forumas.tvarka.lt

Karta ,pries pat Kaledas,grizinejau pripirkusi seimai dovanu.Salia parduotuves ratukuose sedejo pagyvenes vyriskis be koju,kepure pasidejes.Kepurej metesi keli balti centai.Kazkaip pagailo zmogaus-visiems svente,o jis turi cia sedeti su kepure rankoj.Daviau as jam 2lt.Zinokit,zmogutis vos neiskrito is ratuku,bedekodamas,man laimes ir visko geriausio belinkedamas,irgi zadejo pasimelsti uz mane.Suspaude sirdi toks dekingumas.Jam turbut tie 2 litai buvo labai dideli pinigai.Bet as nesijauciau gerai.Kazkodel mane apeme kazkoks kaltes jausmas

Bet ar tai normalu, kad neai?ku, vardan ko, patiriame negerus jausmus? Ar tas ubagavimas neturi savyje ka?ko juodo. Juk t? jausm? pasine?iojame, parsine?ame j? ? namus, nusine?ame ? darb?. Ar to d??ios bal?sto mes nusipeln?me, ar kas nors m?sø paklaus?, ar mus kas u?jaut?, ar mes to norim? Ne, ?ia ne teisimas kitø :!: ?ia noras gyventi normalø gyvenim?. Kod?l a? turiu jaustis kalta d?l to, kad ka?kas ubagauja? Kod?l man u?metamas ?itas jausmas? Neduosi - blogai jausiesi, duosi - irgi blogai jausiesi. A? noriu d?iaugtis gyvenimu ir tuo d?iaugsmu dalintis su kitais. Numestas gra?is ubagui - tai tas pats, kas paki?imas narkomanui narkotikø, tai laikina :!: Tam ?mogeliui, kuris ubagauja irgi reikia GYVENTI, o ne egzistuoti. Jam reikia globos, psichologines pagalbos, i??jimo i? to juodo tranzo, kuriame jis nemato jokios kitos i?eities, o i?eitis visada yra. Na, nebent, jam patinka ubagaut, nebent j? tai ?avi. Tik tada nereik?tø priekai?tauti kitiems, kad ka?kas j? u? tai teisia. Niekas nieko neteisia, tik ka?kaip ?sivyrauja nuostata - varg?ams reikia daugiau u?uojautos, supratimo... kod?l? Atsakykit - kod?l? Sakysit: aplinkyb?s, visuomen?, t?vai, ?eima, depresija, bej?gi?kumas, nesugeb?jimas pristaikyti...na taip, linguokim toliau galvas i? u?uojautos. O kas toliau? - Kaubur?lis, kry?elis... kur gyvenimo prasm?? Ka?kada numet?m gra?? ir pra?jom... ?mon?s :!: 21 am?ius :!: laikas b?tø pripa?inti ir socialin?s pagalbos kult?r?.

A? netu?uoju savæs, ir kitø nei teisiu, nei teisinu. Ir tas valkata manyje nieko neatspindi, lygiai taip, kaip a? tame valkatoje nieko neatspind?iu. A? negyvenu svetimø gyvenimø. Turiu savo - kok? turiu, tokiu ir d?iaugiuosi, kok? duos (ar neduos) Dievulis ateityje tokiu ir d?iaugsiuos. Gyvenimas visiems vienodas tuo, kad savo dienos ir likimo ne?inai. O kasdienyb?je ?prasminame save, kaip kas i?manome. Ir niekas man neturi teis?s nurodin?ti, kuria linkme a? turiu leisti ar neleisti dirbti savo galvai.

Del laiko stokos teperskaiciau tik Filomenos mintis [nustebintas, kad nustatyme parasyta Kaunas ]. Patiko mintys, bet visgi jos tik teorines daznu atveju. Taip, zmogus raso tai ka mano, bet... Bet, kad suvokti TIKRAJA elgetos busena, matyt verta paciam pabandyti tai ka siulai. Gal vulgaroka, bet reiktu pabandyti kelias dienas pagerti ir kai nusialins organizmas, tada sekancia diena dirbti, aktyviai dirbti. Greiciausiai nieko nesigaus. Arba kai sergi zmogus, ar tada, karsciuojant, gali rupeti mokytis Zinoma, nesakau, kad tai skatintina, bet nuskurdusiam ir nusivaziavusiam zmogui tokia bukle yra kasdienybe. Ir kaip jam pakilti, kai organizmas diktuoja - "svarbiausia atsipachmielinti!" Visa kita tada tampa nebesvarbu...
Nors as asmeniskai irgi neuzjauciu jaunu degradatu ir jiems neduodu. Tik konstatuoju fakta - jie yra beveik tokioj situacijoj, kur nebera sviesos tunelio gale.

Mano prisistatyme aiskiai parasyta, kad siuo metu as studijuoju... (Fon Rokui - prasom atidziau perskaityti prisistatyma).
Tai ne teorija, ka as rasau. Tai mano gyvenimas. Todel taip emocingai parasiau. (...) Gyvenimas mane mete ir vete. As ieskojau savo gyvenimo prasmes ir ja radau. As patenkinta savo gyvenimu, kuri susikuriau pati. Kodel gi as turiu nusigyventi? Tai, kaip as gyvenu, tai, ka as pasirenku, priklauso nuo mano poziurio i tai. Kodel as turiu gerti, kai mane uzgriuna problemos.

Na tai labai malonu girdeti. Tiesiog nesupratai manes. Jokiu budu nesakau, kad turetum gerti :x Tiesiog kalbejau apie N-taji ubagaujanti zmogu. Tokiu stipriu kaip tu vienetai ir tai, be abejo, labai malonu. Bet ne visiems tai duota.
++++++++++++++++++++++++++++
Vis truksta laiko pertvarkyti CV Kai bus pasalintos nereikalingos zinutes, bus jame lengviau susigaudyti. Visgi zmoniu daugeja ir darosi sunku atsiminti kas ka yra rases. :|

As manau, kad tu norejai pasakyti, kad isijausciau i to nusigyvenusio, prasigerusio ubagelio busena. O as klausiu: Kas ji verte gerti ir nusigyventi? Gyvenimas, aplinkybes, sunki liga, draugai? Nieks oi nieks negali priversti zmogaus daryti viena ar kita. Zmogus pasirenka pats savo gyvenima. Jis turi pasirinkimo laisve. Aisku paveldimumas, ligos, aplinka, gabumai, polinkiai - tai ta reali zmogaus situacija, tas faktiskumas turi itakos jo apsisprendimui. Bet zmogus pasirenka pats, atsizvelgdamas i ta jau duota realybe.

Nu negaliu neparasyti dar pora minciu. Kodel as negaliu suprasti arba pateisinti nusigyvenusiu, prasigerusiu ubageliu?
Del ju paniekinto, isniekinto, apspjaudyto gyvenimo. Del nepagarbos zmogaus vardui. Del ju rodomo niekingo ir manipuliuojancio kitu sazinemis pavyzdzio auganciajai kartai. Del ju baimes gyventi ir prisiimti atsakomybe uz save.
Kodel vieni zmones su sunkiausiom ligom ( ir su letinemis kaip pvz. diabetas), akli ir kurti kovoja uz kiekviena gyvenimo akimirka. Kodel aklieji tampa dailininkais, o be koju ismoksta vaikscioti. Tokiu pavyzdziu apstu. Pazvelkim i kiekvieno paprasto zmogaus gyvenima. Kiek reikia visko padaryti, padeti pastangu, kiek reikia atsisakyti ir pasiaukoti, kad galetum pasijausti savo vietoje, pasijausti zmogumi.
Ar mes lengvai atkisdami grasi elgetaujanciam neprisidedam prie to, kad jie ir toliau prasytu, kad ir toliau taip egzistuotu.

Mane, atvirai pasakius, nervina tokie didvyriai, stipruoliai ir "supermenai". Pamir?ta, kad kiekvienam did?iausios yra savos b?dos. Ir jei mes pasmerkiam t? silpnesn?, pal??us?, mes pasmerkiam ir savyje ?mogø...
Na, o tas nemalonus kalt?s jausmas...A? manau, kad tai yra nat?ralus, ?mogi?kas jausmas, normalus ?mogus negali to i?vengti ir be reikalo mes j? slopiname. Tiesiog "greito maisto, greito sekso, greitos s?km?s" i?lepinti, mes vengiame bet kokio diskomforto...ir pamir?tam paklaust savæs, o k? a? gero padariau ne tik d?l savæs, bet ir d?l artimo.

Nors nenoriu smerkti tavojo poziurio, bet pilnai pritariu ir virsuje parasytoms Smilgucems mintims. Nes ko gero nesuvoki, kad kaip fiziskai ne vienodai stiprus gimsta zmones, taip ir moraliai.
Va, sporte... Turejau klasioka, kuris tiesiog mire is meiles futbolui. Net nervuodavo, kad istisai eina i treniruotes. Ir taip koki 20 metu :!: Bet neisejo is jo gabus sportininkas. O kiti zymiai su mazesnemis pastangomis pasieke zymiai daugiau.
O moksluose... Turejau grupioka, kuris net pas mane gyveno pusmeti. Nors ir mane daug kas laike pakankamai gabiu, taciau busiu atviras - jo talentui turedavau lenktis iki zemes. Nes... su juo kiaura paskaita prazaisdavome degtukais, po paskaitu iki vidurnakcio sededavome studentu kavineje, o sakancia diena, kai mane pakviesdavo prie lentos, as net neidavau, o jis nuejes atsakydavo. Ir po to su sypsena man aiskindavo, kad viskas naturalu, gi buvom toj paskaitoj... :shock: Jis sugebedavo ir su manim sneketis ir tuo paciu metu isidet i galva ka kalba destytojas...
Sakysi nuvaziavau i lankas? Prie ko cia gabumai? Talentas? O as manau, kad visa tai yra labai adekvatu ir tapatu. Vienas zmogus juodai geria kelis metus ir kai reikia sugeba sustoti. Nes jo lasteles tvirtos ir jam paklusnios. O kitas tik pabande ir jau tapo. Tapo tuo, apie ka cia kalbame Nors jam gal vis rodesi, kad jei draugas toks tvirtas, tai ir jam dar niekas negresia. Bet klydo. O uz klaidas argi butina nusauti? :shock:
Taip, tai ju bedos, ju kalidos, ju sugriauti gyvenimai. Bet aukleti juos jau velu. Tad ir belieka klausimas - padeti nors kazkaip isgyventi, ar atsukti nugara ir mintyse kartoti: man taip neatsitiko, ne mano reikalas kas toliau bus su tavimi.

Nelabai suprantu kaip galima taip grieztai smerkti zmogu uz jo gyvenimo buda.Juk negali visi buti stiprus,o gal ir neatsirado salia zmogaus kuris padetu,istiestu ranka,sulaikytu.O gal jam ir patinka toks gyvenimas.Kodel mes visus statome i viena greta.Taip ,yra visuomenes normos,ir jei zmogus joms neatitinka tai reikia ji gelbeti.Pakalba turi buti visokia,net ir tu keliu centu pavidalu.Juk sakoma -mylekime kita kaip pati save.Tai kodel tam degradavusiam ubageliui gailim keliu centu?Jo jau nepakeisi ir neismokinsi gyventi kitaip.Rupintis reikia jaunaja karta,vaikais,kad jie neatsidurtu gatveje.

Nereikia, Filomena. lia-lia!
Tu -taip, isvaziavai- mokaisi. As - taip, isvaziavau ir budama 40 + pabaigiau koledza... Bet tokiems kaip Gintautas - kaip ismokti kalba? juk net elementariausi anglu kalbos kursai kainuoja, vadoveliai taip pat? Kur mokytis, kur isvaziuoti?! Be pinigu kur jis vaziuos?! Kas ten ji priims mokytis?! Man kainavo metams 12000 dol koledzas, is kur jis gaus tokius pinigus, jei Lietuvoj dabar mokama uz mokslus, ir zmones dejuoja kad negali sumoketi 1000 litu?
Taip, Norvegijoje nematai ubagaujanciu, kaip ir Amerikoje ju nematyt, bet tokiais ubagaujanciais cia rupinasi ivairios organizacijos ir baznycios, kurios turi savo finansinius remejus, vien mano kompanija kasmetai paaukoja keliolika tukstanciu doleriu tokioms organizacijoms. Jie turi nakvynes namus, silto maisto, kazkokias mokymo programas. As nezinau kaip Lietuvoj dabar, bet jei tebera ubagaujanciu, vadinasi viso to Lietuvoje arba nera arba yra nepakankamai.
Geda?! Ko? Man ne kiek negeda, negeda duoti ubagaujantiems, nes kitaip as negaliu padeti. Kad cia postringausime, kad reikia padeti, niekas nepasikeis. Tai imkit ir padekit jiems, as nemoku kitaip padeti, kaip tik suselpti kiek galiu. Jei as neselpsiu, kiti neselps, tai tie zmones eis vogti, bet jie vis tiek nepasikeis, kad eitu mokytis ir dirbti. Kas juos tokius priims. Va kiek jaunimo isvaziavo uzsienin - grazaus ir gabaus - kurie irgi nerado vietos Lietuvoj, tai ka daryti tiems nabagams? Apie kokius uzsienius mokslus ir darbus jie gali galvoti? O as sakau, kad nepraeikit pro ubagaujancius ir neskaiciuokit kiek jie uzdirba, galit - duokit, negalit - nesmerkit. O jei esat tokie veiklus - tai raskit budu kaip tiems vargsams padeti, kad nereiketu uz juos sarmatytis!

Beje, dazna mano asmenine nuostata yra neduoti vaikams. Nes va jie, iprate uz dyka prisisemti pilnas kisenes monetu, ateityje tikrai sunkiai suvoks tikro darbo prasme. Tiesa, kad isitikinti ar tikrai jie badaujantys, paprastai paklausiu kam jiems pinigai. Ir jei sako, kad nori bulkute su pienu isgerti - pasivedu ir nuperku. Bet jie daznai sako, kad NE! Duok tik pinigu. O ir jei net sako: noriu ledu, skaitau, kad tai ne pirmo butinumo preke ir atsakau, kad ir as noriu, bet neperku, nes nera tiek pinigu.

Tiesa pasakius selpiu visus negalvodama, bet kaip nekeista niekad neteko duoti ubagaujantiems vaikams, tai ne nezinau kaip pasielgciau, kai atvaziuosiu padarysiu butent kaip FR, bet yra teke duoti pinigu vaikams plaunantiems masinas, nors liepdavau sankryzoj neliesti mano masinos, kad labiau neaptiurlintu (nes visad vazinedavau su murzina, ir jei aterlios tas kelias minutes, tai dar labiau murzina bus), tik pro langa iskisdavau kelis centus ir tiek, vyrui visad sakydavau, kad jau geriau kad jie taip uzdarbiauja nei eitu su istiesta ranka...

Vaikams ir as neduodu niekada pinigu.Jie dar nepasirinko savo gyvenimo kelio.Toks gyvenimas jiems primestas.Tikrai yra organizaciju ir tarnybu kurios rupinasi vaikais,gal ir per mazai,bet vis tik yra.Ir jie gali savo gyvenima pasukti normalia vaga.

O is kur jus zinot, kad as nepadedu zmonems, kurie stengiasi gyventi.
Kaip jus galit taip tiesmukiskai vertinti mano gyvenimo patirti.
Kaip jus galit sakyti, kad as smerkiu kita zmogu, zmogu, kuris prasigeres ir nusigyvenes. As nesmerkiu tokio zmogaus kaipo zmogaus, bet nepritariu jo tokiam gyvenimo budui, nepateisinu jo tokio gyvenimo ir nenoriu paremti ji tokiam gyvenimo budui. As nepateisinu narkomano, kuris pasirinko toki gyvenimo buda. Bet as jam padesiu, jeigu jis stengsis islisti is tokio gyvenimo. Tada as jam padesiu arba stengsiuos padeti islisti. Tai ir tik taip as suprantu tikra pagalba. Ir svarbu organizuoti butent tokia pagalba.

Kievienas turim savo budu kaip padeti zmogui.Pagrindinis dalykas yra tas,kad mes visi be isimties norim padeti kitam zmogui.Tai yra pagrindine vertybe,o budai vis geri.

Filomena, virtualiame pasaulyje neverta taip rimtai kibirksciuoti tarpusavyje. Nes gal gi visi panasiai mastome, bet vien is parasytu sakiniu tiesiog susidaro netikras ispudis. Gal vieni snekame labiau noredami pabrezti sugebejusiuju isbristi pliusus, kiti noredami isryskinti nebesugebanciu atsitiesti liudna dalia.

Tikrai neverta, fon Rokai. As viska priimu cia uz gryna piniga.

Pinigai cia visu tikri, bet gal ne is karto juos atpazystame