žinoma – verÄ?iau negyventi. Bet Å¡ituo reikalu geriau eitum į miÅ¡kÄ…, – patarÄ—, – o tai žinai – buvo Ä?ia vienas toks...
– Štai kaip! – tariau žengdamas pro duris, – na, ką gi – gerai.
– Virvės ant suolo, – šūktelėjo pavymui Jonas. – Nepamiršk.
– AÄ?iÅ«, – pasakiau, paÄ—miau nuo suolo virvÄ™ ir, persimetÄ™s jÄ… per petį, nuÄ—jau miÅ¡ko link. Jonas žiÅ«rÄ—jo man įkandin ir, garsiai kÅ«kÄ?iodamas, mojavo abiem rankom.
Po trejų metų iÅ¡Ä—jau iÅ¡ miÅ¡ko VarÄ—nos rajone, ties Druskininkais. Ant Nemuno kranto pasistaÄ?iau mažą trobelÄ™ – nuo to laiko ten ir gyvenu.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Helen BlinkeviÄ?ienÄ—s rankraÅ¡Ä?ių fragmentai

(Ankstyvoji lyrika – barokas)

Liūdesys

Tą vakarą tylų, ružavą,
Kai mes gÄ—rÄ—m verandoj kakavÄ…,
Tu nuo stalo staiga pakilai,
Pakilai, palikai ir į tolį
Nubridai dobilienų atolais,
O po kojom tau klykė žiogai.

Ir kaip paukÅ¡Ä?iai, sparnais sumosavÄ™,
Metai plauks... Jau kiti gers kakavÄ…,
Horizonte dundÄ—s traukinys...
Tik nebus mano sielai ramybės –
Liūdesys iškerojo beribis
Tartum sodo krašte apynys.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Oi žiba žiba

Žiba žiba aukso žiedas
Ant baltųjų runkelių,
Jonas sunkvežimiu rieda –
Veža pilną bunkerį.

Tvirtos rankos spaudžia vairą,
Koja spaudžia gazą,
Šitaip sandėlin važiuoja
Naujas Å«kio MAZ'as.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Sentimentalus

Einam paklausyt, kaip mykia drugiai,
Šlama žiogai,
Veria beržai,
Einam pažiūrėt, kokie dideli,
Vyžiai dideli lig pat brangaus –
Hei!

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Ar surasi mane?

Baigia žiburiai jau degti,
Taip tylu senam sode!
Tokią šiltą gražią naktį
Ar surasi tu mane?..
Sidabriniam lietui lyjant
Aš paklydau tarp lelijų...

Ateini tu per žolynus,
IÅ¡tiesi abi rankas
Ir paklausi apkabinęs –
Ar Ä?ia myli mane kas?
Atsakau aš tyliai tyliai –
Å iÄ?ia tamstÄ… labai myli.

Ir dvi širdys uždainuoja,
Dailiai skamba ta daina –
Kaip miškų versmė skaidrioji
MeilÄ— laimÄ— ir svaja...
Vėjas lempas užgesina,
Bet liepsnoja dvi krūtinės...

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

NorÄ—jimas

Noriu saulės karštos,
Noriu žemės visos,
Noriu žvaigždę ir žmogų sugretinti,
Noriu žvilgsnio Brangaus,
Noriu skrydžio svaigaus,
Amžinai neramaus per Gyvenimą!

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Tave matau

Tave aš kasdieną kabinoj matau,
Laukus sau linksmai kultivuojantį,
Kasdieną dainuoju aš tau, tiktai tau
Vieta Å¡irdies mano vakuojanti!..

Bet nežinai tu, šaunusis vaikine,
Kaip mano Å¡irdis tave Å¡aukia,
Kada, pasislÄ—pus prie kelio, karklyne,
TavÄ™s pravažiuojanÄ?io laukiu.

Mat noriu svajoti ir juoktis linksmai,
Ir laukti tavęs palei klėtį,
Priglusti, kai širdį užlieja jausmai,
Ir dviese reikšmingai tylėti.

Bet, kaip žinia, iš šakų susipynusių
Žiedlapius vėjas išskynė.
Vėl aš esu tik sala dar nežinoma
Kažkuriame vandenyne...

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Å trichas autobiografijai

Tik jÅ«s neklausinÄ—kit, kaip visa tai prasidÄ—jo. AÅ¡ ir pats to nesuprantu. Tik žinau, kad buvo tada rytas arba vakaras, nes lijo lietus, todÄ—l negalÄ—jo bÅ«ti nei diena, nei naktis. AÅ¡ atÄ—jau pas jį į namus, tik neprisimenu, kokiu reikalu. Tiesa, nesu visai tikras, kad jo paklausiau, ar jis jau gali grąžinti man tÄ… daiktÄ…, kurį buvo užpernai pasiskolinÄ™s. KÄ… jis buvo iÅ¡ manÄ™s pasiskolinÄ™s – neatsimenu. TaÄ?iau ne tai svarbu. Jis iÅ¡ pradžių lindo buÄ?iuotis, o paskui iÅ¡vadino mane visokiais bjauriais žodžiais. AÅ¡ jam liepiau nusiraminti ir pasakiau: „Jei neprisimeni, kÄ… iÅ¡ tavÄ™s pasiskolinau, tai iÅ¡ kur žinai, kad pasiskolinau?“ Tada kažkuris iÅ¡ mÅ«sų pasakÄ—, kad padorÅ«s žmonÄ—s tokių kvailų klausimų neužduoda. Ir neprisimenu, kuris kurį pirmas pavadinom mulkiu. Tai, žinoma, nesvarbu, bet susikibom nejuokais. IÅ¡ pradžių aÅ¡ jam įspyriau, paskui jis man. Po to kurį laikÄ… tampÄ—me vienas kitÄ… už ausų ir daužėm galvas į sienÄ…. GrÅ«mÄ—mÄ—s tylÄ—dami. Bet po kiek laiko kažkuris iÅ¡ mÅ«sų pasakÄ—: „Asilas.“ Po Å¡ito žodžio mes neiÅ¡laikÄ—me ir atsineÅ¡Ä—me iÅ¡ kamaros kirvį. Kadangi kirvis buvo tik vienas, o mes dviese – tai kapojome vienas kitÄ… paeiliui. Galų gale man atsibodo ir aÅ¡ užmigau, todÄ—l neatsimenu, kuris kurį užmuÅ¡Ä—me. Pagaliau, juk ne tai svarbu. TaÄ?iau aÅ¡ esu padorus žmogus ir, jeigu jau kÄ… pasiskolinu, tai visada ir grąžinu. Toks jau aÅ¡ – tiesmukiÅ¡kas.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Tada buvo vakaras

(Šitą istoriją papasakojo vienas mano pažįstamas. Pavardės prašė neskelbti)

Tada buvo vakaras. Mama ruošė vakarienę, ir pasirodė, kad namuose nėra duonos. Ji man padavė rublį ir liepė nueiti į parduotuvę. Taip aš atsidūriau gatvėje...
Iš karto man dingtelėjo mintis: „O kurgi bloga kompanija!?“ A, štai ir jinai. Vienas iš blogos kompanijos priėjo prie manęs ir paklausė:
– Nori įsilieti į mūsų eiles?
– Noriu, – atsakiau.
– Gerai, – tarė jis. – Traukiam plėšti kino teatro kasų.
Ir mes visi nuÄ—jom. Pakeliui dar apiplÄ—Å¡Ä—m keletÄ… vienišų praeivių. AÅ¡ pasižymÄ—jau ir buvau iÅ¡rinktas gaujos vadu. Po kiek laiko pasiekÄ—m kino teatrÄ…. Bet mÅ«sų atvykimas nieko nenustebino, todÄ—l nutarÄ—m užsimaskuoti kino žiÅ«rovais. Užsimaskavome. Iki seanso pradžios dar buvo gražaus laiko. „Ar ne metas pradÄ—ti piktnaudžiauti alkoholiniais gÄ—rimais“, – pagalvojau, ir mano kojos nejuÄ?iom pasuko bufeto link.
– Moterie, neÅ¡k Ä?ionai spiritinius patiekalus, – tariau bufetininkei, ir ji tuoj pat iÅ¡tiesÄ— man dvi taureles grogo. IÅ¡gÄ—riau vienÄ… – nieko, iÅ¡gÄ—riau antrÄ… – nieko. Bet po kiek laiko pajuntu kÅ«ne jaukiÄ… Å¡ilumÄ… ir mano akys pradeda lakstyti po moteris. ,,Ar ne metas pradÄ—ti iÅ¡tvirkauti?“ – tariau aÅ¡ sau, ir, vos tik spÄ—jau taip pagalvoti, prie mano staliuko atsisÄ—do mergina.
– Aš tave myliu, – pasakiau.
– Ak, – tarė ji.
– Vos tik pamaÄ?iau tave, iÅ¡ karto ir supratau; taip, Ä?ia ji. Ta tikroji ir vienintelÄ—, – kalbÄ—jau.
– Ak, – tarė ji. – Aš tokia laiminga.
– DÄ—l tavÄ™s galÄ—Ä?iau nusileisti į Å¡achtÄ… ir per vienÄ… naktį iÅ¡kirsti penkis Å¡imtus tonų anglies arba per dienÄ… primelžti iÅ¡ karvÄ—s dvylika tÅ«kstanÄ?ių litrų pieno, – pasakiau.
O tuo metu įbėgo į bufetą vienas iš blogos kompanijos ir sušuko:
– GreiÄ?iau, greiÄ?iau – pradedam operacijÄ….
Po tų žodžių mergina apalpo, o aÅ¡ giliai susimÄ…sÄ?iau: ,,KÄ… man dabar daryti? AÅ¡ pamilau Å¡itÄ… puikiÄ… merginÄ… ir pakilau naujam gyvenimui Mes susituoktume, apsigyventume jaukiam namely ant upÄ—s kranto. Dienomis aÅ¡ dirbÄ?iau gamykloje, prie staklių, vakarais groÄ?iau dÅ«dų orkestre ir lankyÄ?iau dramos ratelį, o Å¡eÅ¡tadieniais mes abu eitume į simfoninÄ—s muzikos koncertus. TaÄ?iau kaip man nubraukti juodÄ… praeitį ir įžengti į Å¡viesų rytojų?“ AÅ¡ galvojau karÅ¡tligiÅ¡kai, bet nieko negalÄ—jau sugalvoti. TodÄ—l nuÄ—jau į parduotuvÄ™, nusipirkau kepalÄ… duonos ir parneÅ¡iau namo.
– Kur taip ilgai buvai? – paklausė mama.
– Et, – numojau ranka aš ir, nuėjęs į svetainę, įsijungiau televizorių. Rodė futbolą.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Kaip Å¡itaip galima?!

...ir tada aÅ¡ jam tariau: ,,atsipraÅ¡au*, ar jÅ«s negalÄ—tumÄ—t man paskolinti kirvį?“ – ,,AÅ¡ ne suprantu**, apie kÄ… jÅ«s kalbat“, – pasipiktino jis, – „aÅ¡ neturiu jokio kirvio, o jeigu ir turÄ—Ä?iau, tai nesineÅ¡ioÄ?iau jo mieste su savimi; ko jums, tiesÄ… sakant, reikia? Ar visai jau iÅ¡ proto iÅ¡Ä—jot?“ – ir nuÄ—jo sau. Taip aÅ¡ pirmÄ… kartÄ… susidÅ«riau su žmonių abejingumu. Na, gerai, – tarkim, kad jis nemelavo ir kirvio su savimi tikrai neturÄ—jo***, tarkim – visa tai tiesa, bet vieno dalyko tada aÅ¡ vis tiek nesuprantu: kodÄ—l jis nesineÅ¡iotų kirvio, jeigu turÄ—tų? KodÄ—l? Kaip gali žmogus bÅ«ti toks abejingas kitiems, kaip gali bÅ«ti toks žiaurus ir negailestingas beÅ¡irdis? Žinoma, aÅ¡ suprantu – nesu jau toks kvailas, kad nesuprasÄ?iau – jis nežinojo, kad bÅ«tent Å¡iandien susitiks mane, bet juk miestas didžiulis ir ne man vienam gali prireikti kirvio. Kaip jis gali tuÅ¡Ä?iom rankom į gatvÄ™ iÅ¡eiti? Kas per žmonÄ—s?!
Baisu pagalvoti. Norisi tiesiog visai nebegalvoti – o tai jau visų nelaimių pradžia.
Ir tai tik vienas menkas epizodas. O kiek panaÅ¡ių atvejų pas mus dar nenuÅ¡viesta, kiek dar pasitaiko? Ne, ne, man nÄ—ra ko slÄ—pti – tÅ«kstanÄ?iai. Ir bÅ«tent todÄ—l kovoti prieÅ¡ tai, tarti griežtÄ… „ne!“ – kiekvieno iÅ¡ mÅ«sų Å¡venta pareiga.

* Toks jau aš – kultūringas, atseit.
** Jis, mat, nesupranta!
*** Kaip tai neturÄ—jo, jeigu aÅ¡ pats puikiausiai maÄ?iau, kaip iÅ¡ kiÅ¡enÄ—s kotas kyÅ¡ojo? Kam Ä?ia ir kalbÄ—ti nesÄ…mones...

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Mokykliniai paveikslÄ—liai

Iš rašomos atsiminimų knygos „Kai aš mažas buvau“

Marytės palaukiau prie vartelių.
– Duok, Maryte, portfelį. Aš panešiu, – pasakiau truputį paraudęs.
– Še, nešk, jei nori, – tarė ji paprastai.
Aš nešiau jos portfelį vienoj rankoj, savo – kitoj. Ir man buvo labai gera nešti du portfelius. Marytė straksėjo šalia ir niūniavo visokias daineles. Aš panorau padaryti jai ką nors labai gero.
– Maryte, nori, aš tau ledų nupirksiu, – tariau.
– Nupirk, – pasakė ji, ir aš nupirkau. Ji valgė ledus, ir man buvo gera, kad ji valgo ledus, kuriuos aš nupirkau. Tada ir pasiryžau.
– Maryte, – pasakiau. – Tu su Vytuku tai nedraugauk. Tu draugauk su manim. O Vytukas yra blogas. Ir mano mama taip sako. O tu šiandien, per paišybos pamoką, visą laiką tik su juo kalbėjai. Dėl to man buvo labai sunku. Aš myliu tave.
– Bet Vytukas turi daug žaislų, – susimÄ…sÄ?iusi tarÄ— MarytÄ—. – Ir jis taip gerai žaidžia kvadratÄ…...
– Na ir kas, kad jis žaidžia kvadratą, – paniekinamai tariau. – Aš lankau krepšinio sekciją.
– Gerai, aÅ¡ dabar draugausiu tik su tavim, – pagalvojusi pasakÄ— MarytÄ—, o aÅ¡ labai apsidžiaugiau ir, grįžęs namo, niekieno neliepiamas iÅ¡ploviau grindis. O mama, tai pamaÄ?iusi, susijaudino ir iÅ¡gÄ—rÄ— valerijono lašų.


***
Geriausias mano draugas yra Jonukas. Ir visiems aÅ¡ sakau, kad geriausias mano draugas yra Jonukas. Ir tada, kai reikÄ—jo paraÅ¡yti raÅ¡inÄ—lį apie geriausiÄ… draugÄ…, aÅ¡ raÅ¡iau apie JonukÄ…, nes jis tikrai yra geriausias mano draugas. Ta draugystÄ— prasidÄ—jo Å¡eÅ¡toje klasÄ—je. Buvo tada geografijos pamoka. O MildutÄ— atrodÄ— taip gražiai. KasytÄ—s tartum voverÄ—s uodegÄ—lÄ—s. VoverÄ™ tai man tÄ—velis užpernai miÅ¡ke parodÄ—. Ji labai man patiko. Ir MildutÄ— man labai patinka. Jos kasytÄ—se tokie balti kaspinÄ—liai. AÅ¡ jai paraÅ¡iau ir pasiunÄ?iau laiÅ¡kelį. Tame laiÅ¡kelyje raÅ¡iau: ,,Labas, Mildute. Tu man labai patinki. AÅ¡ noriu su tavim draugauti. Tai ir tu, Mildute, norÄ—k su manim draugauti. Laukiu atsakymo. IÅ¡ paskutinio suolo – Mildutei.“
Pamokai baigiantis gavau atsakymÄ…. „Labas. AÅ¡ irgi norÄ—Ä?iau draugauti. Tiktai nežinau, ar leis auklÄ—toja. Bet Å¡iandien pat aÅ¡ papraÅ¡ysiu. Man atrodo – turÄ—tų leisti. MildutÄ— – Berniukui iÅ¡ paskutinio suolo.“
Tada aš labai nusiminiau, nes trimestre turėjau šešis trejetus, o vakar gavau dvejetą iš aritmetikos ir žinojau, kad auklėtoja neleis man su Mildute draugauti. O paskutiniame suole su manimi sėdėjo Jonukas. Aš jam parodžiau laiškelį ir paklausiau, ar jis negalėtų padraugauti su Mildute, kol aš ištaisysiu trejetus. Jonukas iš karto sutiko ir davė man atsikąsti obuolio. Ir taip mes tapom draugais, nes trejetų aš neištaisiau, o Mildutės tėvai neturėjo sodo, ir ji niekada neatsinešdavo obuolių.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Helen BlinkeviÄ?ienÄ—s rankraÅ¡Ä?ių fragmentai

(Vadinamasis ViekÅ¡nių-MytyÅ¡Ä?ių periodas)

Vasara

(Pagal L. I. graviūrą „Kaip gražu miške“)

Man vasarą miške patinka –
Tiek daug visokių kirmėlių!
Ilgų gyvaÄ?ių Ä?ia nestinga,
Anei gražuolių siurbėlių.

Štai lūšies viduriai išvirtę,
Ten raitosi riebus žaltys,
Ir klaidžioja tarytum girtas
Medžioklio sužeistas lokys.

Jei jam pakliūsi, drauge mielas,
Tave jis dailiai sudraskys,
Ir pagiedos už tavo sielą
Lakštingala Galvažudys.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Margi drugeliai

Margi drugeliai sukas tarp gėlių –
Ir aÅ¡ norÄ—Ä?iau bÅ«ti drugeliu!
O tolumon pro šalį einant vasarai
AÅ¡ mÄ—lynais žiedais papuoÅ¡Ä?iau kasÄ… jai.

Bet numinti keliai į šilo tolumas,
Ir debesÄ—liai Å¡ilkasparniai tolinas,
Svajonės gražios nuplaukė pavėjui –
Kur ta Å¡alis, kurion patekt norÄ—jau?..

Ir kaip saulėlydžiai užgęsta vakaruos,
Taip mūsų žygiai gęsta visados...
NorÄ—Ä?iau bÅ«t bite verÄ?iau žiedelyje,
Arba akmenėliu šaltam upelyje, –

Bet jau upeliai baltus žiedus neša,
Riedės per žiedus šaltos šaltos rasos,
Ir mus gyvenimas nuneš kaip juos,
Ir mums kaip rasos – ašaros veiduos...

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Dedikacija Petrui GarneviÄ?iui

Mano dienos jaunosios
DebesÄ—liais suposi,
Nežinojo skausmo jos,
Žaidė šypsnis lūpose.

Kai per dangų plaukdavo
Debesys kaip gulbÄ—s,
Aš kažin ko laukdavau,
Vaikiškai apstulbus.

O dabar jau viskas,
Nieko nebelaukiu,
Sutrypti narcizai
Vysta po pat langu.

O Å¡irdy tik nerimas,
O Å¡irdy tik sielvartas,
Kurgi mano mylimas,
Kurgi mano Petras?

O Ä?igonÄ—s bÅ«rÄ— man,
Kad išnyks tas nerimas,
Kad išplauks jis burėmis
Vasarą į Nemuną.

Bet negrįžo Petras,
Tik praÄ—jo vasara...
O per širdį – sielvartas,
O per veidą – ašaros...

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Kaip aÅ¡ meÄ?iau rÅ«kyti

Atsitiko tai užpernai, gruodžio keturioliktą dieną, anksti iš ryto. Aš ėjau į parduotuvę ir gatvėj sutikau savo draugą Joną.
– Labas rytas, – pasisveikinau.
– Labas, – atsakė jis.
– Kur tu, Jonai, eini? – paklausiau.
– Į parduotuvę. O tu kur?
– Ir aš į parduotuvę, – atsakiau. – Einam kartu.
Mes užėjom į parduotuvę. Aš nusipirkau dažų. Jonas – sviesto ir laikrodį Kai išėjom paklausiau:
– Kur tu dėsi, Jonai, sviestą ir laikrodį, kad nusipirkai?
– Sviestą valgysiu, – atsakė Jonas. – O laikrodis šiaip reikalingas ūkyje. O tu kur dėsi dažus?
– Duris dažysiu, – pasakiau.
– Aha... – tarė Jonas, – vadinasi, taip... chm... Ką gi... O kur tu dabar eisi?
– Namo. O tu?
Ir aš namo, tarė Jonas. – Lik sveikas.
Viso gero, atsakiau ir nuÄ—jau. Lynojo.
Å tai ir viskas. Po to įvykio aÅ¡ ir meÄ?iau rÅ«kyti. Tiesiog ranka nebekyla.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Ä® kÅ«rybos keliÄ…. Prano BlinkeviÄ?iaus lyrika

Prano BlinkeviÄ?iaus kÅ«rybÄ… geriausia yra apžvelgti nuo aukÅ¡to Å altÅ«nų Å¡laito tyliaisiais vasaros Å¡ventadienių vakarais. Tada gražiausiai atsiveria akiai Å¡ios kÅ«rybos kalneliai ir ypaÄ? lomelÄ—s, kurių yra iÅ¡ tikro gausu ir kurios bendroje mÅ«sų lyrikos panoramoje iÅ¡siskiria savo, pasakyÄ?iau, antikiniu grožiu... ÄŒia gali iÅ¡vysti ir paprastÄ… lietuvį artojÄ…, besÄ—dintį prie savo namų slenksÄ?io ir geriantį skaistų natÅ«ralų vynÄ… iÅ¡ briaunuotų taurelių, ir jaunÄ… literatÄ…, besisukantį Å altÅ«nų miesto aukÅ¡tojoje visuomenÄ—je, ir dar daugybÄ™ kitų, ne mažiau įdomių ir reikalingų dalykų, tame tarpe ir patį autorių, svajingai rymantį Centriniame paÅ¡te ir laukiantį perlaidos iÅ¡ Redakcijos. Bet svarbiausia tai, kad į Å¡io poeto vyriÅ¡kai santÅ«rų ir jaukų lyrinį pasaulį įeini kaip į kažkÄ… seniai pažįstama ir sava, kur, perfrazuojant paties Prano BlinkeviÄ?iaus žodžius, ,,dienos tokios keistos ir neramins“... Bet, kaip sakÄ— vienas, – ,,imkit mane ir skaitykit...“

Su pagarba – Helen BlinkeviÄ?ienÄ—.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

IÅ¡ Prano BlinkeviÄ?iaus sÄ…siuvinių

Mano rytmeÄ?iai I

KÄ… tik nulijo lietutis Å¡iltas,
Einu aÅ¡ gatve, lietpalÄ?iu apsivilkÄ™s,
Žmonės aplinkui, šypsodamies jaukiai,
Įstaigon, įmonėn, fabrikan traukia.

Man irgi noris su jais taip žingsniuoti,
Dainą užtraukti, kumštelt, kvatoti:
Šit aš praeiviui numušu skrybėlę,
Jis įkandin man kažką linksmai rikteli.

Suima ūpas toks geras, jog tuoj aš
Vienam trinkt per galvą, kitam gi –
kyšt koją,
Senutė džiugiai sau ant grindinio šlepteli,
Net apelsinai pabyra iš krepšio.

Ak! Gera just šį jaunatvišką įkarštį!
Rods, taip ir stotum prie staklių žvalus!
Arba, sakysim, kabinoj vikšrinio
Spaudytum rankenas bei pedalus!

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979

Į viršų

Mano rytmeÄ?iai II

Susidūriau, kaip ne kartą,
Su Petru prie cecho vartų –
Ir galvojom, kÄ… daryti,
Kad nereiktų krauti plytų.

Dviese nieko nenutarÄ™,
Susimušę, susibarę,
NenusprendÄ™, kÄ… daryti,
Išsitraukėme „Kastytį“.

Tik staiga ateina treÄ?ias
Ir pasako: ,,Vyrai, kÄ… Ä?ia,
SÄ—dit, tylite abu,
Gal jau imsimės darbų?“

Po tokių kalbų prasmingų
Mes supratome, ko stinga:
Metėm vyrai visi trys –
Stojos pilnas butelys.

– – –
Vėl vartoju linksmas aš
C2H5OH.

Erlickas, Juozas. KodÄ—l?: Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai. – Vilnius: Vaga, 1979


Į viršų
  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 14:22 
cia truputi per daug nukopijavau...nepykit :D


Į viršų
  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-13 11:39 
Atsijungęs
Forumo tvarkdarys
Forumo tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-09-30 13:46
Pranešimai: 466
Miestas: prie Neries
Nusivylez rašė:
saunuole Smilguce graziai pasakei
Smilguce visada kalba graziai ir argumentuotai. :D


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Apie Kauna
StandartinėParašytas: 2007-03-13 18:56 
Atsijungęs
AUGANTIS

Užsiregistravo: 2006-11-04 15:44
Pranešimai: 57
Miestas: Kaunas
Gedingos konservatoriu subinlaižiu laimejimas,kuris atnešs Kauno miesto gyventojams tik bedos,o ne Tvarkos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-13 20:58 
Atsijungęs
SOLIDUS
SOLIDUS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005-12-20 17:37
Pranešimai: 677
Miestas: Iš Laikinosios, šančiovskas krc.,
Nusivylez rašė:
<< Atgal

Juozas Erlickas
Humoreskos ir humoristiniai eilÄ—raÅ¡Ä?iai iÅ¡ knygos „KODÄ–L?“

Man tai Erlicko poezijos eileraÅ¡tis Nr.1 buvo " Petro GarneviÄ?iaus poetinis bandymas", iÅ¡ RaÅ¡tai ir kt. manding , kažkÄ… labai artimo jame rasdavau:)))

Petro GarneviÄ?iaus poetinis bandymas

Ilga kaip Å¡imtmetis diena,
kai vienas sÄ—di kambary,
tiktai vaidenas kad dama
nageliais braižos į duris

Kad ji ateina- labas, labas..
Ar tamsta vienas pats namie?
...Ir krinta rūbai tartum lapai
Nuo išraiškingo jos kamieno.

Paskui ji perreina per butÄ…,
nuoga patraukliai iÅ¡sivysÄ?iusi,
ir iš rankinuko ima butelį
kažkokio nematyto skysÄ?io.

Ir man skanu, lyg bÅ«Ä?iau kaime,
Ir man gražu, kad ji pati štai
ant sofkos gulasi savaime-
Nereikia net eilių skaityti.

Ir į pagalvę atsišliejus
ji sako: ši naktis bus mūsų!
Ir taip yra. O rytÄ… liejas
vÄ—l taurÅ«s skysÄ?iai tartum muzika.

Ir šitaip tęsiasi be galo,
Tik keiÄ?ias skysÄ?ių rÅ«Å¡ys, damos...
Tai Å¡itoks mano idealas-
nerealus, net neįmanomas...
O gal įmanomas?
TaÄ?iau ne man?

_________________
The Owls Are Not What They Seem


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 33 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007