forumas.tvarka.lt

Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS diskusijos
Dabar yra 2019-11-23 00:05

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 195 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 5, 6, 7, 8, 9, 10  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-07-12 15:43 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-09-19 00:53
Pranešimai: 194
Miestas: Kaunas
Laura rašė:
Franklis išgyveno, ne todėl, kad kažką nuveikė, bet kad atsidavė likimui, kaip atsiduoda elgetos. Elgetavimas - ne profesija ar apsileidimas, ne Dievo bausmė, bet gyvenimo būdas. Na, gal klaidingas pasirinkimas. Dr.Maslow sako, kad kol fiziologiniai poreikiai(maistas, būstas) , saugumas, nepatenkinti - nera ko nei kalbėti apie savirealizacija, mokantis kalbų bei uždirbant pinigėlius. (...)

Cia daug minciu pateikei, bet as tik kelias man gerai zinomas pakomentuosiu. Aisku, gal nereiktu tu ir komentaru, bet nenoriu, kad cia skaitantys tai nekritiskai priimtu. Zodziu, jauciu pareiga :wink:
Viktoras Franklis, beje jis aprase vienoj is savo knygu apie tai kaip jis isgyveno konclageriuose), ir yra tuo izymus, kad sukure teorija, kaip nepasiduoti likimui, kaip zmogus kamuojamas beprasmybes jausmo, egzistencinio nerimo ir tustumos, kaip jis susidures su nepagydoma liga, netgi chronisku skausmu, gali surasti prasme ir gali buti laimingas. Todel atsidavimas likimui jam is esmes ir kaip zmogui, ir kaip specialistui yra svetimas.
Abr. Maslow teorija yra smarkiai kritikuojama, jau vien del to fakto, kad gyvenime yra daug pavyzdziu, kai zmones didziausiam skurde sukuria sedevrus, kai sugeba gyventi ir isgyventi katorgas vardan savo idealu. Daznai argumentuojant pries Maslow teorija, pasitelkiamas paties V. Franklio pavyzdys, kuriam dvasiniai poreikiai buvo auksciau uz materialinius.


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-12-20 17:56 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-01-06 00:37
Pranešimai: 286
Miestas: LR
Filomena rašė:
Bet as pasigendu tavo minciu ir tavo paties poziurio i Buberio citata, i atsakomybe.

Man patinka pabÅ«ti vienam. Tai nereiÅ¡kia, kad esu uždaras, nemÄ—gstantis bendrauti ar vengiantis žmonių – jeigu ieÅ¡koÄ?iau darbo, savo CV įraÅ¡yÄ?iau – komunikabilus: pirma – be sugebÄ—jimo bendrauti labai sunku susirasti darbÄ…, todÄ—l visi taip raÅ¡o ir antra – galvoju, kad iÅ¡ties neieÅ¡kau žodžio kiÅ¡enÄ—je. Nors, ar daug kalbÄ—ti – tai jau mokÄ—jimas bendrauti kitas klausimas.
Esu miestietis, asfalto vaikas, tai ir vienatvÄ— man kur kas priimtinesnÄ— žmonių apsupty. AiÅ¡ku, patinka pasivaikÅ¡Ä?ioti ir miÅ¡ke, bet vienas į miÅ¡kÄ… retai kada einu, o jeigu jau einu, tai su tikslu – grybauti ar uogauti. Kas kita – miestai, ypaÄ? svetimi, kur aÅ¡, o ir mane, mažai kas pažįsta. VasarÄ… bÅ«na, nutranzuoju, tai irgi mano mÄ—gstama "vienatvÄ—s praleidimo forma", tarkim, į KaunÄ…, visÄ… dienÄ… prasibastau po LaisvÄ—s AlÄ—jÄ… ir SantakÄ…, nieko daugiau neveikiu, tik vaikÅ¡tau gatvÄ—mis, kai pavargstu, prisÄ—du ant suoliuko prie grojanÄ?ių gatvÄ—s muzikantų, stebiu skubanÄ?ius žmones, pasidžiaugiu, kad galiu va Å¡itaip sÄ—dÄ—ti ir niekur neskubÄ—ti, kai iÅ¡alkstu, nusiperku pieno su batonu, suvalgau Santakoj bežiÅ«rÄ—damas į Neries ir Nemuno vandenį, vakarop, nueinu į PranciÅ¡konų vienuolynÄ… atÅ¡vÄ™sti Eucharistijos puotos, padÄ—koti už nuostabiai praleistÄ… dienÄ…, kartu, aplankau draugÄ…. AÅ¡ jau beveik girdžiu priekaiÅ¡tus, kiek keista intonacija, įvairiomis dalimis sumaiÅ¡ytÄ… pavydÄ… ir gailestį tariamus vienu metu: " gerai, kai tu nieko neveiki, gali bastytis, tinginiauti", ir neturiu kÄ… į tuos priekaiÅ¡tus atsakyti – iÅ¡ties "gerai"...
Kai buvau trylikos, todÄ—l, kad bÄ—gdavau iÅ¡ namų ir nakvodavau rÅ«siuose, laiptinÄ—se, kai pasisekdavo, "plotuose", buvau pravardžiuojamas "Valkata". TurbÅ«t nedaug pasikeiÄ?iau... Nors, pagalvoju, tai, kas užpildÄ— mano paauglystÄ™, suteikÄ— žavesio, dabar kelia baimÄ™. Juk baisu bÅ«tų atsidurti gatvÄ—j, be darbo, be pinigų, be namų. Kai buvau paauglys, buvo nusispjaut, vieni juokai, per daug nesusimÄ…stydavau, kur ir kÄ… rytoj valgysiu, kur kitÄ… naktį nakvosiu. Bet gal ir užsimirÅ¡o tie tuÅ¡Ä?io pilvo gurgimai, tarakonai rÅ«siuose, o prisimena tik ta "valkatos romantika". Dabar gi, apie romantikÄ… net negalvoju, visų pirma galvoju apie sunkumus, bijau pasijusti nesaugus. PrieÅ¡ kelis metus, po konflikto Å¡eimoje, atsidÅ«riau panaÅ¡ioje padÄ—tyje. Pasakyti, kad buvau "iÅ¡varytas iÅ¡ namų", bÅ«tų per skambu ir nevisai atitiktų tikrovÄ™, tai buvo mano paties pasirinkimas. JauÄ?iausi nepelnytai įžeistas, kur kas tiksliau bÅ«tų, nepelnytai įsižeidÄ™s, todÄ—l piktas ir iÅ¡didus. Tuo metu darbo, galima sakyti, neturÄ—jau, už honorarÄ… raÅ¡inÄ—davau įvairiems žurnalams. SavanoriÅ¡kai kažin ar dar kartÄ… ryžÄ?iausi panaÅ¡iam žingsniui, nors, prabÄ—gus laikui, įvertinus pamokas, gautas per tas deÅ¡imt dienų, praleistų "bomžaujant", dažnai pagalvoju, kad gerai bÅ«tų kada darkart taip pagyvent. PanaÅ¡iai, kaip pasakojo senelis, apie suÅ¡alusias, žiemÄ… laukuose pragulÄ—jusias bulves Sibire, bemaž supuvusios, bet kokios jos bÅ«davusios jam skanios, ir kaip jis, jau grįžęs i LietuvÄ…, vis galvodavÄ™s specialiai ne rudenį, o pavasarį nukasti bulvių derlių. GalvodavÄ™s, bet taip neprotingai niekada nepasielgdavÄ™s. Taip ir mano protas, o gal pilvas, visuomet, kai tik gali rinktis, pasirenka sotų gyvenimÄ…. O tuomet, be cento kiÅ¡enÄ—je nuvažiavau į KaunÄ…. NakvynÄ™, kavos puodelį ryte ir keptų bulvių vakarienei gavau pas draugus. CigaretÄ—s, papildomas kavos puodukas ar maistas, o taip pat, kÄ… veiksiu visÄ… dienÄ…, ne jų rÅ«pestis. Žinai, pagalvoju, kai pinigai nÄ—ra bÅ«tini, jų lengva ir gauti. Tarkim, dabar užsinorÄ—jau kompiuterio, televizoriaus, muzikinio centro ar skalbimo maÅ¡inos, nuÄ—jau į bankÄ… ir gavau kreditÄ…. O ir, pasirodo, pinigai ne visuomet tokie jau ir bÅ«tini, juk nÄ—ra jai taip nepakeliamai sunku, neiÅ¡leisti nei lito, iÅ¡Ä—jus į miestÄ…, kai kiÅ¡enÄ—je yra kažkiek tai pinigų. Visai kitaip jautiesi, kai kiÅ¡enÄ—s tuÅ¡Ä?ios. Imti kreditÄ… buÄ?iai gerinti yra "normalu", o skolintis du-tris litus pienui su batonu ar cigaretÄ—ms yra "gÄ—da". GÄ—da, žinoma, ir rinkti butelius, bet kažkoks nesuprantamas paradoksas, rÅ«kyti labiausia norisi tuomet, kai nÄ—ra cigareÄ?ių... Pamenu, nors ir labai norÄ—jau, bet nesiryžau prieiti prie trijų merginų papraÅ¡yti tuÅ¡Ä?ių alaus butelių. Neabejoju, kad bÅ«tų tuos penkis butelius atidavusios, galbÅ«t jie buvo net ne jų, galbÅ«t jos tiesiog sÄ—dÄ—jo prie suoliuko, ant kurio kažkas ankÅ¡Ä?iau gÄ—rÄ— alų ir paliko tuÅ¡Ä?iÄ… tarÄ…. AiÅ¡ku, alų iÅ¡gerti galÄ—jo ir merginos, bet, spÄ—ju, jeigu buvo ir taip, tai joms tų butelių nereikÄ—jo. KÄ… Ä?ia dabar bespÄ—liosi, vienaip ar kitaip, aÅ¡ nepriÄ—jau ir, nors noras rÅ«kyti buvo labai stiprus ir tie buteliai bÅ«tų iÅ¡sprendÄ™ tuometines mano problemas, neiÅ¡drįsau jų papraÅ¡yti. VÄ—liau, tos paÄ?ios dienos pavakarÄ™, rÅ«kiau pranciÅ¡konų vienuolio cigaretes ir pasakojau jam apie tai, kaip neprisiverÄ?iau papraÅ¡yti tuÅ¡Ä?ios taros, nusprendžiau, kad situacijÄ… apsunkino dar ir tai, kad merginos buvo jaunos ir gražios. Vienuolis, kartu jis ir draugas, pasisiÅ«lÄ—: "Nori, eime butelių rinkti drauge. Visas surinktas pelnas tau". Atsisakiau. PaaiÅ¡kinau, kad nÄ—ra viena ir tas pats, elgetauti dÄ—l "pakazuchos", vien tik tam, kad pasirodytume, tegu ir tik sau patiems, kokie esame "kieti", kokie be kompleksų ir visai kas kita, perlipti per save ir iÅ¡tiesti rankÄ… iÅ¡maldai, kai tikrai to reikia. Å is argumentas jį įtikino, mes niekur nenuÄ—jome, o aÅ¡ iki Å¡iol taip ir likau ne karto nepapraÅ¡Ä™s tuÅ¡Ä?io butelio nei vienos merginos. Rankos ir Å¡irdies esu praÅ¡Ä™s, o tuÅ¡Ä?io butelio – ne. Kita vertus, nors ir likau nei butelio nepeÅ¡Ä™s, nepasakyÄ?iau, kad tas pusvalandis neryžto kovojant paÄ?iam su savimi, kaip ir visos deÅ¡imt dienų tuomet praleistų Kaune, nugyventas tuÅ¡Ä?iai. VÄ—liau viename, save prestižiniu laikanÄ?iame, žurnale teko skaityti gausiai fotografijomis iliustruotÄ… reportažą, kuriame reporterÄ—, persirengusi ir nusigrimavusi elgeta, vaikÅ¡Ä?iojo po prabangias Vilniaus kavines, praÅ¡Ä— centų ir visaip kaip "iÅ¡sidirbinÄ—jo". Net redakcinis vedamasis, žurnale prifarÅ¡iruotame prabangių drabužių ir aksesuarų reklamomis, skaitytojus tarsi ragino tapti geresniais, tarsi užjausti, tarsi suprasti, kaip sunku vargÅ¡ams ir elgetoms. SkaiÄ?iau ir jauÄ?iau, kad skaitau "popsucha". Draugui, kur kas didesnÄ™ patirtį turinÄ?iam už mane žurnalistui, tas straipsnis buvo kaip straipsnis, nors jam asmeniÅ¡kai neįdomus, bet pakankamai profesionaliai paraÅ¡ytas, o man tai buvo "popsuha". Tokia, tad, buvo tuÅ¡Ä?ių butelių pamoka...

Nors, tiesÄ… sakant, aÅ¡ kiek nukrypau, ruoÅ¡iausi pasakoti apie kitkÄ…, bet jeigu jau tiek priraÅ¡iau, negi dabar trinsi? Å iandien sekmadienis, galima bÅ«tų pamiegoti, pailsÄ—ti, bet aÅ¡ atsikÄ—liau pusÄ™ Å¡eÅ¡ių, pusvalandžiu ankÅ¡Ä?iau, negu keliuosi darbo dienomis. VÄ—l vienatvÄ—, nors kiek kitokia. Vakar buvau atvirame "Anoniminių Alkoholikų" susirinkime, sunkiai paaiÅ¡kinamoje gyvenimo Å¡ventÄ—je, kur žmonÄ—s džiaugÄ—si, kad gyvena, džiaugÄ—si, kad blaivÅ«s. Ten įsiraÅ¡iau interviu, alkoholiko gyvenimo istorijÄ…, tai dabar sÄ—džiu virtuvÄ—je ir jÄ… Å¡ifruoju. Gyvenimas virsta tekstu: "PirmÄ… kartÄ… tam, kad pasijusÄ?iau drÄ…sesnis, iÅ¡gÄ—riau su draugais bÅ«damas dvylikos; mokydamasis mokykloje gÄ—riau beveik kiekvienÄ… Å¡eÅ¡tadienį prieÅ¡ Å¡okius; armijoj gÄ—riau, nes tarnavau " pi[/u]sarium", todÄ—l nebÅ«davo kÄ… daugiau veikti; studentaudamas gÄ—riau dar daugiau negu mokyklos laikais; vestuves atgÄ—riau beveik mÄ—nesį; kai gimÄ— dukra užgÄ—riau taip, kad net nenuÄ—jau pasiimti iÅ¡ gimdymo namų; po skyrybų gÄ—riau tam, kad užsimirÅ¡Ä?iau skausmÄ…..." GÄ—riau, gÄ—riau, gÄ—riau... Å ioje istorijoje paradoksalu tai, kad "alkoholikas Dalius", kaip jis pats save įvardino, nepaisant to, kad gÄ—rÄ—, kilo karjeros laiptais, vadovavo įmonei, buvo, kad net jį rodÄ— pavyzdžiu: "Tris kart apie mane, kaip sÄ—kmingÄ… verslininkÄ… raÅ¡Ä— žurnalai, fotografavo namÄ… ir sodÄ… aplink jį. Žinoma, niekas neklausÄ—, kaip aÅ¡ geriu, o aÅ¡, aiÅ¡ku, nepasakojau koks nepakeliamai sunkus vieniÅ¡umo jausmas apima tarp Å¡ių sienų, kaip dažnai norisi spjauti į viskÄ… ir nusižudyti. Pinigai, padÄ—tis visuomenÄ—je trukdÄ— pažvelgti į save. Prisipažinti, kad esu alkoholikas? Žinoma – ne. Alkoholikas tai tas, kuris patvory, tas, kuris "bomžas". Nors gerdavau galima sakyti kiekvienÄ… dienÄ… smerkdavau tuos, kurie geria, pavaldiniai bÅ«davo tuoj pat atleidžiami iÅ¡ darbo, tiesa, savo noru, bet su moralu "reikia atsakingiau žiÅ«rÄ—ti į darbÄ…. Reikia prisiimti atsakomybÄ™ už savo gyvenimÄ…".
IÅ¡girstu kaip keliasi Å¡eimyna. Ir, nors žinojau, kad netrukus taip bus, kiek pykteliu – reikia baigti raÅ¡yti, kuo greiÄ?iau tvarkyti darbo vietÄ…. Vos spÄ—ju susitvarkyti, į virtuvÄ™ atbÄ—ga sÅ«nelis, apsikabina, pabuÄ?iuoja, įsitaiso prieÅ¡ais, paima tuÅ¡Ä?iÄ… skardinÄ™ nuo "Nivejos" kremo ir ridena man. AÅ¡ gi, turiu atridenti jam atgal. Esu priverstas žaisti. KodÄ—l? O gi iÅ¡ meilÄ—s. Tai, kas prieÅ¡ deÅ¡imt minuÄ?ių įprasmino mano laikÄ…, kame maÄ?iau kiek daugiau negu straipsnį už kurį gausiu pinigų, iÅ¡keista į skardinÄ—s ridenimÄ… pirmyn atgal. Liko neužraÅ¡yta popieriuje svarbiausia "alkoholiko Daliaus" istorijos dalis, kaip jis gerdamas priÄ—jo, ribÄ… kai nepaisant turtų ir padÄ—ties visuomenÄ—je, pakÄ—lÄ— rankÄ… prieÅ¡ save ir tik nepavykÄ™s bandymas nusižudyti padÄ—jo susivokti, pripažinti, kad reikalinga pagalba, kaip atÄ—jo į AA kur buvo Å¡iltai sutiktas, kaip dabar nebegeria ir kaip jo gyvenimas keiÄ?iasi. Galų gale liko nepapasakotas jo dÄ—kingumas: "AÄ?iÅ«, kad aÅ¡ Å¡iandien blaivus". Lieka viltis, kad nepatingÄ—siu keltis kitÄ… sekmadienį...

Ridenam skardinÄ™. Nojus labai džiaugiasi, kai "NivÄ—jos" dėžutÄ—, kurį laikÄ… pariedÄ—jusi, pradeda suktis apie savo ašį. Žaidžiam jau kokį pusvalandį. Staiga, riedanÄ?ioje skardinÄ—je pamatau besisukantį autobuso ratÄ…. MaÄ?iau tokį efektÄ… kažkokiame filme, kai nufilmuota besisukanti skardinÄ— priartinama tiek, kad matosi tik "kažkas" besisukanÄ?io, tai yra, judesys, o kai kamera atitraukiama, žiÅ«rovas pamato, kad tai ratas, o vÄ—liau, kad tai autobusas. Noriu pasakyti, kad bežaidžiant ir bežiÅ«rint į riedanÄ?iÄ… skardinÄ™, mane užplÅ«do prisiminimai, bet tokie stiprÅ«s prisiminimai, kad pasijauÄ?iau lyg bÅ«Ä?iau kine. PanaÅ¡iai bÅ«na kino teatre žiÅ«rint įdomų filmÄ…; sÄ—di tamsoje, supranti, kad tik žiÅ«ri, taÄ?iau žiÅ«ri su tokiu įsijautimu, kad, galima sakyti, dalyvauji veiksme.
Nojus pavargÄ™s miegojo man ant kelių. VÄ—liau, grįžus namo, uoÅ¡vienÄ— priekaiÅ¡taus: "Reikia gi proto turÄ—ti Å¡itokį tolį tystis su savimi vaikÄ…. Nori durniuoti, durniuok vienas, kam vaikÄ… su savimi tampyti?". Sutinku, pasielgiau "neprotingai", jeigu protingu elgesiu laikysime elgesį teikiantį praktinÄ™ naudÄ…. TÄ…dien taip pat buvo sekmadienis, ir mudu buvom bažnyÄ?ioj. "Neprotingumo" esmÄ— tame, kad bažnyÄ?ia, iÅ¡ kurios dabar kaip tik ir važiavom, buvo beveik už dviejų Å¡imtų kilometrų nuo namų. Tris valandas važiavom autobusu, valandÄ… Ä—jome pÄ—sÄ?iomis, ir tai, beveik visÄ… keliÄ… aÅ¡ neÅ¡iau Nojų ant rankų, tam, kad pasiektumÄ—me tikslÄ…, kuris, savo ruožtu, taip pat vargu ar galÄ—jo bÅ«ti tikslu. Juk, Nojui tik dveji su puse, jam kur kas įdomiau palaipioti staÄ?iais laiptais, iÅ¡bÄ—gti į kiemÄ… ar Å¡iaip su kuo nors susipažinti, negu pabÅ«ti rimtyje, pasiklausyti ir apmÄ…styti Dievo žodį. O su juo ir aÅ¡ – laipiojau laiptais, bÄ—giojau į kiemÄ…...
Å iÄ… akimirkÄ… autobuse irgi galima sakyti buvau vienas. Bent jau tiek vienas, kad niekas netrukdÄ— bÅ«ti su savo mintimis. GiedrÄ…rimtis. Džiaugiausi nuostabiai praleista diena. Prisiminiau savo pirmuosius gyvenimo prisiminimus: "aÅ¡ sÄ—džiu rogÄ—se, o tÄ—tis veža mane". Ir, rodos nieko tokio tÄ…dien neįvyko, mintyse norÄ—jau, kad toji diena Nojui iÅ¡liktų atmintyj. Na, kai suaugs. VÄ—liau pagalvojau, kaip smagu bus pakeliauti su dviraÄ?iais, sÅ«nui truputį paaugus. Ir Å¡tai bÅ«nant tokios nuotaikos, mane užplÅ«do prisiminimai, kurie, tiesÄ… sakant, ir yra mano pasakojimo esmÄ—. Žodžiu, iki Å¡iol aÅ¡ norÄ—jau perpasakoti tik nuotaikÄ…. Ä®vykis, kurį prisiminiau, grįžtant iÅ¡ miÅ¡ių, sÅ«nui miegant man ant kelių, taip įaugo į mane, kad jį prisimenu tiek dažnai, kad, rodos, jis visuomet bÅ«va manyje, visuomet noriu jį apraÅ¡yti, nors vis atidÄ—lioju. KÄ… gi, tarus A reikia tarti ir B.
Nojus sirgo. Jam buvo plauÄ?ių uždegimas ir mes gulÄ—jom ligoninÄ—je. VienÄ… naktį prie jo bÅ«davo žmona, kitÄ… – aÅ¡. AÅ¡ Ä—jau pakeisti žmonos, nuotaika buvo gera: Nojus sveiko, temperatÅ«ros nebeturÄ—jo, daktarai žadÄ—jo už kelių dienų iÅ¡leisti namo, prieÅ¡ tai skambinau žmonai, žinojau, kad nieko bloga nebuvo nutikÄ™, žodžiu, prieÅ¡ įeidamas į palatÄ… nesitikÄ—jau nieko neįprasta, nelaukiau jokių netikÄ—tumų; jeigu pamirÅ¡tumÄ—m, kad veiksmas vyksta ligoninÄ—je, galÄ—Ä?iau palyginti su grįžimu namo po darbo dienos. SkubÄ—jau, kaip skubama pas mylimus žmones, norÄ—jau apsikabinti sÅ«nų, pabuÄ?iuoti žmonÄ…, kiek pabuvus kartu, pakalbÄ—jus "kaip sekÄ—si" iÅ¡leisti žmonÄ… pasiilsÄ—ti, nes žinau, kad nÄ—ra lengva visÄ… dienÄ… iÅ¡bÅ«ti su tuo "velniÅ«kÅ¡Ä?iu" kuris, bÅ«damas ir Å¡iaip labai aktyvus, sveikdamas lyg norÄ—jo atsigriebti gyvenimo už tas kelias dienas, kai turÄ—jo daug temperatÅ«ros ir negalÄ—jo keltis iÅ¡ lovos. PradarÄ™s duris nustebau, bent jau tai nebuvo įprastai laukta, kai be žmonos ir sÅ«naus, palatoje pamaÄ?iau dar ir mergaitÄ™, beveik Nojaus bendraamžę – jÄ… atvežė prieÅ¡ kelias paras, sesutÄ—s sakÄ—, kad ji iÅ¡ kÅ«dikių namų, naktį, kai su sÅ«num buvau aÅ¡, ji labai garsiai verkÄ—, todÄ—l mudu su Nojum buvome nuÄ—jÄ™ jos pasižiÅ«rÄ—ti. MergaitÄ—, man pradarius duris, iÅ¡kart metÄ— savo žaidimus ir iÅ¡tiestomis rankomis Ä—jo manÄ™s pasitikti. IÅ¡girdau žmonÄ… sakanÄ?iÄ…: "Man labai jos pagailo. AÅ¡ negalÄ—jau kitaip..." NujauÄ?iau, kÄ… turÄ—jo galvoje žmona, - ta mergaitÄ— provokavo, buvo lakmuso popierÄ—lis sąžinei, jos verksmas, kaip tai, kas neiÅ¡vengiama, tarsi gamtos stichija, kurios priežastis, žinoma, galima paaiÅ¡kinti, taÄ?iau vis vien aiÅ¡kiausias paaiÅ¡kinimas, tikinÄ?iam žmogui, bÅ«tų – "tokia Dievo valia", vertÄ— įsivaizduoti, kaip jai vieniÅ¡a ir skaudu, kaip jai baisu savo vienatvÄ—je; sÄ…monÄ— lygino jÄ… ir Nojų, kurs per visÄ… savo dviejų metų amžių gal tik kelias valandas buvo paliktas su seneliais kai nematÄ— nei mamos, nei tÄ—Ä?io. Bet, Nojus "yra mano", aÅ¡ jį "myliu", o naÅ¡laitÄ—, artÄ—janti prie manÄ™s, yra niekieno, bent jau ne mano. AÅ¡ atÄ—jau pas "savo" vaikÄ…, kuris į mane tik pasižiÅ«rÄ—jo, nusiÅ¡ypsojo ir toliau žaidÄ—, kai tuo tarpu "svetimas vaikas" tiesÄ— iÅ¡siilgusias rankas ir žvilgsnį, dovanojo, primygtinai pirÅ¡o savo atvirumÄ… ir besÄ…lygiÅ¡kÄ… pasitikÄ—jimÄ…. Jeigu tarp klausanÄ?ių šį mano pasakojimÄ… atsiras moralistų, kÄ… gi, lai bus jiems peno smerkimui, bet Å¡i naÅ¡laitÄ— buvo "bomžė", ji buvo ta, į kuriÄ… žiÅ«rima su užuojauta, kartu, ant kurios pykstama už tai, kad sukelia užuojautos jausmÄ…, skirtumas tik tas, jog ji dar neužaugus, jog jai tik pusantrų metukų. Žinai, aÅ¡ vis dar tikiu tuo: jeigu tÄ… akimirkÄ… kol mus skyrÄ— metras ar du, man bÅ«tų davÄ™s pasiraÅ¡yti tos naÅ¡laitÄ—s globos dokumentus – aÅ¡ nedvejodamas bÅ«Ä?iau pasiraÅ¡Ä™s... bet vien todÄ—l, kad niekas jokių dokumentų nekiÅ¡o ir net nesiruoÅ¡Ä— kiÅ¡ti, vien tik todÄ—l, kad mergaitÄ— iÅ¡liko svetima, suvokiau, kokie apgaulingai sudÄ—tingi gali bÅ«ti paprasti žodžiai: "kas paima bent vienÄ… Å¡ių mažutÄ—lių ant ranku, paima Mane"...
:roll: :roll: :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-12-20 18:03 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 17:45
Pranešimai: 5775
Miestas: Kaunas//Silainiai
:roll: :roll: :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-12-21 20:23 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-09-19 00:53
Pranešimai: 194
Miestas: Kaunas
Priklausomas rašė:
Filomena rašė:
Bet as pasigendu tavo minciu ir tavo paties poziurio i Buberio citata, i atsakomybe.

Man patinka pabÅ«ti vienam. Tai nereiÅ¡kia, kad esu uždaras, nemÄ—gstantis bendrauti ar vengiantis žmonių – jeigu ieÅ¡koÄ?iau darbo, savo CV įraÅ¡yÄ?iau – komunikabilus: pirma – be sugebÄ—jimo bendrauti labai sunku susirasti darbÄ…, todÄ—l visi taip raÅ¡o ir antra – galvoju, kad iÅ¡ties neieÅ¡kau žodžio kiÅ¡enÄ—je. Nors, ar daug kalbÄ—ti – tai jau mokÄ—jimas bendrauti kitas klausimas.
Esu miestietis, asfalto vaikas, tai ir vienatvÄ— man kur kas priimtinesnÄ— žmonių apsupty. AiÅ¡ku, patinka pasivaikÅ¡Ä?ioti ir miÅ¡ke, bet vienas į miÅ¡kÄ… retai kada einu, o jeigu jau einu, tai su tikslu – grybauti ar uogauti. Kas (...) :roll: :roll:

Laukiu tesinio arba akcentu :wink:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-12-21 21:45 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-01-06 00:37
Pranešimai: 286
Miestas: LR
Filomena rašė:
Laukiu tesinio arba akcentu :wink:

ir man patinka zmones, turintys jumoro jausma
:roll: :roll: :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-27 13:51 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005-04-22 21:10
Pranešimai: 218
Miestas: MarijampolÄ—s apsk.
Sveiki.
Nesuradau temos, kurioje galÄ—Ä?iau paraÅ¡yti, todÄ—l raÅ¡au panaÅ¡ioje :?
BaigÄ—si 2005 metai, teks deklaruoti gautas 2005 metais pajamas. Tikriausiai visi žinote, kad kiekvienas iÅ¡ mÅ«sų gali skirti 2% ,nuo savo sumokÄ—tų pajamų, įvairioms paramos laukianÄ?ioms įstaigoms.....
Noriu kreiptis į jus ir paprašyti, kad padėtumėte Vilkaviškio rajono nefrologinių ligonių draugijai (paramos gavėjo kodas:300089991, buveinės adresas: Maironio 11, 70103 Vilkaviškis).
Šiai draugijai priklauso žmonės, kuriems yra persodinti inkstai arba laukiantys tokios operacijos (laukaintiesiems kraujas yra valomas dirbtinio inksto-dializės pagalba).Visi šie žmonės yra visiškai arba dalinai neįgalūs. :cry:
Bent ir maža jūsų parama tikrai būtų didele pagalba.
Daugiau apie nefrologinius ligonius galite rasti www.donoras.lt


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-01 16:17 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-05-01 15:57
Pranešimai: 278
Miestas: Vilnius
Tingiu as is naujo viska skaityt ka prirasete sioje temoje...
Zodziu, ieskau kur galima butu nunesti savo labdara ( visokius nereikalingus drabuzelius, daiktus). Anksciau budavo toks sandelys Juozapaviciaus gatvej. Bet dabar jau panaikino. Jau antra maisa kraunu, o kur nuvezt tai nesuradau. Gal zinot koki panasaus pobudzio priemimo punkta?

_________________
In My Humble Opinion


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-01 16:18 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-05-01 15:57
Pranešimai: 278
Miestas: Vilnius
Ei, o kas man toki avarata uzdejo???? Paveikslėlis
jmj...

_________________
In My Humble Opinion


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 12:26 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
Toki avatara visi naujokai gauna. Rasyk zinutes - ir isaugsi... :)


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 15:30 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Onute rašė:
...Anksciau budavo toks sandelys Juozapaviciaus gatvej. Bet dabar jau panaikino. Jau antra maisa kraunu, o kur nuvezt tai nesuradau. Gal zinot koki panasaus pobudzio priemimo punkta?



Gal sakau handeli is cigonu taboro pasikviesk. Anksciau jie uz skudurus duodavo balionu ir net uzkisko muilo... :roll: :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 15:48 
Atsijungęs
MEISTRAS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-12-29 15:54
Pranešimai: 1330
Miestas: Lietuva
Bet problema tikrai labai nemenka.Is tikruju kur deti senus nereikalinkgus drabuzius.Ismesti gaila,o atiduoti nera kam.
Del cigonu tai tikriausiai tu nerimtai fon Rokai. :wink:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 15:55 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Na is vaikystes tai visai rimtai prisimenu kai jie atvaziuodavo. O dabar nezinau, uz tai ir dedu si zenkla --->> :?


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 15:57 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-05-01 15:57
Pranešimai: 278
Miestas: Vilnius
As jau senokai domiuosi siuo klausimu. Karta parasiau meila i Socialines apsaugos ir darbo ministerija. Maniau jie tai turetu zinoti tokius dalykus. Bet man pasiule kreiptis i savo seniunija...O ten neturi patalpu sandeliavimui. Viena senute uzsimine, kad Petro ir Povilo baznycioje priima tokius daiktus. Na, dar nepatikrinau...
O kiek reikia zinuciu parasyt, kad pasikeistu avaratas? Paskui koks triratukas bus?? :P
Jei atvirai...cia zmogaus teisiu pazeidimas...nes nenoriu, kad man klijuotu etiketes...t.y. avaratus :(

_________________
In My Humble Opinion


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 16:16 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Onute rašė:
O kiek reikia zinuciu parasyt, kad pasikeistu avaratas? Paskui koks triratukas bus?? :P

50
http://www.ldp.lt/forumas/viewtopic.php?t=1377


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 16:21 
Atsijungęs
APSISPRENDĘS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-05-01 15:57
Pranešimai: 278
Miestas: Vilnius
Na dabar aisku..Visi cia sugrupuoti, suniveliuoti...Savo avarato reiskias negaliu isidet..Hmmm..jokio individualumo. O tai jus cia visi partijos nariai, ar kaip? Ups..jau off topick <img src=" title="Å okiruotas" />

_________________
In My Humble Opinion


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 19:16 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Partijos nariu maziau nei puse. :)


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-02 22:57 
Atsijungęs
MEISTRAS
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-04-20 23:29
Pranešimai: 1211
Miestas: Niujorkiskes LT
fon Rokas rašė:
Partijos nariu maziau nei puse. :)


Hmmm... :roll: Manau, kad dar maziau...
O gal, FRokai, tu sakai - tu zinai... :roll: 8)


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-03 03:05 
Atsijungęs
Tinklapio administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-07-10 15:25
Pranešimai: 4876
Miestas: Vilnius
Onute rašė:
Na dabar aisku..Visi cia sugrupuoti, suniveliuoti...Savo avarato reiskias negaliu isidet..Hmmm..jokio individualumo. O tai jus cia visi partijos nariai, ar kaip? Ups..jau off topick <img src=" title="Å okiruotas" />

Individualuma gauni uz nuopelnus forumui... :twisted: Parasyk dar 42 zinutes - ir dekis savo avatara... :)


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-03 08:02 
Atsijungęs
PAŽIBA
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-04-19 10:29
Pranešimai: 3416
Miestas: Zemaitijoj
Vis kaltinu itarumu kitus, ne save, taciau sis naujokas man labai kazka primena...


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-05-03 20:27 
Atsijungęs
Frakcijos signataras
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2003-10-13 19:02
Pranešimai: 10862
Miestas: Kaunas
Man irgi jauciasi "svajakiskumas", taciau jo "biografija" kol kas be demiu. [img]http://www.pazintys.lt/res/img/smiles/d11.gif :wink:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 195 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 5, 6, 7, 8, 9, 10  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs galite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007