2010-10-05
PAREIŠKIMAS
LR Specialiųjų tyrimų tarnybai Dėl galimos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nusikalstamos veikos nustatant 2008 ir 2009 metų šilumos kainas UAB „Vilniaus energija"
UAB „Vilniaus energija" 2007-12-27 raštu Nr. 010-02-2717 Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau - VKEKK) ir Vilniaus miesto savivaldybei pateikė šilumos kainų projektą 2008 - 2009 metų šildymo sezonui. Šilumos kaina turėjo įsigalioti nuo 2008-08-01 dienos. UAB „Vilniaus energija" šilumos kainą siūlė didinti iki 22,72 ct/kWh be PVM, nors tuo metu galiojo 14,567 ct/kWh kaina be PVM, t.y. kaina pagal UAB „Vilniaus energija pasiūlymą padidėja 53,9 procento. Vilniaus miesto savivaldybė, atlikusi skaičiavimus pasiūlė 16,45 ct/kWh be PVM. VKEKK ir UAB „Vilniaus energija" su Vilniaus miesto savivaldybės siūloma kaina nesutiko.
Pagal LR šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šilumos kainų nustatymo metodiką, VKEKK 2008 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 03-76 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo" UAB „Vilniaus energija" nuo 2008-08-01 nustatė 22,56 ct/kWh kainą be PVM. Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su šia kaina ir 2008-07-17 d. šį VKEKK sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teisimas Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus energija" pasiūlė pateikti po du kandidatus į nepriklausomų energijos reguliavimo ekspertų grupę, kad nustatytų optimalią šilumos kainą vilniečiams 2008 - 2009 metų šildymo sezonui. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš keturių kandidatų pasirinko nepriklausomą ekspertą dr. Vygandą Sidzikauską, anksčiau dirbusį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotoju. Teisimas ekspertui suformulavo pagrindinį klausimą: „Kokia šilumos kaina būtų 2008 metų birželio mėn. 26 dienai ją paskaičiavus pagal šilumos ir elektros energijos sąnaudų paskirstymų proporcinį metodą, įtvirtintą VKEKK 1997-03-27d. nutarimu Nr. 5 (Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika)?"
Eksperto dr. Vygando Sidzikausko išvada: Šilumos bazinę kainą perskaičiavus, taikant proporcinį šilumos ir elektros sąnaudų paskirstymo metodą, įtvirtintą Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos 1997-03-27 d. nutarimu Nr. 5 šilumos kaina 2008-06-26 d. būtų 19,41 ct/kWh be PVM. Skirtumas 22,56 - 19,41 = 3,15 ct/kWh.
UAB „Vilniaus energija" per metus pagamina 2,8 mlrd. kWh. Pinigine išraška per metus sudarytų 0,0315 x 2 800 000 000 = 88,2 mln. litų.
Nepaisant nepriklausomų ekspertų atliktų išvadų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-12-07 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmetė. Pabrėžtina, kad pasikeitus valdančiajai daugumai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepanoro deleguoti atstovo šiai bylai į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Gediminas Rudžionis ir Vincas-Jonas Karčiauskas, kaip tretieji asmenys šią teismo nutartį 2009-12-18 d. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byla apeliacine tvarka dar nepradėta nagrinėti.
2008-05-14 VKEKK pateikė pažymą Nr. 05-98 dėl UAB „Vilniaus energija" šilumos kainų perskaičiavimo, kurioje atsirado sąvoka „šilumos kainos padidėjimas dėl faktiškai per ataskaitinį laikotarpį patirtų bei nepadengtų išlaidų kurui ir perkamai šilumai". VKEKK nustatytoje 22,56 ct/kWh kainos sandaroje atsiranda 1,84 ct/kWh taip vadinamų negautų pajamų samprata gaminant šilumą.
2008-03-15 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino nutarimą Nr. 03-41 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos", kurioje atsiranda sąvoka apyvartiniai taršos leidimai (ATL) - tai leidimai per nustatytą laiką į aplinką išmesti vieną toną anglies dioksido ekvivalento. 2004 metais Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2005 metų naujai įstojusioms šalims pradėjo skirti ATL.
Nuo 2005 metų LR Aplinkos ir Ūkio ministerijos pradėjo skirstyti ATL Lietuvos Respublikos įmonėms, teršiančioms atmosferą.
UAB „Vilniaus energija" apyvartinius taršos leidimus gavo:
* 1. 2005 metams - 1978735 vnt.; * 2. 2006 metams - 1484052 vnt.; * 3. 2007 metams - 1484051 vnt.; * 4. 2008 metams - 1049206 vnt.; * 5. 2009 metams - 1049205 vnt.;
Viso: 7045249 vnt.
Dalį gautų ATL (apie 50 procentų) UAB „Vilniaus energija" pardavė kitoms ES šalims. Ataskaitų už parduotų ATL kiekį UAB „Vilniaus energija" niekam iki šiol neteikė. Per šiuos penkerius metus UAB „Vilniaus energija" už ATL prekybą gavo 172,2 mln. litų.
Šioje aukščiau minėtoje VKEKK metodikoje nurodyta, kad lėšos gautos už parduotus ATL turi būti nukreipiamos priemonių įdiegimui, mažinančių anglies dioksido išmetimus į atmosferą arba į šilumos kainos mažinimą, kaip gautos papildomos pajamos.
Gautos pajamos sumoje 172,2 mln.litų už parduotus ATL UAB „Vilniaus energija" panaudojo nežinia kur ir kam.
Pagal VKEKK 2010-06-30 raštą Nr. R2-1055 (raštas pridedamas) pabrėžiama, kad UAB „Vilniaus energija" finansinėse ataskaitose už kiekvienus metus pateikiami visos bendrovės veiklos duomenys ir nėra skaidomi pagal veiklos rūšis (šilumos gamyba, jos tiekimas, elektros energijos gamyba, finansinė ir investicinė veikla).
LR Šilumos ūkio įstatymo Nr. XI-250 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, kuris priimtas 2009-05-12 d. 32 straipsnio 18 dalyje atsirado sąvoka „šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias".
Šio įstatymo 2, 15, 22 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą parengė VKEKK pirmininko pavaduotojas D. Janulionis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad D. Janulionis šių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo galimai sąmoningai nepapildė dar viena dalimi, susijusia su lėšų, gautų už parduotus ATL panaudojimu. Šio įstatymo 32 straipsnyje atsirado nauja 18 dalis, kuri numatė, kaip UAB „Vilniaus energija" gali susigrąžinti taip vadinamas „negautas pajamas". Be to šis įstatymas įsigaliojo atgaline data. Šio įstatymo pakeitimai ir papildymai gina tik UAB „Vilniaus energija", o ne vilniečių interesus.
Nuolaidžiaujant ir nekontroliuojant VKEKK, UAB „Vilniaus energija" už 2007 metus sugebėjo iš vilniečių susigrąžinti taip vadinamų „negautų" pajamų sumoje 43,1 mln. litų šilumos gamyboje ir jos perdavime.
Už 2007 metus UAB „Vilniaus energija"gavo 43,19 mln. litų grynojo pelno. UAB „Vilniaus energija" veiklos pajamos per 2007 metus 462,1 mln. litų. UAB „Vilniaus energija" VKEKK yra nustačiusi 5 % normatyvinį pelną 462,1 mln. x 5 % = 23,1 mln. litų.
Analogiškos aplinkybės yra 2008 ir 2009 metais.
2009-09-09 Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje buvo pateiktas sprendimo projektas, kad per 2008 metus ir per 2009 metų devynis mėnesius UAB „Vilniaus energija" negavo 125,6 mln. litų pajamų, iš kurių per 2008 metus 140,7 mln. litų, o 2009 metų devynis mėnesius 10,99 mln.litų, dalis pajamų buvo kompensuota dėl sumažėjusių dujų kainų per 2009 metų kovo - rugsėjo mėnesius.
Pagal UAB „Vilniaus energija" 2008 metų finansinę ataskaitą ji patyrė 6,00 mln. litų nuostolių. 2008 metų veiklos apyvarta 584,9 mln.litų, pardavimo savikaina 600,3 mln. litų. Komisijos nustatytas normatyvinis pelnas 5 % (584,9 x 5 % = 29,2 mln. litų). Iš čia pagrįstai kyla įtarimų, kad VKEKK, gaudama finansines ataskaitas iš UAB „Vilniaus energija" galimai sąmoningai nekontroliavo, jog beveik dvigubai viršyta normatyvinio pelno norma už 2007 metus. Įtarimų kelia ir tai, kad reikalaujama 140,7 mln. litų negautų pajamų už 2008 metus. Padengti negautas pajamas ir gauti normatyvinį pelną užtenka susigrąžinti 45,6 mln. litų, o ne 140,7 mln. litų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 str. įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. BPK 2 str. įtvirtinta, kad „prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika". Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras turi reaguoti kiekvieną kartą, kai gaunama informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, o ne tik kai apie tam tikro asmens veiksmuose nustatytus nusikalstamos veikos požymius informuoja teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka. Todėl kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika (ar kėsinamasi ją padaryti), turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir imamasi numatytų priemonių ikiteisminio tyrimo uždaviniams pasiekti. Pareiškėjas pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tam tikro asmens ar asmenų atžvilgiu neturi įrodyti, kad nusikalstama veika realiai padaryta. Konstatuoti, kad asmuo įvykdė tam tikrą nusikalstamą veiką gali tik teismas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Todėl pareiškėjui pranešus, kad galimai padaryta ar kėsinamasi padaryti nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų imtis atitinkamų veiksmų šiai situacijai išsamiai ištirti, o tai galima padaryti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad „prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės". Pareiškėjas pateikia tikrovę atitinkančius duomenis, kuriuos grindžia pridedamais įrodymais. Pareiškėjo nuomone, nėra BPK 3 str. 1 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reikštų, kad, pavyzdžiui, visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį kaip apie nusikalstamą veiką buvo pateikta informacija, arba įvykis atsitiko be niekieno kaltės, taip pat jei skunde, pareiškime ar pranešime nusikalstama veika vadinami veiksmai, už kuriuos nenumatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai matoma, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta. Jeigu išanalizavus pareiškime ar skunde pateiktą informaciją yra tikėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą negalima.
Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas niekieno teisių nesuvaržo, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai yra pakankamai tikėtina, jog procesas, atlikus vos keletą tyrimo veiksmų, turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo nutraukimas, o nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nepradėjimas, nes tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 str. įtvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str., prašome:
* 1. pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 228 str. 2 d., 3 d. (piktnaudžiavimas), 225 str. 2 d., 5 d. (kyšininkavimas); 182 str. 2 d., 5 d. (sukčiavimas), 184 str. 2 d., 6 d. (turto iššvaistymas), nustatyti kaltus asmenis ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn; * 2. nustatyti, kur UAB „Vilniaus energija" panaudojo 172 200 000 litų, gautų už parduotus apyvartinius taršos leidimus per 2005 - 2009 metus, gautus iš Europos Sąjungos; * 3. nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija leido UAB „Vilniaus energija" susigrąžinti 43 100 000 litų už 2007 metus įvardijamų „negautų pajamų"; * 4. nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija leido UAB „Vilniaus energija" susigrąžinti 125 600 000 litų per 2008 metus ir 2009 metų devynis mėnesius. * 5. nustatyti kaltus VKEKK asmenis, kurie inicijavo LR Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 5 straipsnio 4 ir 5 dalyje (korupcinis straipsnis) buvo pasiūlyta šilumos tiekėjo nuostolius, susidariusius dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos kainų skirtumo tarp faktinių ir suskaičiuotų, nustatant šilumos kainas padengti ir už periodą iki šio įstatymo įsigaliojimo, o ne nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Juozas Imbrasas Europos Parlamento narys Frakcijos Tvarka ir teisingumas vadovas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Gediminas Rudžionis
|