forumas.tvarka.lt

2009-11-13

2009-10-22 registruotas PASIŪLYMAS Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIP-1011)

Vertinant antikorupciniu požiūriu, įstatyme būtina nustatyti, kad laisvos žemės fondo žemė, naudojama įstatymo reikalavimus atitinkančių subjektų, jiems galėtų būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai tik tada, kai ji buvo naudojama ne mažiau kaip penkerius metus. Toks (objektyviai pateisinamas) terminas leistų išvengti galimo piktnaudžiavimo perduodant nuosavybėn laisvos žemės fondo žemę.

Pasiūlymą parengė Kęstas Komskis.

2009-11-13

2009-10-30 registruoti: Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (1085(2) (ir su juo susiję įstatymų projektai)

Parengtais įstatymų projektais siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų palankias sąlygas plėtoti tradicinį tautinio paveldo amatą - vyndarystę.

Pasiūlymą parengė Kęstas Komskis.

2009-11-13

Iki 2009 m. lapkričio 16 bus parengtas BVK pataisos

Rengiamo įstatymo projekto tikslas - nustatyti, kad asmenys, kurie bausti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, nebūtų paleidžiami iš įkalinimo įstaigos anksčiau nei skirta laisvės atėmimo bausmė.

Pasiūlymą rengia Ona Valiukevičiūtė.

2009-11-13

2009-11-04 registruotas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XIP-1359)

Parengtu įstatymo projektu siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris numatytų baudžiamąją atsakomybę asmenims, kenksmingai besielgiantiems su gyvūnais.

Pasiūlymą parengė Kęstas Komskis.

2009-11-19

Siūloma griežtinti baudžiamąją atsakomybę už vaikų seksualinį išnaudojimą

Siūloma griežtinti baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.

Ketvirtadienį Seimas pritarė po pateikimo tai numatančioms Seimo nario Dailio Alfonso Barakausko pateiktoms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Už jas balsavo 55 Seimo nariai.

Projekte siūloma už nepilnamečio asmens išžaginimą bausti laisvės atėmimu ne nuo 3 iki 10 metų, bet nuo 5 iki 10 metų, už mažamečio - ne nuo 5 iki 15 metų, bet nuo 7 iki 15 metų. Už mažamečio asmens tvirkinimą siūloma bausti laisvės atėmimu nuo 2 iki 6 metų, panaikinant kitas bausmės formas, nes šiuo metu už šią veiką gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

Taip pat siūloma griežtinti bausmes už nepilnamečių ir mažamečių asmenų seksualinį prievartavimą, privertimą lytiškai santykiauti.

Po svarstymo Seimo komitetuose toliau planuojama šias kodekso pataisas svarstyti Seimo posėdyje gruodžio 22 d.

2010-01-13

O. Valiukevičiūtė įregistravo BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 158 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ

Parengtu projektu siekiama sugriežtinti bausmių atlikimo tvarką asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Siūlomu teisiniu reguliavimu taip pat tikimasi įtvirtinti atgrasančią priemonę asmenims, linkusiems į baudžiamojo kodekso draudžiamus lytinius santykius. Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad lygtinai iš pataisos įstaigų taip pat nebūtų paleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui (t.y. už nepilnamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, privertimą lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimą su nepilnamečiu, nepilnamečio asmens tvirkinimą).

Pasiūlymą parengė Ona Valiukevičiūtė.

2010-01-13

O. Valiukevičiūtė įregistravo VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ

Parengtu projektu siekiama užtikrinti, kad Seimo opozicinės frakcijos galėtų dalyvauti sudarant Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, t.y. kad jos galėtų siūlyti savo kandidatus į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją.

Teikiamu įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad sudarant Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir Seimui skiriant 3 narius, iš jų 1 narys būtų skiriamas iš Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Toks teisinis reguliavimas užtikrintų efektyvesnį opozicinių frakcijų dalyvavimą sudarant Seimui atskaitingą, reguliavimo, kontrolės ir valstybės audiovizualinę politiką formuojančią instituciją.

Pasiūlymą parengė Ona Valiukevičiūtė.

2010-01-13

O. Valiukevičiūtė įregistravo VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 21 STRAIPSNIU, 10, 49, 56 ir 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMĄ

Parengtas įstatymas apibrėžia smurto prieš vaikus sampratą bei aiškiai uždraudžia bet kokį smurtą prieš vaikus. Įstatymu išreiškiama valstybės pozicija, jog bet koks smurtas prieš vaikus yra draudžiamas, kad visuomenė turi būti šviečiama ir informuojama apie tinkamą vaikų auklėjimą, kad tikimasi, jog ilgainiui sumažės smurto prieš vaikus atvejų.

Pasiūlymą parengė Ona Valiukevičiūtė.

2010-01-13

Petras Gražulis pasiūlė LR Vietos savivaldos įstatymo 14, 19, 26 str. pakeitimo įstatymo projektą

Numatoma nustatyti privalomą atsiskaitymą už tarybos nariui skirtų lėšų susijusių su tarybos nario veikla panaudojimą. Taip pat nustatoma, šio atsiskaitymo tvarką nustato savivaldybės kontrolės komitetas, kuris kartu ir vykdo šią priežiūrą.

Numatyta, jog tarybos nariui skirtų lėšų susijusių su tarybos nario veikla dydis negali būti didesnis negu 0,5 VMDU. Taip pat numatoma jog savivaldybės merams atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir daugiau tarybos narių, ir savivaldybės taryba, kurioje yra 27-31 tarybos narys, kas mėnesį gali atsiskaitytinai skirti iki 1,5, kitos savivaldybės - iki 1 VMDU.

Pasiūlymą parengė Petras Gražulis.

2010-01-13

PASIŪLYMAS LR ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181, 182, 22, 26, 28, 29, 34, 341, 36, 41 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 15 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO Projektui Nr. XiP-1387

Pasiūlymo tikslas - riboti alkoholio pardavimo laiką stambaus verslo įmonėse ir pailginti alkoholio pardavimo laiką mažose ir labai mažose įmonėse. Nustatant, jog prekybos centruose prekyba alkoholiu galima nuo 8 iki 19 h. tuo tarpu mažose ir vidutinese nuo 8 iki 22 h. Taip skatinamas mažos ir vidutinės įmonės.

Pasiūlymą parengė Petras Gražulis.

2010-01-13

PASIŪLYMAS LR FARMACIJOS ĮSTATYMO DVYLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 591 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTUI Nr. XIP-1346

Siūloma nustatyti tokią sistemą kad nekompensuojamų nereceptinių vaistų antkainiai turi buti nustatyti vyriausybės ir jų negali viršyti vaistinės, tiekėjai.

Pasiūlymą parengė Petras Gražulis.

2010-01-15

Seimo narys, frakcijos "Tvarka ir teisingumas" narys Jaroslav Narkevič šiandien įregistravo Tautinių mažumų įstatymą, kadangi nuo šių metų sausio 1 d. neteko galios ankstesnė tautinių mažumų įstatymo redakcija

Siūloma nustatyti pagrindinius Tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugos principus, Asmenų priklausančių tautinėms mažumoms teises, taip pat reglamentuoti Tautinių mažumų švietimo, kalbų vartojimo, kultūros vertybių apsaugos, nevyriausybinių organizacijų veiklos, Asmenų priklausymo tautinei mažumai, Valstybės politikos tautinių mažumų srityje įgyvendinimo klausimus.

Pasiūlymą parengė Jaroslav Narkevič

2010-04-20

Kas geriau: individuali įmonė ar uždaroji akcinė bendrovė?

Pastaruoju metu ūkio ministras Dainius Kreivys bei Premjeras Andrius Kubilius vis garsiau kalba apie smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programas. Tačiau realybė nuo kalbų skiriasi.

Tokia situacija susiklostė dėl dabartinės valdančiosios daugumos naktinio darbo, kurio rezultatas - smulkaus verslo žlugdymas. Panašu, kad šitokia strategija pasirinkta tam, jog būtų uždarytos visos individualios įmonės, kurių daugiausiai šiuo metu veikia kaimiško tipo teritorijose.

Gyventojų priėmimų ir susitikimų metu vienas iš pagrindinių klausimų, kurių sulaukiu,- mokesčių naštos dydis ir taip vos gyvuojančioms individualioms įmonėms.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, Lietuvos įmones kontroliuoja ir prižiūri apie 150 įvairiausių įstaigų. Tačiau A. Kubiliaus Saulėlydžio komisijai dar nematyti jokio saulėlydžio, nes, užuot palengvinusi mikroįmonių gyvavimą, valdžia apkrovė jas papildomais mokesčiais.

Pagal LR Pelno mokesčio įstatymą, tiek uždaroji akcinė bendrovė, tiek individuali įmonė privalo mokėti 20 proc. pelno mokestį. Vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, ir individualių įmonių, ir uždarųjų akcinių bendrovių savininkams skaičiuojamas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis. Remiantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, tiek individualios įmonės, tiek uždarosios akcinės bendrovės moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį bei 39,98 proc. „Sodros" mokestį.

Pagal galiojančią tvarką, uždarosios akcinės bendrovės akcininkams gali būti skiriami dividendai, kurie yra apmokestinami 15 proc. ir kuriuos dažniausiai sumoka pati įmonė. Tačiau priešinga situacija yra su individualiomis įmonėmis: savininką, norėdamas savo reikmės panaudoti pajamas, po apmokestinimo turi sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (palyginimui - kaip dividendai).

Analizuojant tokį teisinį reglamentavimą, būtų galima daryti išvadą, kad nėra jokio skirtumo, kokios įmonės savininku geriau būti. Tačiau nuo 2010 m. sausio pirmos dienos įsigaliojo Premjero A. Kubiliaus Vyriausybės paruošti teisės aktai, pagal kuriuos individualios įmonės savininkas yra vedamas prie bankroto arba savo įmonės uždarymo.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. individualios įmonės savininkas yra priverstas kas mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo mokestį - 228 litus (per metus - 2736 Lt). Papildomai pensijos daliai -15 proc. nuo 12 minimalių algų ( per metus - 1440 Lt). Taip pat nuo šių metų sausio 1 d. individualios įmonės savininkas per mėnesį moka 72 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokestį (per metus - 864 Lt). Be to, lyg dar maža būtų visų šių mokesčių, iš individualios įmonės valdytojo reikalaujama sumokėti 50 proc. bazinės pensijos - 2160 Lt per metus.

Taigi asmenys, turintys individualią įmonę, per metus papildomai valstybei privalo sumokėti 7200 Lt. Uždarosios akcinės bendrovės savininkai tokių papildomų mokesčių nemoka.

Todėl, analizuojant šitokią situaciją, darytina išvada, kad dabartinė valdančioji dauguma siekia individualių įmonių sąskaita subalansuoti „Sodros" biudžetą, o ne skatinti mikroįmonių kūrimąsi kaimiškose teritorijose, taip mažinant bedarbystę.

Remigijus ŽEMAITAITIS
LR Seimo narys, teisininkas

Pridursiu, kad sie skaiciai abejotini: min 228 Lt Sodros imoku ir 72 Lt PSD imoku kas menesi uz savininka nuo 2010 m. moka pati individuali imone, bet savininkas turi teise ta proga issiimti savo reikmems 800 Lt - tai jau bus pripazistamos darbo santykiu pajamos, is kuriu savininkas tures teise atskaiciuoti 470 Lt NPD ir nuo likusios sumos sumoketi 15% pajamu mokesti pagal metine pajamu deklaracija. Mokesciai - 15% papildomai pensijos daliai (1440 Lt/metus) ir 180 Lt bazinei pensijai (2160 Lt/metus) - siuo metu panaikinti (pakeisti auksciau minetais mokesciais), bet sitam durniu laive vis tik reikes dar pasitikslinti. Pelno mokestis mikroimonems su iprasta apyvarta yra ne 20%, o tik 5%.

2010-04-20

Valdančiosios daugumos duoklė bankininkams

Sunkmetis skaudžiai atsiliepia ir mūsų pensininkams. Negana to, kad valdžia sumažino jų pensijas, žmonės nebeturi teisės rinktis, kaip jiems geriau bei patogiau pasiimti savo uždirbtus pinigus.

Ypač daug nepatogumų kyla dar dirbantiems pensininkams. Tokia tvarka įsigaliojo nuo šių metų sausio, „Sodros" vadovui 2009 m. gruodžio 31 d. priėmus įsakymą, kuriame nurodoma, kad pensijos ar kitos išmokos gali būti pristatomos pagal jų gavėjo nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą, pervedamos į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba pristatomos pašto perlaidomis. Tačiau toks imperatyvus teisinis reglamentavimas nepalieka galimybės laisvai pasirinkti išmokos pristatymo būdą arba jį pakeisti.

Pagal naują tvarką, pensininkai yra priversti atsidaryti sąskaitą banke ar kitoje kredito įstaigoje. Nustatyta, kad į pervedamos išmokos, paskirtos iki 2010 01 01, jei šios išmokos 2009 m. gruodžio mėnesį buvo pervestos į gavėjo sąskaitą kredito įstaigoje; dirbantiems gavėjams mokamos išmokos (nepriklausomai nuo jų skyrimo datos), kurių dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų turėjimo ar darbo savarankiškai; išmokos, paskirtos pirmą kartą nuo 2010 01 01 ar vėlesnės datos (išskyrus gavėjus, kurie nedirba ir gyvena vietovėse, kuriose nėra kredito įstaigų ar jų padalinių, taip pat gavėjus, kurie yra netekę 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidams) bei gavėjus, kurie yra 80 ir daugiau metų, jeigu jie nedirba arba dirba, tačiau jiems mokamos išmokos dydis nepriklauso nuo draudžiamųjų pajamų turėjimo ar darbo savarankiškai.

Taigi asmuo, norėdamas laisvai disponuoti savo pinigais, turi kredito įstaigoje juos išsigryninti, sumokėdamas už tai atitinkamą mokestį. Taip pat atskaičiuojamas ir sąskaitos administravimo bei tvarkymo mokestis.

Atlikus analizę ir susipažinus su Statistiko departamento pateiktais duomenimis, kiekvieną mėnesį įvairios kredito įstaigos papildomai už šias paslaugas gauna nuo 5 milijonų iki 15 mln. litų.

Be to, daliai pensinio amžiaus žmonių tokios „procedūros" yra itin sudėtingos: jiems ne tik sunku nuvykti į artimiausią banką, tačiau ir sudėtinga suvokti pinigų pasiėmimo sistemą.

Todėl, esant tokiai socialiai neteisingai situacijai bei atsižvelgdamas į žmonių pasiūlymus, trečiadienį kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio fondo valdybos direktorius įsakymą. Tokios šio įsakymo nuostatos laikytinos netiesiogine išmokų gavėjų diskriminacija. (Netiesioginė diskriminacija - veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų asmenims.)

Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 p. numato, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, jog visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus.

Be to, šis „Sodros" vadovo įsakymas, prieštaraudamas Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 p., prieštarauja ir pagrindiniam šalies įstatymui - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.

Remigijus ŽEMAITAITIS
Lietuvos Respublikos Seimo narys

2010-04-20

Ministerija kratosi nepatrauklių profesinių mokyklų

Tokią išvadą, ko gero, praėjusių metų pabaigoje padarė ne vienas šių mokyklų vadovas, darbuotojas ir moksleivis. Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, leidžiantį savivaldybėms iš ministerijos perimti profesines mokyklas.

Siekdamas susidariusioje situacijoje aiškumo, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis inicijavo diskusiją "Profesinių mokyklų savininko teisių ir pareigų perdavimas savivaldybėms". Joje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministras Vaidas Bacys, Bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis, savivaldybių, profesinių mokyklų atstovai.

„Būtinybė kalbėti šia tema kilo, kai apsilankiau keliose profesinėse mokyklose. Jų darbuotojai bei mokinių tėvai nerimauja dėl savo ateities: jiems rūpi, koks bus mokyklos finansavimas, kokios susiformuos darbo bei mokymosi sąlygos, kai šių mokyklų teisės ir pareigos bus perduotos rajonų savivaldybėms. Ir ar toks žingsnis nėra tikslas apskritai sunaikinti šias mokymo įstaigas", - svarstė Seimo narys.
Švietimo ir mokslo viceministras V. Bacys informavo, kad šiuo metu yra planuojama optimizuoti 13 profesinių ugdymo įstaigų.

„Jeigu savivaldybės nesutiks šių mokyklų perimti savo žinion, ministerija neturi jokių įrankių jas priversti tai padaryti", - sakė viceministras.
Jis pristatė mokyklų reorganizacijos mechanizmą. Pasak V. Bacio, tai vyks tam tikrais etapais. Pirmiausia ministerijos atstovai (jis pats asmeniškai) važiuos į kiekvieną mokyklą bei aptars optimizavimo klausimą. Tada bus ruošiami perdavimo ir patikėjimo teisės valstybės turto teisinės registracijos dokumentai, rengiami Vyriausybės nutarimai. Ir tik tuomet savivaldybių tarybos galės priimti konkrečius sprendimus. Jeigu jie bus neigiami, ministerija esą negalės perduoti profesinės mokyklos. Todėl, viceministro žodžiais, pirmiausia ministerija privalės įtikinti savivaldybių tarybas, jog savivaldybei apsimoka perimti šitas mokymo įstaigas.
Tačiau norint pradėti profesinių mokyklų optimizavimą, būtina pakeisti profesinio mokymo įstatymą (projektą ministerija jau yra pateikusi svarstyti Seimui). Dar viena iš sąlygų, siekiant perduoti turtą - susitarti dėl kriterijų: kas tai yra ūkio lėšos, koks jų dydis, ar jis bus visiems vienodas ir pan. Viceministras teigė, jog, mokyklai perėjus savivaldybės žinion, jos pastatas galės būti naudojamas ne tik profesiniam mokymui. Tad iškils klausimas, kas jį išlaikys - savivaldybė ar valstybė. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad valstybė finansuotų profesiją įgyjančių asmenų ūkines išlaidas. V. Bacio įsitikinimu, tai savivaldybėms būtų finansiškai naudinga.
Tačiau diskusiją inicijavęs parlamentaras R.Žemaitaitis pastebėjo, jog viceministro pranešimas sukėlė daugiau klausimų nei suteikė atsakymų.

„Kyla labai daug abejonių. Pavyzdžiui, kaip gali savivaldybė „pirkti katę maiše", nežinodama, koks bus skiriamas finansavimas ūkio reikalams, kitiems dalykams? Mano galva, pirmiausia savivaldybė turėtų apsispręsti, ką ji su įgytu turtu veiks, o tik po to svarstyti, ar tikslinga tą mokyklą perimti", - pastebėjo R.Žemaitaitis.
Jis akcentavo, jog, pavyzdžiui, pertvarkant savivaldybėms pavaldžias ligonines, procesas užtruko pusmetį, o tarybos sprendimo net neprireikė. Tad jeigu savivaldybė sutiks savo žinion perimti profesines mokyklas, jau kitais metais taip ir bus padaryta.

Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojo R.Pusvaškio tvirtinimu, yra keli mokyklų išlikimo variantai. Tačiau kadangi mokinių mažėja ne tik profesinėse mokyklose, norint joms išsilaikyti, teks galvoti apie papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, susijungus su darbo rinkos centrais, perkvalifikuoti siunčiamus bedarbius.

R.Žemaitaitis pasidomėjo, ar savivaldybės perims profesines mokyklas su turtu ar be jo. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas paaiškino, jog jeigu savivaldybė perima švietimo įstaigą, jai atitenka ir jos turtas. Bet jeigu mokykla tampa viešąja įstaiga, su savivaldybe bus pasirašyta turto panaudos sutartis.
Diskusijos iniciatoriui rūpėjo, kas bus, kai profesinę mokyklą perėmusioje savivaldybėje pasikeis valdžia.
„Ar neatsiras galimybė pakeisti mokyklos paskirtį? Juk jau turime pavyzdžių, kai savivaldybės turtas buvo privatizuotas. Taip atsitiko su Greitąja medicinos pagalba. Pasikeitus valdantiesiems, savivaldybių tarybų sprendimu buvo privatizuotos ir patalpos, ir funkcijos, ir Ligonių kasų pinigai. Valstybė į privatų verslą nesikiša. Tad ar tas pats nenutiks ir su mokyklomis, kai mokinio krepšelio pinigai nukeliaus į privačias rankas?", - teiravosi R. Žemaitaitis.

R. Pusvaškis pastebėjo, jog R.Žemaitaičio pateiktas pavyzdys - labai taiklus. Todėl jis ir akcentavo, kad derėtų rinktis profesinę mokyklą - viešąją įstaigą. Ji išliktų pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai.
R.Žemaitaitis teiravosi, ar yra numatyti „saugikliai", bent tam tikram laikui neleisiantys privatizuoti įsigyto turto.
Paaiškėjo, jog iš anksto apie tai nėra pagalvota. Taigi, laikui bėgant, savivaldybės įgytą turtą gali ir parduoti.
Švietimo įstaigų vadovams įtarimų sukėlė tai, jog ministerija nusiteikusi reorganizuoti ne visas profesines mokyklas. Kažkodėl tekalbama apie 13, nors ministerijai yra pavaldžios 56.
„Su savivaldybėmis, kurioms ketinama mokyklas perleisti, niekas nieko nederino - nuleido įsakymą iš viršaus. Kiekviename rajone tokių mokyklų yra bent po vieną. Iki šiol mokiniais galėdavome keistis. O kas bus, kai jos pereis savivaldybėms? Be to, teks daug į šitas mokymo įstaigas investuoti, nes didžioji dalis pastatų - sovietmečio palikimas, turimas turtas yra susidėvėjęs, nebetinkamas naudoti. Reikia naujų programų, kurios atitiktų ne dabartinius, bet ateities poreikius. O tam būtinos didžiulės investicijos. Šiandien apie tai niekas nekalba",- sakė jie.

Diskusijos iniciatorius R.Žemaitaitis pažadėjo parengti kreipimąsi švietimo ir mokslo ministrui bei išdėstyti diskusijoje išsakytus mokyklų direktorių pageidavimus. Viliamasi, jog į juos bus atsižvelgta.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

2010-05-13

Seimo narys R. Žemaitaitis dėl TEO ir Ekoinstituto veiklos kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir VTEK

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydamas įvertinti galimai nesąžiningą konkurenciją telekomunikacijų rinkoje.

Žiniasklaidai paskelbus duomenis apie fiksuotojo telefono ryšio bendrovės AB TEO LT, galimai neskaidrią veiklą kurstant baimes dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai, Seimo narys kreipėsi į LR Konkurencijos tarybą, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją bei Sveikatos apsaugos ministeriją.

R. Žemaitaitis paprašė įvertinti, ar galimai tyčinis baimių kurstymas dėl elektromagnetinio spinduliavimo, siekiant sukelti nepasitikėjimą su TEO konkuruojančių mobiliojo ryšio bendrovių teikiamomis paslaugomis, neprieštarauja LR Lobistinės veiklos įstatymo ir LR Konkurencijos įstatymo nuostatoms.

Žiniasklaida skelbė, kad žmonių baimių kurstymui yra naudojama priedangos schema, kurioje figūruoja viešųjų ryšių paslaugas bendrovei TEO LT teikianti UAB "ZG34" ("Andriuškevičiūtė, Kuras ir partneriai") ir šios bendrovės valdybos narės S. Simonaitytės vadovaujamas VšĮ "Ekoinstitutas".

Nuo veiklos pradžios 2009 m. spalio mėn. "Ekoinstitutas" žiniasklaidoje inicijavo apie 70 straipsnių apie mob. ryšio aparatų ir bazinių stočių tariamą pavojų sveikatai.

"Mūsų šalies mokslininkai yra paskelbę, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog mobiliojo ryšio bangos gali sukelti vėžį ar kitas ligas. Todėl reikėtų išsiaiškinti, kas yra tikrasis tokių gąsdinimų užsakovas", - kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jis pažymėjo, kad būtent psichologiniai faktoriai, gyvenimas baimėje gali būti ligų priežastys. "Būtina arba pagrįsti, arba išsklaidyti bet kokias abejones dėl grėsmių, kuriomis pastaruoju metu gąsdinami žmonės, - sakė Seimo narys. - Žiniasklaidoje skelbiami duomenys rodo, kad informacija apie elektromagnetinių bangų poveikį buvo skleidžiama koordinuotai ir tendencingai".

2010-05-21

VALSTYBINIO SOCIALINIO PENSIJŲ DRAUDIMO STAŽO, KAI DIRBTA NE VISU ETATU, APSKAIČIAVIMAS

Teisindamiesi ekonomine krize, darbdaviai pastaruoju metu vis dažniau žmones priima dirbti ne pilnu etatu. Vyresnio amžiaus darbuotojai, kurie jau pradeda skaičiuoti valstybinį socialinį pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti, nuogąstauja, ar jiems nereikės dirbti ilgiau, norint sukaupti reikiamą valstybinį socialinį pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti.

Pažymėtina, jog vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 str. 1 d., yra išskirtinos dvi dirbančiųjų ne visu etatu asmenų grupės:

* 1. asmenys, kurių uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą („pirmoji asmenų grupė");
* 2. asmenys, kurių uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą („antroji asmenų grupė").

Pirmajai asmenų grupei į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, antrajai asmenų grupei tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

Kadangi šiuo metu minimalus darbo užmokestis per vieną mėnesį yra 800 Lt, tai minimalaus darbo užmokesčio per metus suma yra 9600 Lt. Tai reiškia, kad asmeniui, per metus gaunančiam ne mažiau kaip 9600 Lt darbo užmokesčio, nors jis ir dirbo ne visu etatu, į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi vieni metai. Tačiau, jei metų darbo užmokestis (draudžiamosios pajamos) yra mažesnis nei 9600 Lt, tai ir stažo įskaitoma atitinkami proporcingai mažiau. Pavyzdžiui, jei asmens darbo užmokestis per metus yra 9000 Lt, tai stažo bus įskaityta 0,9375 metų (9000 Lt : 9600 Lt).

Kad būtų paprasčiau kiekvienam asmeniui pasiskaičiuoti, ar į jo valstybinį socialinį pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti bus įskaityti visi dirbti kalendoriniai metai, reikėtų pritaikyti šią formulę: PS= GDU : MDUS (PS - valstybinis socialinis pensijų draudimo stažas; GDU - gautas uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus; MDUS - minimalaus darbo užmokesčio per vienų kalendorinių metų visus mėnesius suma). Jeigu atsakymas gaunamas lygus vienetui ar didesnis už vienetą, į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Tačiau, jeigu atsakymas gaunamas mažesnis nei vienetas, tuomet į stažą bus įskaityta ne visi metai, o tik gautoji metų dalis.

Seimo nario
Remigijaus Žemaitaičio komentaras

2010-05-21

DAUGIABUČIO NAMO INDIVIDUALAUS ATNAUJINIMO IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO GALIMYBĖ

Pabrangus centralizuotai tiekiamos šilumos energijai, senstant namams, daugiabučių namų butų (patalpų) savininkai vis dažniau imasi individualios iniciatyvos atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus (apšiltinti lauko išorines sienas, laiptinėse pakeisti langus ir pan.). Tačiau kyla klausimas, kas ir kaip kompensuos išlaidas, patirtas atnaujinant daugiabučius namus, kai namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu rūpinasi administruojanti įmonė.

Analizuojant šį klausimą visu pirma derėtų apžvelgti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (bendro naudojimo patalpoms, pagrindinėms namo konstrukcijoms, bendrojo naudojimo mechaninei, elektros, sanitarinei-techninei ir kitokiai įrangai) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK 4.83 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.83 str. 2 d., buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tačiau daugiabučio namo atnaujinimo išlaidos nėra priskiriamos prie grėsmės pašalinimui daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams patiriamų išlaidų. Tik namo patalpų savininkams sukaupus pakankamai lėšų namo atnaujinimui ir gavus butų, patalpų savininkų sutikimą, namo atnaujinimo darbai galės būti atliekami suderinus tai su namą administruojančia įmone. Todėl vienam ar keliems butų savininkams individualiai apsišildžius išorines lauko sienas ar pakeitus laiptinėse langus, nereiškia, kad kiti to namo butų, patalpų savininkai apmokės patirtas išlaidas ar šios pinigų sumos tokiems asmenims bus sumokėtos iš kaupiamųjų lėšų, arba jie bus atleisti nuo visų ar dalies mokesčių administruojančiai įmonei, nes administruojančiai įmonei mokamus mokesčius sudaro kitos pinigų sumos, privalomai mokėtinos už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą. Kaupiamųjų lėšų suma sudaro tik dalį mokėtino mokesčio, tačiau ir ji pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus privalo būti mokama. Taigi, jeigu name yra bendras sutarimas, kad visi butų, patalpų savininkai nori atitinkamai atnaujinti daugiabutį gyvenamąjį namą ir yra tam sukauptos lėšos, reiktų apie tai informuoti daugiabutį namą administruojančią įmonę, kuri ir turėtų organizuoti šiuos darbus iš namo butų, patalpų savininkų sukauptų lėšų.

Žinoma, visuomet lieka geranoriško rašytinio susitarimo galimybė tarp namo atnaujinimo darbus atlikusio ir išlaidas patyrusio individualaus asmens, kitų namo butų, patalpų savininkų bei administruojančios įmonės dėl įsipareigojimo padengti asmens patirtas išlaidas atnaujinant namą. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, teisės aktai kitų daugiabučio namo butų, patalpų savininkų, daugiabutį namą administruojančios įmonės neįpareigoja tokį individualų prašymą tenkinti. Be to, toks derinimas turėtų būti atliekamas iki darbų pradžios, nes namo išorinės lauko sienos, namo konstrukcijos, laiptinės ir kiti objektai yra priskiriami prie namo bendrojo naudojimo objektų, todėl tokių darbų vykdymui turi būti gautas sutikimas iš kitų butų (patalpų) savininkų, daugiabutį namą administruojančios įmonės.

Taip pat pažymėtina, kad daugiabutį namą administruojanti įmonė turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Ji rengia ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius bei ilgalaikius darbų planus, kurie, tik ¼ patalpų savininkų rašytiniu pageidavimu, gali būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime. Todėl akcentuotina, kad bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu rūpinantis administruojančiai įmonei, o ne daugiabučio namo savininkų bendrijai, gali atsirasti nesutarimų tarp tokios įmonės ir namo patalpų savininkų, kokius darbus reikėtų atlikti pirmiausiai, kokie darbai gali būti atliekami vėliau ir pan. Atsižvelgiant į tai, neturėtų būti atmetama galimybė, kad lauko sienų apšiltinimo darbai ar langų pakeitimas laiptinėse administruojančiai įmonei gali pasirodyti ne prioritetiniais darbais, finansuojamais iš kaupiamųjų lėšų. Įsteigus daugiabučio namo savininkų bendriją tokių problemų neiškiltų, nes visus sprendimus priima patys patalpų savininkai tiesiogiai be jokio pašalinio trečiojo asmens dalyvavimo.

Todėl siekiant tinkamai apginti savo turtą gyventojai turėtu atsisakyti administruojančios įmonės ir steigti bendrijas.

Seimo nario
Remigijaus Žemaitaičio komentaras

2010-06-03

SEIMO AUDITO KOMITETO NARYS ANDRIUS MAZURONIS: KĄ SLEPIA VILNIAUS SAVIVALDYBĖ?

Seimo Audito komiteto narys A.Mazuronis svarsto galimybę kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų įvertinimo. Pastaroji Audito komiteto nariui užkliuvo dėl to, kad vengia pateikti jai priklausančių pastatų pardavimo galimybių studiją, kurią savivaldybės užsakymu atliko jos įsteigta UAB „Vilniaus vystymo kompanija".

Anot Seimo nario, Audito komitetas šių metų balandžio mėnesį, prašydamas pateikti minėtą galimybių studiją, kreipėsi tiek į Vilniaus miesto savivaldybę, tiek į bendrovę „Vilniaus vystymo kompanija", tačiau iš abiejų gavo neigiamą atsakymą su rekomendacija kreiptis į kitą.

„Toks nepagrįstas atsikalbinėjimas, kai Vilniaus savivaldybė nukreipia į „Vilniaus vystymo kompaniją", o ši į Vilniaus savivaldybę, yra tarsi liūto tampymas už ūsų, juokingas žaidimas, leidžiantis įtarti, jog su pastatu Europos a.1 ir Konstitucijos pr. 3 pardavimu susiję galimai nešvarūs dalykai. Jei net Seimo audito komitetui, kuris nesiekia kištis į Tarybos darbą, o tiesiog nori matyti skaičius, susijusius su stambaus valstybės turto panaudojimu, vengiama pateikti duomenis, ekonominius skaičiavimus, rodo esant neskaidrumo," ‑ teigė A.Mazuronis.

Anot komiteto nario, Vilniaus miesto savivaldybei derėtų išsklaidyti įtarimus dėl galimų nešvarių susitarimų ir ekonominio sprendimų dėl valstybės turto panaudojimo pagrįstumo.

„Aš dar kartą viešai reikalauju paskelbti visus Studijos duomenis ir rekomenduoju savivaldybės vadovams pasvarstyti, ar nevertėtų geriau galvoti apie struktūrinę reformą ir neefektyvių padalinių bei tokių bendrovių kaip „Vilniaus vystymo kompanija", kurios galimai yra tik priedanga nešvariems savivaldybės darbeliams, naikinimą perduodant funkcijas Statybos departamentui, užuot ieškojus įtartinų ir slaptų būdų, kaip parduoti valstybės turtą ir po to jį nuomotis galimai nenaudingomis sąlygomis, mat tokiu būdu tik apgaudinėjami mokesčių mokėtojai,"‑ teigė A.Mazuronis.