2010-04-20
Ministerija kratosi nepatrauklių profesinių mokyklų
Tokią išvadą, ko gero, praėjusių metų pabaigoje padarė ne vienas šių mokyklų vadovas, darbuotojas ir moksleivis. Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, leidžiantį savivaldybėms iš ministerijos perimti profesines mokyklas.
Siekdamas susidariusioje situacijoje aiškumo, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis inicijavo diskusiją "Profesinių mokyklų savininko teisių ir pareigų perdavimas savivaldybėms". Joje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministras Vaidas Bacys, Bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis, savivaldybių, profesinių mokyklų atstovai.
„Būtinybė kalbėti šia tema kilo, kai apsilankiau keliose profesinėse mokyklose. Jų darbuotojai bei mokinių tėvai nerimauja dėl savo ateities: jiems rūpi, koks bus mokyklos finansavimas, kokios susiformuos darbo bei mokymosi sąlygos, kai šių mokyklų teisės ir pareigos bus perduotos rajonų savivaldybėms. Ir ar toks žingsnis nėra tikslas apskritai sunaikinti šias mokymo įstaigas", - svarstė Seimo narys. Švietimo ir mokslo viceministras V. Bacys informavo, kad šiuo metu yra planuojama optimizuoti 13 profesinių ugdymo įstaigų.
„Jeigu savivaldybės nesutiks šių mokyklų perimti savo žinion, ministerija neturi jokių įrankių jas priversti tai padaryti", - sakė viceministras. Jis pristatė mokyklų reorganizacijos mechanizmą. Pasak V. Bacio, tai vyks tam tikrais etapais. Pirmiausia ministerijos atstovai (jis pats asmeniškai) važiuos į kiekvieną mokyklą bei aptars optimizavimo klausimą. Tada bus ruošiami perdavimo ir patikėjimo teisės valstybės turto teisinės registracijos dokumentai, rengiami Vyriausybės nutarimai. Ir tik tuomet savivaldybių tarybos galės priimti konkrečius sprendimus. Jeigu jie bus neigiami, ministerija esą negalės perduoti profesinės mokyklos. Todėl, viceministro žodžiais, pirmiausia ministerija privalės įtikinti savivaldybių tarybas, jog savivaldybei apsimoka perimti šitas mokymo įstaigas. Tačiau norint pradėti profesinių mokyklų optimizavimą, būtina pakeisti profesinio mokymo įstatymą (projektą ministerija jau yra pateikusi svarstyti Seimui). Dar viena iš sąlygų, siekiant perduoti turtą - susitarti dėl kriterijų: kas tai yra ūkio lėšos, koks jų dydis, ar jis bus visiems vienodas ir pan. Viceministras teigė, jog, mokyklai perėjus savivaldybės žinion, jos pastatas galės būti naudojamas ne tik profesiniam mokymui. Tad iškils klausimas, kas jį išlaikys - savivaldybė ar valstybė. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad valstybė finansuotų profesiją įgyjančių asmenų ūkines išlaidas. V. Bacio įsitikinimu, tai savivaldybėms būtų finansiškai naudinga. Tačiau diskusiją inicijavęs parlamentaras R.Žemaitaitis pastebėjo, jog viceministro pranešimas sukėlė daugiau klausimų nei suteikė atsakymų.
„Kyla labai daug abejonių. Pavyzdžiui, kaip gali savivaldybė „pirkti katę maiše", nežinodama, koks bus skiriamas finansavimas ūkio reikalams, kitiems dalykams? Mano galva, pirmiausia savivaldybė turėtų apsispręsti, ką ji su įgytu turtu veiks, o tik po to svarstyti, ar tikslinga tą mokyklą perimti", - pastebėjo R.Žemaitaitis. Jis akcentavo, jog, pavyzdžiui, pertvarkant savivaldybėms pavaldžias ligonines, procesas užtruko pusmetį, o tarybos sprendimo net neprireikė. Tad jeigu savivaldybė sutiks savo žinion perimti profesines mokyklas, jau kitais metais taip ir bus padaryta.
Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojo R.Pusvaškio tvirtinimu, yra keli mokyklų išlikimo variantai. Tačiau kadangi mokinių mažėja ne tik profesinėse mokyklose, norint joms išsilaikyti, teks galvoti apie papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, susijungus su darbo rinkos centrais, perkvalifikuoti siunčiamus bedarbius.
R.Žemaitaitis pasidomėjo, ar savivaldybės perims profesines mokyklas su turtu ar be jo. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas paaiškino, jog jeigu savivaldybė perima švietimo įstaigą, jai atitenka ir jos turtas. Bet jeigu mokykla tampa viešąja įstaiga, su savivaldybe bus pasirašyta turto panaudos sutartis. Diskusijos iniciatoriui rūpėjo, kas bus, kai profesinę mokyklą perėmusioje savivaldybėje pasikeis valdžia. „Ar neatsiras galimybė pakeisti mokyklos paskirtį? Juk jau turime pavyzdžių, kai savivaldybės turtas buvo privatizuotas. Taip atsitiko su Greitąja medicinos pagalba. Pasikeitus valdantiesiems, savivaldybių tarybų sprendimu buvo privatizuotos ir patalpos, ir funkcijos, ir Ligonių kasų pinigai. Valstybė į privatų verslą nesikiša. Tad ar tas pats nenutiks ir su mokyklomis, kai mokinio krepšelio pinigai nukeliaus į privačias rankas?", - teiravosi R. Žemaitaitis.
R. Pusvaškis pastebėjo, jog R.Žemaitaičio pateiktas pavyzdys - labai taiklus. Todėl jis ir akcentavo, kad derėtų rinktis profesinę mokyklą - viešąją įstaigą. Ji išliktų pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai. R.Žemaitaitis teiravosi, ar yra numatyti „saugikliai", bent tam tikram laikui neleisiantys privatizuoti įsigyto turto. Paaiškėjo, jog iš anksto apie tai nėra pagalvota. Taigi, laikui bėgant, savivaldybės įgytą turtą gali ir parduoti. Švietimo įstaigų vadovams įtarimų sukėlė tai, jog ministerija nusiteikusi reorganizuoti ne visas profesines mokyklas. Kažkodėl tekalbama apie 13, nors ministerijai yra pavaldžios 56. „Su savivaldybėmis, kurioms ketinama mokyklas perleisti, niekas nieko nederino - nuleido įsakymą iš viršaus. Kiekviename rajone tokių mokyklų yra bent po vieną. Iki šiol mokiniais galėdavome keistis. O kas bus, kai jos pereis savivaldybėms? Be to, teks daug į šitas mokymo įstaigas investuoti, nes didžioji dalis pastatų - sovietmečio palikimas, turimas turtas yra susidėvėjęs, nebetinkamas naudoti. Reikia naujų programų, kurios atitiktų ne dabartinius, bet ateities poreikius. O tam būtinos didžiulės investicijos. Šiandien apie tai niekas nekalba",- sakė jie.
Diskusijos iniciatorius R.Žemaitaitis pažadėjo parengti kreipimąsi švietimo ir mokslo ministrui bei išdėstyti diskusijoje išsakytus mokyklų direktorių pageidavimus. Viliamasi, jog į juos bus atsižvelgta.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
|