forumas.tvarka.lt

2010-09-07

Po šešių šimtmečių

Kasmetiniame jau devintame respublikiniame partijos „Tvarka ir teisingumas" sąskrydyje, neseniai vykusiame Telšių rajone prie Lūksto ežero, buvo surengtas ir teatralizuotas veiksmas, skirtas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui paminėti.

Šį neįprastą sąskrydžiams renginį inicijavo Vilniaus Tarybos narė, partijos „Tvarka ir teisingumas" tautinių mažumų komiteto pirmininkė Nina Šesternikova bei Vilniaus Lazdynų „tvarkiečių" skyrius. Nepaskutiniai vaidmenys atiteko ir Lietuvos tautinių mažumų atstovams. Labai padėjo istorinio „spektaklio" organizatoriams Evaldas Lementauskas, partijos „Tvarka ir teisingumas" Lazdynų skyriaus pirmininkas.

„Mes norėjome visiems parodyti, kad Lietuva, kurios kariai kovojo už tėvinės nepriklausomybę daugiatautėje kariuomenėje prieš šešis šimtus metų, iki šiol išlieka tokia pat tolerantiška šalimi su kultūra, susidedančia iš daugelio tautų ir tautelių kultūrų, - sako Nina Šesternikova. - Tas jautėsi net rengiant šiuometinį teatralizuotą pasirodymą, nes mažo epizodo atlikimui reikėjo pagrindinių veikėjų - „Lietuos Didžiosios Kunigaikštystės karių" bei „vokiečių riterių-kryžiuočių", kurie atvyko iš Minsko". Užmegzti ryšius su gudais padėjo Lietuvos gudų bendruomenė ir jos prezidentas Romanas Voinickis, dalyvavęs sąskrydyje kartu su Lietuvos graikų ir totorių bendruomenių pirmininkais. Renginyje taip pat dalyvavo Vilniaus baltarusiai - ansamblio „Siabryna" dainininkai dailiais tautiniais kostiumais (vadovė Valentina Kovalčiuk) bei rusų kolektyvo „Igrai, bajan" atstovės Viktorija Michailova ir Vera Vostrenkova. Sąskrydį papuošė karaimų tautiniai patiekalai, atvežti iš Trakų.

Reikėtų pažymėti, kad puikiai susidorojo su vienuolio ir metraštininko vaidmeniu Algirdas Ginevičius. Gerai vaidino ir istorinės mini inscenizacijos dalyviai- Živilė Božytė, Natalija Četveriakova, Genadijų Riabčiuk.

Viso sumanymo kvintesencija, šio ekskurso į istorijos gelmes ašimi tapo dokumentas - «Metraštis», kuriame išdėstomi glaudžiai susiję su dabartimi senovės įvykiai. Jis buvo įteiktas Europarlamento nariui, Prezidentui Rolandui Paksui, kuriam dabar, kaip seniau daugiatautės kariuomenės kovotojams su kryžiuočiais, tenka dirbti vieningos Europos labui.

Vilniaus m. Tarybos narė, partijos „Tvarka ir teisingumas" Lazdynų sk. narė, Tautinių mažumų komiteto pirmininkė Nina Šesternikova

2010-09-07

E.Lementauskas: Vilniaus centre senus golfus pakeis nauji fiatai

Vilniaus miesto valdžia užsimojo apmokestinti visas iki šiol buvusias nemokamas automobilių stovėjimo vietas Senamiestyje ir miesto centre. Šią savaitę rinkliava buvo įvesta dar trijose aikštelėse. Šitaip miesto meras Vilius Navickas ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos" vadovas Gintas Bliuvas neva siekia sumažinti automobilių srautus miesto centre.

Argi nekeista, kad prieš automobilius sostinėje ima kovoti buvęs naujų fiatų pardavėjas, pagalbon pasikvietęs buvusį automobilių verslo partnerį?

Patogumas atvažiuoti automobiliu iki pat vietos kainuoja, sako jie vilniečiams. Štai toks ir yra pagrindinis sumanymo tikslas: sumažinti ne automobilių, bet nemokių vairuotojų skaičių miesto centre. Kad ten, kur nemokamai stovėjo senas golfas, už tris litus per valandą galėtų sustoti naujas fiatas.

Buvę automobilių verslo atstovai, matyt, išlaikė glaudžius ryšius su verslo partneriais, jeigu net požemines miesto stovėjimo aikšteles nori perduoti koncesininkui. Gali būti, kad ten parkavimo kainos taps įkandamos taip pat tik automobilių salonų klientams.

Be abejo, automobilių srautas miesto centre turi būti reguliuojamas, o automobilių skaičius mažinamas. Tačiau visi vilniečiai turi turėti vienodas galimybes vairuoti ir statyti automobilius mieste.

Todėl senamiesčio ir centro prieigose turi būti įrengiamos naujos požeminės ar daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, jas privalo valdyti pati savivaldybė, o surinkti pinigai turi būti skiriami viešojo transporto sistemos tobulinimui.

2010-09-07

SEIMO NARYS A.MAZURONIS: „AR IR GENERALINĖ PROKURATŪRA BIJO A.KUBILIAUS?

Seimo narys Andrius Mazuronis, pradėjęs domėtis Premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukcija ir aptikęs ne vieną statybos medžiagų bei paslaugų pirkimo pažeidimą, susidūrė su aukščiausių institucijų abejingumu. Anot Seimo nario, net Generalinės Prokuratūros išsisukinėjimas ir vengimas ginti viešą interesą bei imtis tyrimo atsakingiems už pažeidimus asmenims išaiškinti, kelia klausimą, kam iš tiesų dirba ši institucija ir kokia jos funkcija.

Anot Seimo Audito komiteto nario A.Mazuronio, po ilgo susirašinėjimo su Prokuratūra pastaroji pagaliau kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri nustatė, kad vykdant viešąjį pirkimą Premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukcijos darbams atlikti vis dėlto buvo pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau Prokuratūra, gavusi tokią išvadą, iki šiol ne tik kad nesiima jokių veiksmų, bet atsakydama į Seimo nario kreipimąsi prašo nurodyti, kurioje konkrečiai sąmatos vietoje yra šie matomi pažeidimai. Tik tuomet Prokuratūra galbūt pradėsianti ikiteisminį tyrimą.

„Aš tikėjausi, kad Prezidentei paskyrus naują Generalinės Prokuratūros vadovybę, pasikeis ir šios įstaigos požiūris į teisingumo sampratą Lietuvoje. Tačiau iš tokių Prokuratūros veiksmų aiškiai matyti, kad vadovo pakeitimas buvo tik formalumas, įstaigos požiūris, deja, nepakito. Jeigu net atitinkamos kompetentingos institucijos nustato įstatymo pažeidimus, o Prokuratūra užmerkia į tai akis, kaip strutis įkiša galvą į smėlį, kyla klausimas, ko ji bijo. Lietuvoje teisingumą prokurorų teikimu vykdo teismai, tačiau akivaizdu, kad prokurorai stengiasi išvengti atsakomybės. Ar tik ne paties A.Kubiliaus jie bijo?" - teigė Seimo narys A. Mazuronis.

Prasidėjus Seimo rudens sesijai, Seimo narys A. Mazuronis ketina kviesti Generalinį prokurorą į Seimo plenarinį posėdį tam, kad pastarasis paaiškintų tokį Prokuratūros abejingumą. Be to, neatmetama galimybė dėl šios situacijos kreiptis ir į Prezidentę su prašymu įvertinti Generalinės prokuratūros veiksmus.

2010-09-09

TIKSINTI ATLIEKŲ BOMBA

Nesusitvarkydami su savo šiukšlėmis, greit kentėsime nuo baudų už Europos Sąjungos direktyvų nevykdymą. Tokia grėsmė Lietuvai, atliekų tvarkymo srityje gerokai atsiliekančiai nuo kitų bendrijos valstybių, tampa vis realesnė, o pastebimų žingsnių šiai problemai spręsti nematyti.

Atliekų tvarkymas, jų kiekių mažinimas ir perdirbimas - viena iš prioritetinių Europos Sąjungos sričių. Su ja susijusių klausimų svarstymas užima svarbią vietą Europos Parlamento darbotvarkėje. Atliekų tvarkymą ES reglamentuoja net kelios direktyvos, kurių laikytis privalo ir Lietuva, gaunanti išties didelę ES paramą šiuolaikiškai atliekų tvarkymo sistemai sukurti. Tačiau pinigai išleidžiami, o padėtis beveik nesikeičia.

Jau iki praėjusių metų Lietuva buvo įsipareigojusi pasiekti, kad būtų surenkama 95 proc. visų atliekų, bet to nepadarė.

Šiuo metu Lietuvoje perdirbama ir sudeginama tik apie 7 proc. Visų susidarančių atliekų, o esame įsipareigoję pasiekti, kad per artimiausius trejus metus būtų perdirbama ir sudeginama apie 50 proc. visų atliekų. Tačiau stebint atsakingų institucijų, pirmiausia Aplinkos ministerijos veiksmus, kyla labai rimtų nuogąstavimų, kad ir to padaryti nepavyks. Ir tuomet Lietuva neišvengiamai sulauks sankcijų - didžiulių piniginių baudų, kuria neišvengiamai teks mokėti iš mūsų visų kišenės.

Lietuvoje daugiausia surenkamų atliekų vis dar yra šalinama sąvartynuose. Tai pats neefektyviausias ir didžiausią pavojų aplinkai keliantis šiukšlių tvarkymo būdas. Nes taip šalinant atliekas, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, teršiamas dirvožemis bei požeminiai vandenys; iš ekonominio ir gamtos ciklų negrįžtamai pašalinami vertingi ištekliai - kompostas ir energija.

Šių metų liepą priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamento pabrėžė, kad svarbiausias atliekų tvarkymo prioritetas yra jų prevencija ir susidarančių kiekių mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas ir deginimas, o šalinimas į sąvartynus turi būti kraštutine priemone. Todėl Lietuva turėtų kuo skubiau sekti tų ES šalių pavyzdžiu, kurios jau yra sukūrusios ir įgyvendinusios efektyvias atliekų rūšiavimo sistemas. Leidžiančias racionaliai ir ekonomiškai naudingai perdirbti atliekas.

Europos Parlamentas vis didesnį dėmesį skiria klimato kaitoms ir energetikos klausimams. Energetinių išteklių kainų nepastovumas, jų tiekimo sutrikimai ir klimato kaitos pavojai verčia nuolat galvoti taupymo rezervus bei jų paieškas. Vienas iš šių rezervų yra ir biologinių atliekų panaudojimas. Šios atliekos gali būti naudojamos elektros energijai, šilumai ar transporto priemonių degalams gaminti palyginti nedidelėmis sąnaudomis. Tai padėtų mažinti iškastinio kuro naudojimą.

Europos Parlamente siūloma parengti atskirą biologinių atliekų tvarkymo direktyvą, įtvirtinsiančią privalomą rūšiuotų atliekų surinkimo, biologinių atliekų perdirbimo ir iš jų gaunamo įvairių rūšių komposto kokybės klasifikacijos sistemą.

Lietuva yra viena iš labiausiai atsiliekančių valstybių, tvarkydama organinių produktų liekanas. O perdirbant šios rūšies atliekas ir išnaudojant kompostavimo, anaerobinio pūdymo bei kitas galimybes, gaunamos trąšos, biodujos, be to išvengiama sąvartynuose pūvančių atliekų aplinkai daromos žalos. Anaerobinis pūdymas gali praturtinti dirvožemį maisto medžiagomis ir išskiria biodujas - automobilių kurui ar elektros gamybai panaudojamą biometaną. Po valymo biodujos gali būti panaudotos kaip ir gamtinės dujos, arba iš karto sudegintos, išgaunant elektros ir/arba šilumos energiją.

Neseniai už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą labai didelės baudos skirtos Graikijai - Europos Teisingumo Teismas šiai šaliai nurodė mokėti po 20 tūkst. eurų kasdien, kol bus įvykdyti direktyvos įsipareigojimai. Ar Lietuva nori sulaukti panašaus likimo - su šiukšlėmis ir baudomis?

Juozas IMBRASAS
Europos Parlamento narys

2010-09-10

Prezidentas R. Paksas: ”Europos Parlamente siekiame užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas”

Pirmoje po vasaros atostogų plenarinėje Europos Parlamento sesijoje svarstoma ir balsuojama dėl daugelio svarbių dalykų. Norėčiau pakalbėti apie vieną iš jų, kuris, manau, yra aktualus ir Lietuvos žmonėms.

Antradienį balsavau už EP pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų, kadangi vienas iš svarbiausių Bendrosios ES žemės ūkio politikos tikslų - užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas - vis dar lieka neįgyvendintas dėl nesubalansuoto maisto produktų tiekimo grandinės veikimo.

Faktas, kad nors maisto produktų kainos nuo 1996 m. ES kilo vidutiniškai 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., o jų eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc. rodo, kad maisto produktų tiekimo grandinėje trūksta pusiausvyros dėl šiame versle dirbančių prekybininkų, tiekimo įmonių, perdirbėjų ir mažmenininkų dominavimo. Todėl manau, kad būtina skatinti ūkininkų ekonominių organizacijų vystymąsi, kooperatyvų kūrimąsi. Tai būtina, norint kad stiprėtų ūkininkų įtaka ir jų derybiniai pajėgumai.

Pritariu pranešime pateiktiems pasiūlymams žemės ūkio produktų sektoriuje užtikrinti didesnį kainų skaidrumą, ypač siekiant kovoti su spekuliacija pagrindinėmis žemės ūkio prekėmis, kontroliuoti jų kainų svyravimą bei užtikrinti, kad rinkos partnerius lengviau pasiektų informacija apie kainas ir sutarčių sudarymą.

Ypač svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimui pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje (kad nebūtų iškraipoma konkurencija), kai dažnai vėluojama atsiskaityti su ūkininkais ar smulkiais perdirbėjais, keičiant pradines sutarties sąlygas, verčiant taikyti nuolaidas, perparduodant už nuostolingą kainą ir panašiai.

Turėtų būti skatinamos ūkininkų valdomos arba trumpos maisto tiekimo grandinės ir ūkininkų turgūs, siekiant neprarasti tiesioginio ryšio su vartotojais. Reikėtų pradėti taikyti programas, pagal kurias skatinama parduoti produktus vietos rinkose ir pasiekti, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis maisto tiekimo grandinėje gamintojų organizacijoms, ūkininkų kooperatyvams ir mažoms verslo įmonėms būtų teikiamos lengvatinės sąlygos.

Taip pat pritariu pasiūlymui surengti didelio masto informavimo kampaniją Europos lygiu siekiant informuoti ūkininkus apie jų teises, piktnaudžiavimus, kurių aukomis jie gali tapti, ir jiems prieinamas pranešimo apie piktnaudžiavimo atvejus priemones.

Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvė ir demokratija" vicepirmininkas Rolandas Paksas

2010-09-10

Prezidentas R. Paksas: „Narystę ES išnaudokime stiprios Lietuvos siekiui“

Vieninga Europos Sąjunga - dar tik braškantis ar jau galutinai žlugti pasmerktas projektas, nepateisinęs daugiau kaip pusę šimtmečio puoselėtų lūkesčių? Diskusijos šia tema pastaruoju metu tampa vis populiaresnės, o niūrią ateitį ES prognozuoja ne tik bendrijai priklausančių šalių politikai, bet ir JAV, kurios prezidentas ragina kurti stiprią Europą, apžvalgininkai.

„Svarstymus apie ES reikalingumą ir likimą labiausiai paskatino visame pasaulyje pablogėjusi ekonominė padėtis ir noras surasti bei pasmerkti kaltuosius", - įsitikinęs Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvė ir demokratija" vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas.

Vis plačiau pačioje Europoje prasprūstant politikų, politologų ir apžvalgininkų nuomonėms ir abejonėms dėl ES institucijų deklaruojamo vieningumo bei pasirinkto kelio, visuomenei vis labiau abejojant dėl pačių ES institucijų veiklos, nepritarimo europinei politikai reikšti neskubate. Kodėl? Daugeliui tai jau tapo kone madingu ir politinį populiarumą garantuojančiu reikalu?

Būtent dėl to, kad niekada nesiekiau politinio populiarumo tik nuoga kritika. Be to, abejonių reiškimas naujos tiesos nesukuria. Visuomet deklaravau viena: man pirmiausiai rūpi Lietuva - stipri, savarankiška, išdidžių žmonių valstybė. Narystė ES mane domina tik tiek, kiek ji gali padėti mums šių tikslų pasiekti.

Taip, aš labai abejoju, ar Lietuva ES nare tapo pačiomis palankiausiomis sąlygomis, kokiomis galėjo tai padaryti. Tačiau vien praeities klaidų vardijimas šiandien rezultato neduos. Todėl dirbdamas Europos Parlamente ir, būdamas frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" vicepirmininku, siekiu, kad Europos Sąjunga netaptų valstybes nares suniveliuojančiu projektu, bet skatintų jų suverenitetinį brandumą.

Neabejoju: tik stiprios savarankiškos tautos gali sudaryti stiprią sąjungą. Klausimas tik, ar sąjunga suinteresuota, kad visi jos nariai būtų vienodai stiprūs.

Daugelis kritiškai į ES žiūrinčių sako, kad sąjungoje dominuoja didelės valstybės, kurios diktuoja mažesnėms. Šios, įstojusios į bendriją, tam nelabai gali pasipriešinti ir praranda gerokai daugiau, negu gauna. Juk valstybės suverenumo negali atsverti net ir labai stipri finansinė parama. Ar pritartumėte tokiai nuomonei?

Beatodairiška ir kategoriška ES institucijų kritika man nepriimtina jau vien dėl to, kad pats esu vienos iš šių institucijų - Europos Parlamento - narys. Tačiau stebint ES institucijų veiklą, kyla labai įvairių ir, deja, ne vien gerų minčių. Visas išpūstas biurokratinis aparatas, grandiozinis direktyvų priėmimo mechanizmas, lobistinės atakos, priėminėjant valstybėms narėms primetamus sprendimus, iš tiesų verčia galvoti apie ėjimą į aklavietę. Iš tiesų yra dalykų, kurie mums primetami. Tačiau ar juos strimgalviais vykdyti, ar ieškoti būdų gerokai stipriau išreikšti savo nepritarimą yra mūsų valdžioje esančių politikų pasirinkimo galimybė. Štai, pavyzdžiui, Vokietija apsisprendė pratęsti savo atominių elektrinių eksploatavimo laiką, tuo tarpu Lietuvos politikai net nebandė rimčiau pakovoti dėl Ignalinos atominės elektrinės neuždarymo. Bet neabejoju, kad mums buvimas bendrijos nare šiandien yra būtinybė. Kad ir nelabai maloni - jau vien dėl to, jog sunkiai pasiekta nepriklausomybe net pasidžiaugti dorai nespėjome. Tiesiog mes privalome maksimaliai išnaudoti ES politiką ir finansavimą stiprinti savo valstybę, siekti energetinės nepriklausomybės ir branduolinio saugumo, spręsti Baltijos jūros ekologines problemas. Būdami ES, mes privalome matyti visas, ir šviesias, ir tamsias narystės spalvas.

Apie antieuropinių nuotaikų įsigalėjimą vis dažniau prabyla ne tik politikai ar apžvalgininkai. Apie tai byloja ir visuomenės nuomonių tyrimų rezultatai, kuriuos paskelbus, Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barrosas apkaltino nacionalines sostines neginant vieningos Europos projekto.

Kritikos šioje sesijoje sulaukė ir pats J.M. Barrosas. Žalieji Europos Komisijos pirmininkui priekaištavo, jog šis žinojo, kad dar prieš krizę Graikija iš Vokietijos ir Prancūzijos už keliasdešimt milijardų eurų perka įvairią ginkluotę, bet nei pats asmeniškai, nei Komisija nieko nedarė. Europos Sąjungos institucijų neveiklumas taip pat prisideda prie to, kad į naryste ES daugelio šalių piliečiai žiūri nebe taip palankiai. Neseniai paskelbto „Eurobarometro" tyrimo duomenimis, mažiau kaip pusė Europos piliečių (49%) mano, kad jų šalies narystė ES yra „geras dalykas", - tai žemiausias procentas per 7 metus. Lietuvoje taip galvojančių yra dar vienu procentu mažiau.

Tiesa, iki šiol kai kurių nacionalinių tyrimų duomenimis, naryste ES džiaugėsi daugiau kaip 70 procentų mūsų šalies žmonių. Gal tuo ir nevertėtų stebėtis, žinant, kad iki šių metų pradžios Lietuvai buvo skirta daugiau kaip 18 mlrd. litų ES paramos. Kartais pagalvoju, kad gal tokia parama ir ne visai į gerą. Kaip anksčiau sakydavo seni žmonės, dykai pinigai, ko gero, išpaikina, atpratina dirbti. Be to, paramos srautai nebus amžini. Apie tai dabar dar negalvojama. Bet juk užaugs karta, kuriai ES parama nebus panacėja.

Bet ar tuomet dar bus pati Europos Sąjunga?

Istorija rodo, jog visos valstybių sąjungos, kiek jų buvo, gyvuodavo ribotą laiką. Ilgainiui dėl vienokių ar kitokių priežasčių jų nebelikdavo.

Parengta bendradarbiaujant su EP frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa"
Mantas Butkus

2010-09-10

E.Lementauskas: Meras pavers Vilnių vaiduokliu

Miesto gatvės paskęs tamsoje, o senamiestyje - nė gyvos dvasios. Tokį Vilnių konservatorių meras Vilius Navickas nori palikti pasibaigus jo mero kadencijai. Miestu vaiduokliu sostinę pavers dabartinės valdžios iš neapykantos savo rinkėjams priimami sprendimai: 9 litų parkavimo mokestis ir užgesinti gatvių žibintai.

Taip ir nesutvarkęs viešojo transporto sistemos, nepasiūlęs dviračių nuomos, meras vis tiek ragina vilniečius „naudotis viešuoju transportu, dviračiais ar rinktis pasivaikščiojimą po istorines miesto vietas pėsčiomis". Jei labai reikia, automobilius jis siūlo palikti ne gatvėse, o požeminėse aikštelėse.

Miesto valdžia net neslepia, kad tokiu sprendimu nori užpildyti požemines aikšteles, kurias vėliau koncesijos sutartimi atiduos privatininkui. Ten šis darys verslą ir galės kelti paslaugos kainas kad ir iki 8 litų už valandą - vis tiek mažiau, nei gatvėje.

Todėl meras galėtų iš karto nustatyti parkavimo kainą ne 9, bet 90 litų už valandą. Vienaip ar kitaip, tokiu sprendimu bus suduotas mirtinas smūgis sostinės smulkiajam verslui. Visos senamiesčio parduotuvėlės, kirpyklos ir barai bus priversti užsidaryti, nes po miesto centrą galės sau leisti važinėtis tik patys politikai.

2010-09-14

E. Lementauskas: Ką reiškia mero keiksmai?

„Nu b**t, man trūksta žodžių. Nu kokį š**ą, tu čia mali!", - Vilniaus miesto mero kabinete išgirdo savivaldybės kontrolierius, pateikęs savo išvadas dėl „Vilniaus šilumos tinklų" nuomos ir Balsių mokyklos statybos. Mes girdėjome įrašą, bet nematėme vaizdo, tačiau galime nesunkiai įsivaizduoti: priešais kontrolierių stovėjo ne kostiumuotas sostinės meras Vilius Navickas, bet tas bekelnis baikeris paišinu pilvu.
http://www.youtube.com/watch?v=oiErxuLd ... r_embedded [įterpta Figa_Ro]
Šis trumpas pokalbis tarp miesto mero ir savivaldybės kontrolieriaus atskleidė ne tik V. Navicko leksikono gilumą, bet ir tikrąjį mero supratimą apie politiką ir savivaldą.

Pagal įstatymą, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba prižiūri, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės ir valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojamos lėšos. Trumpai tariant, šios tarnybos užduotis - objektyviai įvertinti politikų priimamų sprendimų naudą miestui ir miestiečiams.

Tačiau pagal merą V. Navicką, ši tarnyba turėtų vykdyti tik nurodymus, naudingus valdančiai konservatorių partijai.

„Tu gali vykdyti, bet tu žinai kaip jie yra vykdomi. Viena, nurodymą vykdyti, kuris Tėvynės sąjungai naudingas per tris dienas, o tas, kuris naudingas paksininkams, gali vykdyti tris metus", - mokė kontrolierių V. Navickas.

Tai reiškia, kad miesto meras visus savivaldybėje priimamus sprendimus skirsto į naudingus ir nenaudingus jo partijai. Tuo tarpu sprendimai ir nurodymai, naudingi vilniečiams, gali būti vilkinami metų metus.

Tai reiškia, kad V. Navickas Vilniaus savivaldybėje pageidauja tvarkytis be jokios kontrolės, be opozicijos. Kaip savo bendrovėje. Gerai, kad jam nepavyksta.

2010-09-20

E.Lementauskas: komandiruotė JAV – alaus ir apsipirkti

Baltimorėje giedra ir 18 laipsnių šilumos - einu gerti alaus. Tokią žinutę draugams Vilniuje savaitgalį iš JAV atsiuntė vienas iš trijų sostinės menininkų, savivaldybės komandiruotų atidengti paminklą F.Zappai. Nežinau, ar atidengė tą paminklą, bet tikiuosi, kad amerikietiškas alus nesužlugdė pagrindinio vizito tikslo.

Menininkai bent jau neapsimetinėja, ko į Ameriką už mokesčių mokėtojų pinigus skrido. Tačiau ką visą savaitę ten veiks Vilniaus meras Vilius Navickas, išvykęs su žmona ir patarėja?

Žmona miesto merą lydėjo ir komandiruotėje Kinijoje. Nepaisant, kad antroji pusė kelionės išlaidas dengia ne iš savivaldybės, bet iš savo kišenės, vis tiek kyla klausimas: tai koks čia vizitas - darbo ar poilsio?

Dar didesnis klausimas galėtų kilti dėl mero patarėjos Larisos Dmitrijevos vaidmens delegacijoje: Pergalės dienos parado Vilniuje organizatorė niekada nerodė didelio susidomėjimo nei F.Zappa, nei J.Meku. Tiesa, ji yra anglų kalbos mokytoja, o tai gali praversti delegacijai leidžiant dolerius Niujorko parduotuvėse.

Mes jau žinome, kad meras V. Navickas mėgsta prasitęsti atostogas: taip jau buvo nutikę, kai iš tarnybinės komandiruotės Prancūzijos Kanuose jis patraukė tiesiai į Italiją. Akivaizdu, kad ir šį kartą, pailsėjęs Turkijoje, meras toliau atostogauja JAV. Tik šią atostogų savaitę jau apmoka vilniečiai.

2010-09-23

ŠVENTĖ VISIEMS

Rugsėjo 17-19 dienomis Vilniuje vyko daug šventinių renginių, t.t. antrą kartą paeiliui „Tautų mugė". Šioje šventėje dalyvavo saviveikliniai kolektyvai iš Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų, svečiai iš Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos. Iš viso apie 25 kolektyvai.

Nežiūrint į prastą orą, dėkingų žiūrovų netrūko. Šventę pagražino senoviškų automobilių paradas, o paskanino- nacionalinių virtuvių patiekalai.

Taip pat šiomis dienomis vyko Baltarusijos kultūros dienos Lietuvoje. Šventės kulminacija tapo ryškus ir savitas baltarusių folkloro kolektyvų koncertas miesto Rotušėje, kuris džiugino svečius ir vilniečius daugiau nei 4 valandas.

Vilniaus m. Tarybos narė
Nina Šesternikova

2010-09-28

E.Lementauskas: Kontrabandą sumažins ne ginklai, o išmintinga politika

Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę suprato, kad didžiąją kontrabandos dalį į Lietuvą atgabena stambios grupuotės, o ne pavieniai „ichtiandrai". Suprato ir nusprendė, kad „būtina nustatyti aiškius kriterijus, kaip vertinti institucijų kovą su kontrabanda". Kartu jis pripažino, kad greitų rezultatų mažinant kontrabandą tikėtis neverta.

Ar gali valstybė ir jos institucijos pasipriešinti šiai nusikalstamai veiklai? Žinoma, gali, tačiau tik ne tokiomis priemonėmis: net ir pačiomis pažangiausiomis technologijomis ir technine įranga aprūpinti muitininkai ir pasieniečiai, ko gero, nesustabdys kontrabandos upių.

Visoje Lietuvoje paplitusi prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis išnyks tik tada, kai sumažės jų kainos parduotuvėse ir dėl to jų tiesiog neapsimokės masiškai įvežti per sienas. Todėl valstybė, saugodama savo rinką, privalo galvoti ne apie technologijas, bet apie akcizų politiką, sąlygojančią aukštas kainas parduotuvėse.

Prieš ketverius metus tokią kryptį valstybės politikams buvo nurodę patys prekybininkai, eksperimento tvarka legaliai į šalį įvežę pigių Lenkijoje pagamintų rūkalų. Prekybos centrų lentynose išdėliotų cigarečių kainos tuomet pašiurpino kontrabandininkus - buvo mažesnės, nei tokių pačių, tik kontrabandinių cigarečių.

Prekybininkams pavyko nors laikinai iš rinkos pašalinti nelegalius konkurentus, tačiau toks eksperimentas, be abejo, ilgai tęstis negalėjo.

Tam, kad gamintojams ir prekybininkams nereikėtų dirbtinai mažinti kainų, valstybė turi peržiūrėti savo akcizų politiką. Jei reikia, turime kalbėtis apie tai ir su Europos Sąjungos institucijomis. Nes kalba eina apie 500 mln. litų (pusė Vilniaus metinio biudžeto!), kurių valstybė kasmet netenka vien dėl mūsų šalyje parduodamų kontrabandinių rūkalų.

2010-10-05

PAREIŠKIMAS

LR Specialiųjų tyrimų tarnybai Dėl galimos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nusikalstamos veikos nustatant 2008 ir 2009 metų šilumos kainas UAB „Vilniaus energija"

UAB „Vilniaus energija" 2007-12-27 raštu Nr. 010-02-2717 Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau - VKEKK) ir Vilniaus miesto savivaldybei pateikė šilumos kainų projektą 2008 - 2009 metų šildymo sezonui. Šilumos kaina turėjo įsigalioti nuo 2008-08-01 dienos. UAB „Vilniaus energija" šilumos kainą siūlė didinti iki 22,72 ct/kWh be PVM, nors tuo metu galiojo 14,567 ct/kWh kaina be PVM, t.y. kaina pagal UAB „Vilniaus energija pasiūlymą padidėja 53,9 procento. Vilniaus miesto savivaldybė, atlikusi skaičiavimus pasiūlė 16,45 ct/kWh be PVM. VKEKK ir UAB „Vilniaus energija" su Vilniaus miesto savivaldybės siūloma kaina nesutiko.

Pagal LR šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šilumos kainų nustatymo metodiką, VKEKK 2008 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 03-76 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo" UAB „Vilniaus energija" nuo 2008-08-01 nustatė 22,56 ct/kWh kainą be PVM. Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su šia kaina ir 2008-07-17 d. šį VKEKK sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teisimas Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus energija" pasiūlė pateikti po du kandidatus į nepriklausomų energijos reguliavimo ekspertų grupę, kad nustatytų optimalią šilumos kainą vilniečiams 2008 - 2009 metų šildymo sezonui. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš keturių kandidatų pasirinko nepriklausomą ekspertą dr. Vygandą Sidzikauską, anksčiau dirbusį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotoju. Teisimas ekspertui suformulavo pagrindinį klausimą: „Kokia šilumos kaina būtų 2008 metų birželio mėn. 26 dienai ją paskaičiavus pagal šilumos ir elektros energijos sąnaudų paskirstymų proporcinį metodą, įtvirtintą VKEKK 1997-03-27d. nutarimu Nr. 5 (Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika)?"

Eksperto dr. Vygando Sidzikausko išvada: Šilumos bazinę kainą perskaičiavus, taikant proporcinį šilumos ir elektros sąnaudų paskirstymo metodą, įtvirtintą Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos 1997-03-27 d. nutarimu Nr. 5 šilumos kaina 2008-06-26 d. būtų 19,41 ct/kWh be PVM. Skirtumas 22,56 - 19,41 = 3,15 ct/kWh.

UAB „Vilniaus energija" per metus pagamina 2,8 mlrd. kWh. Pinigine išraška per metus sudarytų 0,0315 x 2 800 000 000 = 88,2 mln. litų.

Nepaisant nepriklausomų ekspertų atliktų išvadų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-12-07 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmetė. Pabrėžtina, kad pasikeitus valdančiajai daugumai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepanoro deleguoti atstovo šiai bylai į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Gediminas Rudžionis ir Vincas-Jonas Karčiauskas, kaip tretieji asmenys šią teismo nutartį 2009-12-18 d. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byla apeliacine tvarka dar nepradėta nagrinėti.

2008-05-14 VKEKK pateikė pažymą Nr. 05-98 dėl UAB „Vilniaus energija" šilumos kainų perskaičiavimo, kurioje atsirado sąvoka „šilumos kainos padidėjimas dėl faktiškai per ataskaitinį laikotarpį patirtų bei nepadengtų išlaidų kurui ir perkamai šilumai". VKEKK nustatytoje 22,56 ct/kWh kainos sandaroje atsiranda 1,84 ct/kWh taip vadinamų negautų pajamų samprata gaminant šilumą.

2008-03-15 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino nutarimą Nr. 03-41 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos", kurioje atsiranda sąvoka apyvartiniai taršos leidimai (ATL) - tai leidimai per nustatytą laiką į aplinką išmesti vieną toną anglies dioksido ekvivalento. 2004 metais Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2005 metų naujai įstojusioms šalims pradėjo skirti ATL.

Nuo 2005 metų LR Aplinkos ir Ūkio ministerijos pradėjo skirstyti ATL Lietuvos Respublikos įmonėms, teršiančioms atmosferą.

UAB „Vilniaus energija" apyvartinius taršos leidimus gavo:

* 1. 2005 metams - 1978735 vnt.;
* 2. 2006 metams - 1484052 vnt.;
* 3. 2007 metams - 1484051 vnt.;
* 4. 2008 metams - 1049206 vnt.;
* 5. 2009 metams - 1049205 vnt.;

Viso: 7045249 vnt.

Dalį gautų ATL (apie 50 procentų) UAB „Vilniaus energija" pardavė kitoms ES šalims. Ataskaitų už parduotų ATL kiekį UAB „Vilniaus energija" niekam iki šiol neteikė. Per šiuos penkerius metus UAB „Vilniaus energija" už ATL prekybą gavo 172,2 mln. litų.

Šioje aukščiau minėtoje VKEKK metodikoje nurodyta, kad lėšos gautos už parduotus ATL turi būti nukreipiamos priemonių įdiegimui, mažinančių anglies dioksido išmetimus į atmosferą arba į šilumos kainos mažinimą, kaip gautos papildomos pajamos.

Gautos pajamos sumoje 172,2 mln.litų už parduotus ATL UAB „Vilniaus energija" panaudojo nežinia kur ir kam.

Pagal VKEKK 2010-06-30 raštą Nr. R2-1055 (raštas pridedamas) pabrėžiama, kad UAB „Vilniaus energija" finansinėse ataskaitose už kiekvienus metus pateikiami visos bendrovės veiklos duomenys ir nėra skaidomi pagal veiklos rūšis (šilumos gamyba, jos tiekimas, elektros energijos gamyba, finansinė ir investicinė veikla).

LR Šilumos ūkio įstatymo Nr. XI-250 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, kuris priimtas 2009-05-12 d. 32 straipsnio 18 dalyje atsirado sąvoka „šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias".

Šio įstatymo 2, 15, 22 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą parengė VKEKK pirmininko pavaduotojas D. Janulionis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad D. Janulionis šių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo galimai sąmoningai nepapildė dar viena dalimi, susijusia su lėšų, gautų už parduotus ATL panaudojimu. Šio įstatymo 32 straipsnyje atsirado nauja 18 dalis, kuri numatė, kaip UAB „Vilniaus energija" gali susigrąžinti taip vadinamas „negautas pajamas". Be to šis įstatymas įsigaliojo atgaline data. Šio įstatymo pakeitimai ir papildymai gina tik UAB „Vilniaus energija", o ne vilniečių interesus.

Nuolaidžiaujant ir nekontroliuojant VKEKK, UAB „Vilniaus energija" už 2007 metus sugebėjo iš vilniečių susigrąžinti taip vadinamų „negautų" pajamų sumoje 43,1 mln. litų šilumos gamyboje ir jos perdavime.

Už 2007 metus UAB „Vilniaus energija"gavo 43,19 mln. litų grynojo pelno. UAB „Vilniaus energija" veiklos pajamos per 2007 metus 462,1 mln. litų. UAB „Vilniaus energija" VKEKK yra nustačiusi 5 % normatyvinį pelną 462,1 mln. x 5 % = 23,1 mln. litų.

Analogiškos aplinkybės yra 2008 ir 2009 metais.

2009-09-09 Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje buvo pateiktas sprendimo projektas, kad per 2008 metus ir per 2009 metų devynis mėnesius UAB „Vilniaus energija" negavo 125,6 mln. litų pajamų, iš kurių per 2008 metus 140,7 mln. litų, o 2009 metų devynis mėnesius 10,99 mln.litų, dalis pajamų buvo kompensuota dėl sumažėjusių dujų kainų per 2009 metų kovo - rugsėjo mėnesius.

Pagal UAB „Vilniaus energija" 2008 metų finansinę ataskaitą ji patyrė 6,00 mln. litų nuostolių. 2008 metų veiklos apyvarta 584,9 mln.litų, pardavimo savikaina 600,3 mln. litų. Komisijos nustatytas normatyvinis pelnas 5 % (584,9 x 5 % = 29,2 mln. litų). Iš čia pagrįstai kyla įtarimų, kad VKEKK, gaudama finansines ataskaitas iš UAB „Vilniaus energija" galimai sąmoningai nekontroliavo, jog beveik dvigubai viršyta normatyvinio pelno norma už 2007 metus. Įtarimų kelia ir tai, kad reikalaujama 140,7 mln. litų negautų pajamų už 2008 metus. Padengti negautas pajamas ir gauti normatyvinį pelną užtenka susigrąžinti 45,6 mln. litų, o ne 140,7 mln. litų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 str. įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. BPK 2 str. įtvirtinta, kad „prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika". Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras turi reaguoti kiekvieną kartą, kai gaunama informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, o ne tik kai apie tam tikro asmens veiksmuose nustatytus nusikalstamos veikos požymius informuoja teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka. Todėl kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika (ar kėsinamasi ją padaryti), turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir imamasi numatytų priemonių ikiteisminio tyrimo uždaviniams pasiekti. Pareiškėjas pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tam tikro asmens ar asmenų atžvilgiu neturi įrodyti, kad nusikalstama veika realiai padaryta. Konstatuoti, kad asmuo įvykdė tam tikrą nusikalstamą veiką gali tik teismas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Todėl pareiškėjui pranešus, kad galimai padaryta ar kėsinamasi padaryti nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų imtis atitinkamų veiksmų šiai situacijai išsamiai ištirti, o tai galima padaryti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad „prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės". Pareiškėjas pateikia tikrovę atitinkančius duomenis, kuriuos grindžia pridedamais įrodymais. Pareiškėjo nuomone, nėra BPK 3 str. 1 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reikštų, kad, pavyzdžiui, visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį kaip apie nusikalstamą veiką buvo pateikta informacija, arba įvykis atsitiko be niekieno kaltės, taip pat jei skunde, pareiškime ar pranešime nusikalstama veika vadinami veiksmai, už kuriuos nenumatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai matoma, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta. Jeigu išanalizavus pareiškime ar skunde pateiktą informaciją yra tikėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą negalima.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas niekieno teisių nesuvaržo, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai yra pakankamai tikėtina, jog procesas, atlikus vos keletą tyrimo veiksmų, turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo nutraukimas, o nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nepradėjimas, nes tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 str. įtvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str., prašome:

* 1. pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 228 str. 2 d., 3 d. (piktnaudžiavimas), 225 str. 2 d., 5 d. (kyšininkavimas); 182 str. 2 d., 5 d. (sukčiavimas), 184 str. 2 d., 6 d. (turto iššvaistymas), nustatyti kaltus asmenis ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
* 2. nustatyti, kur UAB „Vilniaus energija" panaudojo 172 200 000 litų, gautų už parduotus apyvartinius taršos leidimus per 2005 - 2009 metus, gautus iš Europos Sąjungos;
* 3. nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija leido UAB „Vilniaus energija" susigrąžinti 43 100 000 litų už 2007 metus įvardijamų „negautų pajamų";
* 4. nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija leido UAB „Vilniaus energija" susigrąžinti 125 600 000 litų per 2008 metus ir 2009 metų devynis mėnesius.
* 5. nustatyti kaltus VKEKK asmenis, kurie inicijavo LR Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 5 straipsnio 4 ir 5 dalyje (korupcinis straipsnis) buvo pasiūlyta šilumos tiekėjo nuostolius, susidariusius dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos kainų skirtumo tarp faktinių ir suskaičiuotų, nustatant šilumos kainas padengti ir už periodą iki šio įstatymo įsigaliojimo, o ne nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Juozas Imbrasas Europos Parlamento narys
Frakcijos Tvarka ir teisingumas vadovas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Gediminas Rudžionis

2010-10-07

E. Lementauskas: Vilniaus valdžioje – vieninga Rubikono partija

Ukmergėje privataus šilumos tiekėjo pasamdyti apsaugininkai purškia dujas į akis gyventojams, saugantiems savo miesto katilinę. Monopolininko atstovai jėga veržiasi į objektą ir jį užima. Tik tam, kad ir toliau galėtų teikti savo paslaugas tiems patiems gyventojams. Ir lobti iš žmonių kišenės.

Gindamas savo nežabotą pelną Ukmergės monopolininkas griebėsi kovinių veiksmų. Dėl to, kad gyventojų pusėn šį kartą stojo rajono valdžia. Ukmergės savivaldybė pirmoji visoje Lietuvoje ryžosi nutraukti gyventojams nepalankią šilumos tiekimo sutartį.

Tuo tarpu Vilniaus monopolininkas ramiai sau ruošiasi pradėti dar vieną vilniečių piniginių tuštinimo sezoną. Rubikonas ramus, nes sostinės valdžia vis dar jo pusėje.

Susiskaldę, apsijuokę, suspenduoti, pasmerkti daugiau niekada nelaimėti jokių, net baikerių klubo pirmininko rinkimų, miesto valdžios vyrai toliau vieningai tarnauja monopolininkui. Priklausyti Rubikono partijai jiems yra svarbiau, nei atstovauti sostinės gyventojų interesus.

O viskas turėtų būti priešingai. Vilniaus politikai turėtų ginti savo miesto žmonių interesus taip, kaip šiandien tai daro ukmergiškiai. Jie turėtų nutraukti miesto šilumos tinklų nuomos sutartį, sugrąžinti šilumos ūkį savivaldybei ir sumažinti šilumos kainas gyventojams.

Bet šiandieninė Vilniaus valdžios Rubikono partija to niekada nepadarys. Dėl visiems mums suprantamų priežasčių.

2010-10-11

E.Lementauskas: Nepartinis meras – meras be atsakomybės?

Konservatorių partija atsikratė susikompromitavusio savo nario Viliaus Navicko, tačiau paliko jį Vilniaus miesto mero poste. Ar tai reiškia, kad partija jau nebeatsakinga už mero veiksmus ir jis niekieno nevaržomas gali toliau vadovauti miestui taip, kaip jam naudinga?

Logiškai mąstant, partija iš pradžių turėjo prisiimti atsakomybę už savo veikėjo klaidas, pareikalauti pasišalinti iš mero posto ir tik tada šalinti jį iš partijos. Tuo tarpu dabar nepartinis V. Navickas gali ir neklausyti konservatorių raginimų.

Atrodo, kad būtent toks scenarijus šiuo metu yra pats palankiausias ne tik konservatoriams, bet ir kitiems Vilniaus valdančiosios koalicijos partneriams, pirmiausiai liberalams ir socialdemokratams.

Šie, galvodami apie artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus, dabar tik džiaugiasi mieste turėdami silpną ir susikompromitavusį merą. Todėl viskas, kas šiandien vyksta sostinės savivaldybėje tėra tik valdančiųjų partijų parodija, esą jos rūpinasi teisingu miesto valdymu, nors iš tiesų galvoja ne apie vilniečius, bet apie savo rinkimų kampaniją.

Partijos Tvarka ir teisingumas frakcija Vilniaus miesto savivaldybėje dar prieš mėnesį inicijavo interpeliaciją V. Navickui. Jau tuomet ir dar anksčiau buvo akivaizdu, kad meras rūpinasi tik savo ir tam tikrų verslo grupuočių interesais.

Tai yra nustačiusi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, pagaliau, atskleidė balsavimas dėl šilumos ūkio nuomos pratęsimo. Tačiau valdančiosios koalicijos partneriai tuo metu išsaugojo V. Navicką mero pareigose.

Laikas parodė, kad toks Vilniaus miesto valdančiųjų sprendimas nebuvo teisingas, tačiau net ir dabar valdančios partijos neranda jėgų pripažinti savo klaidas ir prisiimti atsakomybę.

2010-10-12

E.Lementauskas: Ministro kalba apie šildymą – migla vilniečių akims

Dauguma šalies gyventojų prieš šildymo sezoną jaučiasi palikti likimo valiai - žmonės nepastebėjo jokių ryžtingų valdžios pastangų sumažinti šildymo kainas. Tai rodo savaitraščio „Veidas" užsakyta apklausa. Ji taip pat atskleidė, kad beveik pusė gyventojų šildymui išleidžia iki 30 proc. visų savo pajamų.

Negana to, ima aiškėti, kad valdžia dar ir įklampino kai kuriuos gyventojus į skolas. Taip atsitiko nuo gegužės įsigaliojus naujai tvarkai, kai dalis vilniečių nusprendė šaltą vandenį ir šilumą jam pašildyti pirkti iš skirtingų įmonių.

Dabar tokie gyventojai neturi kam susimokėti už šaltą vandenį, nes „Vilniaus energija" pinigus ima tik už šilumą, o su „Vilniaus vandenimis" namus administruojančios bendrovės sutarčių neturi, nes, pasirodo, savivaldybė kažkodėl neleidžia jų pasirašyti.

Tiek centrinė valdžia, tiek ir savivaldybės vadovai ne tik nepadeda, bet klaidina žmones, kurdami ir keisdami visokias tvarkas ir taisykles. Antai energetikos ministras Arvydas Sekmokas vėl kalba apie naujas atsiskaitymo už vandenį taisykles, kurios turėtų įsigalioti artimiausiomis savaitėmis.

Augant gyventojų nepasitenkinimui milžiniškomis kainomis už šildymą, ministras pradėjo kalbėti ir apie centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriaus pertvarką. Atseit, ardys monopolijas ir bent jau didžiuosiuose miestuose leis konkuruoti keliems šilumos tiekėjams. Tokiom pačiom "rubikoninėm" mergelėm tik kitokiom suknelėm.

Beje, energetikos ministras deleguotas tos pačios konservatorių partijos - partijos, kurios meras vos prieš kelis mėnesius siekė pratęsti Vilniaus šilumos ūkio monopolį dar dvidešimčiai metų!

Valdantieji turėtų liautis pūtę miglą žmonėms į akis, o labai aiškiai pasakyti gyventojams: šildymo kaina sumažės tik tada, kai iš šios gyvybiškai būtinos paslaugos nebus daromas verslas ir siekiama pelno. Kai miestų šilumos ūkiai ir jų valdymas priklausys savivaldybėms.

2010-10-14

E.Lementauskas: Konservatorių teatras graudžiai juokina Vilnių

Jūs ten derėkitės, kiek norit, o aš dar meru pabūsiu, per atostogas nusprendė Vilniaus meras Vilius Navickas. Atostogų jis išėjo lyg ir tam, kad netrukdytų konservatorių frakcijai išsirinkti kandidatą į merus ir suburti naują koaliciją. Bet va ėmė, ir apsigalvojo!

Tokia konservatorių pasaka šią savaitę turėjo patikėti vilniečiai. Kad spektaklis atrodytų įtikinamai, buvo rengiamos frakcijų derybos, minimos kandidatų į merus pavardės.

Bet parodija išsikvėpė jau po antrojo veiksmo, kai trečiadienį konservatorių seniūnas Raimundas Alekna pripažino, kad jau išvakarėse žinojo V. Navicko sprendimą: jis dar padirbėsiąs!

Visą reikalo esmę atskleidė savivaldybės konservatorių gelbėti iš Seimo atbėgęs, bet scenarijaus iki galo turbūt nepaskaitęs Mantas Adomėnas, DELFI pareiškęs, kad naujoji koalicija su nauju meru jau „dirbs vilniečiams, bet ne „Rubicon‘ui".

Dabar taip išeina, kad senoji koalicija su meru V. Navicku dar bent iki lapkričio 26-osios padirbės „Rubicon`ui"!

Štai į kokią situaciją pateko Vilniaus valdžia - dabar net apsimesti nepavyksta, kad ji kada nors dirbo, dirba ar ruošiasi dirbti vilniečiams.

Net pašalinę merą V. Navicką iš partijos, konservatoriai nebegali, o gal tiksliau - nebenori, patraukti jo iš sostinės mero posto. Jei būtų norėję, galėjo tai padaryti pirmiausiai, kai jam dar galiojo partijos sprendimai.

Dabar Vilnius turės merą, kuris, anot pačių konservatorių, toliau dirbs „Rubicon`ui", o valdančioji partija vaidins, kad ji už tai neatsako.

2010-10-22

Ignaliniečiai dalyvavo „dalinimosi“ akcijoje

Ne visi, ir ne visada abejingi šalia esantiems. Kai vieni, kuriems tai, regis, turėtų rūpėti labiausiai, saugiai ilsisi abejingumo šešėlyje, kiti, atimdami dalį laiko iš savęs, savo šeimos, bando tiesti ranką tam pačiam artimam.

Jau ketvirtą kartą Ignalinoje rugpjūčio 9-12 dienomis vyko labdaringa akcija „Ateik, pasiimk!". Šios akcijos metu norintys pasidalinti - dalinosi. Vieni dovanojo daiktą, bet už tai gavo nuoširdžių šypsenų indą, gavę daiktą - dovanojo neįkainojamą dėkingumą.

Akcijos iniciatorė ir rengėja, partijos Tvarka ir teisingumas Ignalinos rajono tarybos narė, visuomeninė europarlamentaro Rolando Pakso padėjėja Leta Kalinauskaitė įsitikinusi, jog ši akcija buvo sėkminga. „Patenkinti liko visi: ir tie, kurie kažką atnešė, ir tie, kurie kažką pasiėmė. Tik norėčiau atsiprašyti jauno vyro, kuris atnešė rūbelių jau baigiantis akcijai - ketvirtadienį po 15 val. Nebegalėjau priimti jo labdaros, kadangi daugiau niekas jos nebeatėjo pasiimti. Ateityje prašysiu visų geranorių labdarą nešti pirmomis akcijos dienomis, o norinčiųjų pasiimti ateiti ne pačią pirmąją, bet vėlesnėmis akcijos dienomis. Tada bus pasiektas akcijos „Ateik, pasiimk!" tikslas - bus pasiimta viskas, kas kam reikalinga.

Beje, akcija nebūtų pavykusi ir be Ignalinos miesto seniūnijos salės. Už ją dėkoju Ignalinos miesto seniūnui Valentinui Rumbučiui. Už kantrybę dėkoju visiems seniūnijos darbuotojams.

Labai džiaugiuosi, kad kiekvienais metais ateina vis daugiau mamyčių. Tai rodo, kad kiekviena mama kiek galėdama rūpinasi savo vaikais. Iš kitos pusės gal ir nesmagu džiaugtis. Nemaža dalis akcijos dalyvių dalinosi savo skausmu - šeimų maitintojai yra bedarbiai, šeimos gyvena žemiau skurdo ribos. Tokia mūsų rajono ir visos Lietuvos gyventojų kasdiena", - pasakoja akcijos įgyvendintoja L. Kalinauskaitė.

Kad ir koks žmogus bebūtų iniciatyvus ir energingas, visada reikalinga pagalba bei, žinoma, palaikymas. Šią gerumo akciją sumanytojai įgyvendinti padėjo nemažas būrys pagalbininkų, bet, pasak, pačios Letos, jos idėjų šaltinis - neišsenkantis, tad ateityje moteris tikisi dar didesnio būrio pagalbininkų bei rėmėjų. „Kaip visada, turiu įvairiausių idėjų, niekada nesėdžiu sudėjusi rankų. Galvoju netgi apie pačios akcijos „Ateik, pasiimk!" paįvairinimą. Ši akcija galėtų išaugti į didelį žmonių susiėjimą, gražų pabendravimą prie vaišių stalo su gyva muzika. Apie tai mąstau jau keletą metų. Tačiau tam reikia nemažai lėšų, akcijos rėmėjų. Su asmeninėmis lėšomis niekaip neišsiversčiau.

Galvodama apie didesnį renginį dar pernai kreipiausi į tarybos narius, kviečiau prisidėti. Deja, norinčių neatsirado.

Tačiau ir šįmet, ir anksčiau surengtos akcijos nebūtų įmanomos be pagalbininkų - mūsų miesto ir rajono gyventojų, kurie noriai atneša rūbelių, avalynės, žaislų, mokymo priemonių. Šiais metais už geranoriškumą nuoširdžiai noriu padėkoti Ievai Jatulytei, Kristinai ir Indrei Jurgelėnaitėms, Jadvygai Jurgelėnienei, Miglei Trainiūnaitei, Onutei Skunčikaitei, Onutei Misiūnienei, poniai Indrei, poniai Tautkėnienei ir kitiems pagalbininkams.

Taip pat esu dėkinga partiečiams - kolegei Rimai Šimėnaitei, kuri nepagailėjo savo atostogų skirti akcijai, bei Laimiui Juodkai už rūpestį Kazitiškio gyventojais", - teigia atostogų metu labdaringa veikla užsiimanti Visagino paramos vaikui centro vadovė L. Kalinauskaitė.

Lina RAGINYTĖ

2010-10-22

Senjorai turėtų labiau vienytis gindami savo interesus

Metų pradžioje, valdantieji paskelbė, kad ne tik reikia mažinti ir taip varganas senatvės pensijas, jau visai drastiškai iki 60 % rėžti per ilgus darbo metus sukauptas išmokas dirbantiems pensininkams, bet dar ir ilginti pensijinį amžių iki 65metų. Esa taip padaryta jau visoje Europos Sąjungoje - na negalime mes vieni išsiskirti.

Ginti senjorų interesų stojo partijos Tvarka ir teisingumas parlamento nariai. Buvo organizuota gyventojų parašų rinkimas prieš siekimą visiškai nustekenti ir taip vargo, nedarbo ir krizės prispaustus žmones. Parašų rinkėjai sakė žmonėms , kad daugumoje ES šalių vyrai į pensiją išeina šešesdešimtmečiai o Lietuvoje 62,5metų. Dažnas nežinojo kuo tikėti - juk pats vyriausybės vadovas tvirtina jog visoje ES į pensiją tiek vyrai tiek moterys išeina 65 metų. Ir vis tik tiek jauni , tiek pagyvenę Lietuvos gyventojai dėjo savo parašus reikalaudami nedidinti pensijinį amžių, bent tol, kol šalis išbris iš krizės ir savo senjorams galės mokėti tiek , kad jie galėtų oriai gyventi nedirbdami. Buvo surinkta ir seimo Pirmininkei įteikta 120000 parašų reikalaujančių įsiklausyti į žmonių nuomonę.

Ir pagaliau švenčiame pergalę- prieš porą savaičių vyriausybė paskelbė ,jog projektas numatantis ilginti pensijinį amžių nebus svarstomas Veikdami kartu mes galime priversti valdžią skaitytis su visuomenės nuomone, tik reikia susitelkti vardan teisingo tikslo ir atkakliai jį ginti,savo , savo artimųjų ir visų Lietuvos žmonių labo. Pavyzdys mums galėtų būti Prancūzijos piliečiai dešimtimis , o gal ir šimtais tūkstančių išėją į gatves reikalaudami- neilginti pensijinį amžių iki 62 metų ir ketinantys ginti savo teises iki galo.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Europos Parlamento narys Prezidentas R.Paksas padėkojo Lietuvos žmonėms už rįžtą ir aktyvumą siekiant apginti šalies piliečių interesus turėti garbingą ir aprūpintą senatvę.

Jis sakė: "Šalies žmonės pasiekė labai svarbia pergalę prieš valdančiųjų ketinimus visuomenės sąskaita spręsti opias "Sodros" problemas. Pensijų sistemos reforma iš tiesų reikalinga, tačiau kelias, kurį ketino pasirinkti valdančioji dauguma, mano manymu, yra netinkamas „.

Europos Parlamento nario R.Pakso patikėtinė Marijampolės regionui,
Marijampolės tarybos narė Janina Senkienė

2010-10-27

E.Lementauskas: kodėl kandžiojasi „kitų paslaugų“ kainos?

Vilniaus miesto savivaldybė išparduoda paskutines jai dar likusias daugiabučius namus administruojančias bendroves, tačiau (kaip netikėta!) niekas jų nenori pirkti. Tokie valdžios pranešimai, kuriuos, deja, dar pasigauna ir žiniasklaida, - gerai suplanuotas spektaklis, ir vėl skirtas apdumti akis sostinės gyventojams.

Juk visai nesunku suprasti, kodėl miestą jau apraizgę privatūs namų administratoriai nenori atiduoti dar kelių milijonų litų už leisgyves savivaldybės įmones: jiems jų visai nereikia. Jiems reikia tik namų, kuriuos šios dar administruoja.

Tuos namus privatininkai gaus ir neišleidę milijonų - palauks, kol savivaldybės įmonės išleis paskutinį kvapą. Bankrutuos. Bus sunaikintos.

„Tvarkos ir teisingumo" frakcija Vilniaus savivaldybėje pasisakė už tai, kad namų administratoriai priklausytų savivaldybei. Tuomet jų „kitos paslaugos" vilniečiams būtų daug pigesnės.

Todėl, kad šiandien Vilniuje tiek namų administravimo, tiek ir kitas paslaugas - šiukšlių išvežimo, laiptinių valymo, šilumos tiekimo - teikia įmonės, dažnai priklausančios tai pačiai verslo grupei. Didžiausia iš jų - tas pats Rubikonas.

Kitaip tariant, jie patys teikia gyventojams būtinas paslaugas, patys išstato sąskaitas ir patys save kontroliuoja. Gyventojams belieka tik susimokėti.

Naivu būtų tikėti vicemeru, kuris aiškina, kad gyventojai turėtų aktyviau ginti savo interesus ir keisti blogai dirbančius administratorius. Iš tiesų šiandien gyventojai praktiškai neturi jokio pasirinkimo, nes namų priežiūros verslas sostinėje balansuoja ties monopolijos riba.

Vienintelė išeitis - burtis į bendrijas ir patiems imti tvarkyti savo namų ūkį.

2010-10-29

Priešrinkiminiai pažadai

Artėjant savivaldos rinkimams politinis gyvenimas suaktyvėja. Sukuriamos iniciatyvinės grupės, kurios vėliau pasislepia po įvairių partijų vėliavomis, vis aštriau kritikuojama valdančioji dauguma. Rodos, visi žino, ką ir kaip mūsų Lietuvėlėje reikia daryti, kad tik paprastam žmogeliui geriau gyventųsi, bet, kaip vėliau paaiškėja, geriausiai gyvenasi ne paprastiesiems, o išrinktiesiems. Ir taip jau dvidešimt metų. Sunku susigaudyti, kur kairė, o kur dešinė. Viena keičia kitą, o rezultatas tas pats.

Politikoje esu ne naujokas. Būdamas partijos ,,Tvarka ir teisingumas" Prienų skyriaus, Respublikinio 2011-ųjų metų savivaldos rinkimų štabo pirmininku, dažnai susitinku su rinkėjais. Žmonės šiandien, kaip niekad, nusivylę valdžia, politika. Manau, kad ne be pagrindo. Prižadėta daug - padaryta... Ir nereikėtų pykti, kad pavadina melagiais, pažadukais, bet garbingai nuryti karčią piliulę ir atsiprašyti rinkėjų, kurie pasitikėjo manydami, kad pagaliau bus išgirsti.

Pasižiūrėjus į praėjusių savivaldos rinkimų partijų programas, jau seniai turėjo būti išaušęs šviesus rytojus: išasfaltuotos ir apšviestos gatvės, sukurti bendruomenių, gyvenamųjų namų bendrijų rėmimo fondai, įdiegtas vieno langelio principas, sutvarkyti miestų parkai, įrengti sporto aikštynai, išspręstos socialinės problemos. Vardinti galima iki begalybės.

Partija ,,Tvarka ir teisingumas" Prienų rajone niekada nebuvo valdžioje, tačiau visuomet turėjo tvirtą poziciją, siekiant tvarkos ir teisingumo. Nesant valdžioje sunku atstovauti, kovoti, ginti viešąjį interesą, ar spręsti kitas svarbias problemas, tačiau su veiklių, iniciatyvių žmonių pagalba pasiekėme, kad būtų įsiklausyta į gyventojų nuomonę ir neatsirastų stambiagabaritinių atliekų aikštelė Veiveriuose, parengtas sprendimas dėl šilumos kainų, sprendžiamos žemės grąžinimo problemos.

Arčiausiai žmonių yra seniūnas. Jis turi žinoti, kaip gyvena seniūnijos žmonės, su kokiomis problemos jie susiduria. Tačiau, ar taip yra? Buvau tiesiog apstulbęs, kai susitikimo su Šilavoto seniūnijos gyventojais metu sužinojau, jog Šilavote nėra nuotekų įrenginių, jie nebeveikia. Ir tai ne šios dienos, bet, pasirodo, dešimtmečių problema. Šią problemą žino ir rajono valdžia, ir seniūnija, bet niekas jos nesiėmė iki šiol spręsti. Kyla klausimas, kodėl? Ar nesuprato, ar nenorėjo suprasti, ką reikia daryti, ar kaip visuomet pinigai kalti? Kodėl tik dabar ketinama rinkti žmonių parašus? Gal laiko nebuvo anksčiau, o gal prieš rinkimus patogiau? Nežinomųjų labai daug. O kol kažkas kuria strategijas, žmonės moka baudas. Tokią situaciją aš pavadinčiau tiesiog absurdu, neūkiškumu. Todėl kreipsimės į rajono vadovus, Tarybos narius, kitas institucijas, jog būtų nedelsiant imtasi konkrečių veiksmų. Juk pagaliau gyvename Europos Sąjungoje, o nuotekas leidžiame, kur papuola.
Jau ne vieneri metai ir Užuguostyje žmonėms niekaip nepavyksta išspręsti labai paprastos problemos, apsemiami jų namų rūsiai, pievos. Pasidomėjus paaiškėjo, kad trūksta vos 20 centimetrų skardos vamzdžio ir problemos kaip nebūta. Šiuo metu tariuosi su atsakingų institucijų vadovais, manau, kad pavyks padėti.
Daug neūkiškumo pastebėti galima ir Prienų mieste. Nežinau, kodėl žmonės tyli ir kantriai vaikšto duobėtu šaligatviu vienoje iš pagrindinių J. Brundzos gatvių, kur įsikūręs Registrų centras, Prienų r. apylinkės teismas, parduotuvės, stomatologijos kabinetas, kitos įstaigos. Tokį šaligatvį retai kur galima pamatyti.
Sunku ir gal jau beprasmiška kalbėti apie užtemdytus Prienus. Turbūt tokia jau tų prieniečių dalia, nusileidai į duobę ir užtemo, pakilai iš jos ir akyse šviesiau. Aišku, čia juokas pro ašaras. Žmonės jau seniai kalba, jog kai valdė buvęs meras, dabartinis kritikavo, dabar pasikeitė vietomis, o rezultatas tas pats - tamsa.
Reikėtų prisiminti ir F. Martišiaus gatvės problemą. Šią problemą bandžiau išjudinti. Išjudinti suspėjau, nes iš paskos pasekė ir kiti - Seimo, Savivaldybės atstovai, iniciatyva greitai buvo perimta. Įvairioms institucijoms surašėme daugybę raštų, kreipėmės ir į tuometinį susisiekimo ministrą, socialdemokratą A. Butkevičių, bet, kaip sakoma, vienas lauke ne karys, o jei ne ,,savas", tai ir niekas tavęs neklauso. Aišku, pasiaiškinti prieš žmones sunku, tačiau reikia, nes prarasi jų pasitikėjimą.

Neabejoju, kad visos partijos savo programinėse nuostatose tradiciškai įsirašys, jog reikia sudaryti sąlygas smulkaus verslo plėtrai. Šiandien galiu pasakyti, ką gi čia plėsti, kai vos ne kas metrą puikuojasi po prekybos centrą. Greitai naujasis įsikurs Prienų autobusų stotyje. O gal pirkdami juose prieniečiai ir verčiami taupyti, nes vos išgali susimokėti už šildymą, šaltą ir karštą vandenį. Juk mokestis už šias paslaugas yra vienas iš didžiausių Lietuvoje. Gal pagaliau sulauksime malonės ir mokestis sumažės ir tai bus valdančiosios daugumos prieškalėdinė dovana rinkėjams.

Ir dar vienas pastebėjimas apie nuostatas, susitarimus, pažadus.
Prieš praėjusius rinkimus aštuonių partijų atstovai paskelbė bendrą politinį pareiškimą, kuriame išdėstytos bendros principinės nuostatos, su kuriomis buvo žadama eiti į 2007-ųjų metų savivaldos rinkimus. Trumpai pristatysiu jo turinį.

,,Mūsų tikslas - tinkamai atstovauti rajono žmonėms savivaldybėje. Rinkimuose mes dalyvausime kiekviena partija atskirai su savo programomis. Mes taip pat susitariame, kad vieni kitų atžvilgiu būsime korektiški, vieni kitiems netrukdysime ir gerbsime vieni kitų nuostatas. Mes taip pat susitariame ir pareiškiame, kad po rinkimų nesijungsime į koaliciją su Liberalų ir centro sąjunga, dabar esančia valdžioje".
Šį pareiškimą pasirašė aštuonių partijų pirmininkai. Nenorėdamas būti apkaltintas politikavimu nekalbėsiu apie nuostatas, tinkamą atstovavimą rinkėjams, apie tai patys už save kalba nuveikti darbai, apie korektiškumą, kuris baigiasi, kai netenkama ar nepasidalijama postų. Tikrai nieko blogo nenoriu pasakyti nei apie vieną partiją, bet tiesiog noriu paklausti, kodėl imta ir susijungta su liberalcentristais. Gal staiga praregėta, o gal prieš 2007-ųjų metų savivaldos rinkimus buvo taip patogiau.

Taigi, artėjant priešrinkiminiam maratonui kolegoms ir noriu priminti, kad pažadus reikia dalyti labai atsargiai, būti korektiškiems, atsakingesniems ir nuoširdiems. Mažiau politikuoti, o atėjus į valdžią nors retkarčiais atsiversti priešrinkimines programas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas" Prienų skyriaus pirmininkas
Vytautas Kamblevičius