2009-12-31
Prezidentas Rolandas Paksas: „Mūsų politinis kelias turi būti grįstas sąmone, dora ir atsakomybe“
Gerbiamieji,
Itin mažai dėmesio skirsiu dabartinei konservatorių politikai. Anaiptol ne dėl to, kad neturėčiau ar nebūtų ką pasakyti. Net ne dėl to, kad tik aklas nemato ar kurčias negirdi to, kas dabar dedasi ant Lietuvos.
Kai lengva mūsų ranka paleistas terminas 2 K prigijo šalyje, atrodė, kad blogiau būti jau nebegali. Bet pasirodo, kad gali: 2 K keičia 3 K - konservatorių kartuvių kilpos - politika.
Aš dar niekada nemačiau tokios nemeilės savo valstybei. Niekada negalvojau, kad galima taip tyčiotis iš daugelio žmonių.
Krizė, lyginant su tuo, kur šiandien yra Lietuva - tai tik menkas nepatogumas, nes krizės anksčiau ar vėliau praeina. Šiandien mes esame amoraliame raiste, kurio akivarai traukia paskutinius garbės, moralės, sąžinės ir pasitikėjimo valdžia likučius. Antipolitinis ir antipilietinis raistas, kurį per du dešimtmečius kūrė valdyti, o ne tarnauti žmonėms ėję valdžiažmogiai. Kūrė įvairiomis provokacijomis, spaudos publikacijomis ir televizijos laidomis.
Tiesa, valdydami jie ir tarnavo. Tarnavo „viljamsams", „maksimoms", „liūtams". Gi pati valstybė ir jos žmonės tebuvo tik priedas ir įrankis tenkinant tų, kuriems tarnauta, interesus. Bet šiandien apie tai užteks. Šiandien reikia kalbėti apie tai, ką daryti. Vien kritikuoti neužtenka.
Mielieji,
Nekeikite visų tų gyvenimo reiškinių, kuriuos vadinate blogybėmis. Verčiau paklauskite savęs, ką ketinate padaryti, siekdami tai pakeisti? Ką mes visi ir daugelis mūsų kolegų turėtume padaryti?
Bet prieš tai dar keletas žodžių, kad suprastume, kokioje situacijoje šiandien yra valstybė. Ir ne tik mūsų, bet ir užsienio ekspertų vertinimu.
Pagal tarptautinės „Moody" kreditų agentūros vertinimus, esame treti nuo galo. Agentūros „Economist Intelligence Unit" vertinimu, ekonomikos plėtra kitais metais bus prasčiausia Lietuvoje: ir čia būsime trečioje vietoje nuo galo, prieš Venesuelą ir Puerto Riko.
Per dešimt besibaigiančių metų mėnesių, remiantis oficialiomis deklaracijomis, iš šalies išvažiavo apie 18 tūkstančių jos gyventojų. Ko gero, dar antrą tiek išvažiavo to net nedeklaruodami.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos laukia elektros kainų, o po to - ir visų kitų prekių ir paslaugų kainų didėjimas.
Šiandien šalyje oficialiais duomenimis jau yra 250 tūkstančių bedarbių. Yra paskaičiuota, kad šimtas bedarbių pagimdo septynis nusikaltėlius. Aš prognozuoju, kad pavasarį situacija bus dar blogesnė.
Svarbiausia, norint pasiekti krantą - reikia žinoti, kur jis. Manau, kad viena iš dabartinės krizės gilėjimo priežasčių yra ta, jog niekas nežino, ką daryti. Prieš metus A. Kubilius įrodinėjo, kad Pridėtinės vertės mokesčio didinimas ir lengvatų pjaustymas yra vienintelės išeitys, o pensijų tai jau nelies. Po dvylikos mėnesių plokštelę ministras pirmininkas apsuko atvirkščiai. Galbūt dėl to, kad tie patys bankų patarėjai patarinėjo ir G. Kirkilui, ir A. Kubiliui.
Mielieji, pažvelkime, kaip krizės problemas sprendžia Europos valstybės.
Europos Parlamentas įkūrė specialų krizės įveikimo komitetą. Jo užduotis - nustatyti krizės kilimo priežastis, pasiūlyti sprendimus kaip iš jos išeiti ir ką daryti, kad ji ir vėl nepasikartotų.
Europos Komisija rengia naują Europos Sąjungos strategiją iki 2020 metų. Pagrindiniai jos prioritetai:
* Kurti vertę, grindžiant augimą žiniomis; * Daugiau galimybių ir didesnė socialinė sanglauda, kur užtikrinta diegiant tiek produktų, tiek gamybos procesų inovacijas; * Suteikti daugiau galimybių žmonėms integruotis į visuomenę; * Kurti konkurencingą ir ekologiškesnę ekonomiką;
Vokietijos kanclerė A. Merkel siūlo penkias pagrindines savo šalies antikrizinio plano kryptis:
* Įveikti ekonomikos krizės padarinius; * Atkurti piliečių pasitikėjimą valstybe; * Išspręsti visuomenės amžiaus pasikeitimo problemą; * Reglamentuoti gamtinių išteklių naudojimą; * Rasti pusiausvyrą tarp piliečių laisvių ir saugumo garantijų;
Vokietija taip pat siūlo mažinti mokesčius ir išlaikyti gyventojų užimtumo lygį. Šiai antikrizinei programai numatoma skirti 24 mlrd. eurų.
Prancūzija krizės sąlygomis investicijas ketina nukreipti į pramonę, smulkųjį verslą aukštąjį mokslą ir švietimą bei mokslinius tyrimus. Skaičiuojama, kad pasiskolinus 35 mlrd. eurų, uždirbti pavyks apie 60 mlrd. eurų.
Kas galėtų pasakyti, koks Lietuvos planas? Karpyti pensijas, didinti bedarbių skaičių ir uždaryti elektrinę? Ar ir toliau skolintis taip pat brangiai kaip ir iki šiol?
Mielieji,
Mes, o ne kas kitas, turime padaryti tris dalykus:
1. Paruošti naują Maršalo planą Lietuvai. Būtinas kitoks kelias - Lietuvos kelias. 2. Suburti komandą. 3. Į vieną branduolį sujungti specialistus ir parengti viešųjų ryšių planą.
Koks galėtų būti Maršalo planas Lietuvai? Mano manymu, svarbiausi jo prioritetai turėtų būti šie:
1. Atsakingas valstybės valdymas. 2. Gyventojų užimtumas šalyje turi pasiekti 70 procentų. 3. Investicijos į mokslo tyrimus turėtų sudaryti ne mažiau 3 proc. bendrojo vidaus produkto. 4. Alternatyvi energetika. Turime nustatyti konkrečius terminus, iki kurių įgyvendinami konkretūs jos projektai. 5. Lietuva privalo tapti ES lydere santykiuose su Rytais. 6. Efektyvus šalies iškasenų panaudojimas. 7. Nauja, geresnė mokymo kokybė.
Kitas itin svarbus dalykas - komanda. Geras orkestras negali gyvuoti be profesionalių muzikantų, gero kūrinio ir klausytojų. Mums reikia profesionalių 800 žmonių komandos - salėje yra apie 200. Privalome parengti partijos narius dirbti Lietuvai valdžios institucijose.
Mūsų tikslas kituose savivaldybių tarybų rinkimuose - 300 partijos atstovų savivaldybių tarybose. Bet prieš tai mes turime pasiekti, kad partijoje būtų ne mažiau kaip 10 000 narių: patikimų, kompetentingų, profesionalių. Žinančių problemas, gebančių jas paaiškinti paprastai ir suprantamai žmonėms, jaučiančių ir kalbančių apie tai, kas juos jaudina. Visuomenės apklausos nurodo, kad 78 proc. žmonių itin jautri politinės korupcijos tema; 76 proc. visuomenės jaudina nusikalstamumo lygis, 66 proc. - narkomanijos problemos. 95 proc. šalies gyventojų mano, kad nėra teisingo teismo, o keturi penktadaliai norėtų, kad gerovę jiems užtikrintų valstybė.
Keletas žodžių apie, mano nuomone, svarbiausią problemą - švietimą.
Moksleivių nepagarba mokytojams, tėvams, vienas kitam. Perkrautos mokymo programos, krūvos ataskaitų mokytojams palieka vis mažiau vietos moksleivių ir pedagogų kūrybiškumui ir minties laisvei. Neseniai Europos Parlamente susitikau su Lietuvos moksleiviais. Du trečdaliai sako norintys išvažiuoti iš Lietuvos. Toks įspūdis, kad metai po metų vis kiti politikai bando keisti visuomenę tomis pačiomis jokių rezultatų neduodančiomis priemonėmis. Švietimo sistema vis reformuojama, tačiau jokio teigiamo rezultato nėra.
Man atrodo, kad visuose lygmenyse - nuo darželio iki universiteto - būtina pakeisti paties švietimo sampratą. Švietimo sistemos kūrėjai nusprendė, kad ugdymo prasmė, tikslas ir funkcija - perduoti žinias, kurias yra sukaupęs tam tikras sistemos kūrėjų sluoksnis. Tiesiog nurodoma, ką vaikai turi suprasti kaip tiesą, tačiau visiškai nemokoma, kaip tiesą rasti savarankiškai.
Mūsų mokyklos turėtų kreipti dėmesį į visai kitus dalykus. Dabar jos daug rūpinasi žiniomis ir itin mažai - išmintimi. Kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir logikos pamokos daugelį mokytojų tiesiog gąsdina, jie nenori tokių pamokų, nes vaikai, gavę galimybę ugdyti kritinį mąstymą, labai dažnai atmeta sistemos kūrėjų moralę, jų standartus ir visą gyvenseną.
Saugodami savo nusistovėjusį gyvenimo būdą, mes sukūrėme sistemą, grįstą atminties, o ne gebėjimų ar įgūdžių ugdymu. Užuot mokę ieškoti savų tiesų, jiems į galvą kalame faktus ir mitus, kuriuos apie save yra sukūrusi kiekviena visuomenė ir jie nebūtinai yra teisingi.
Jonas Paulius II sakė žmonėms: „Nebijokite". A. Sacharovo premijos laureatas, žmogaus teisių gynėjas iš Rusijos S. Kovaliovas užvakar Europos Parlamente pasakė žodžius, kuriems parlamentarai plojo stovėdami: „ Baimę gali nugalėti tik minties laisvė."
Mes neturime bijoti sukurti naują ugdymo programą, paremtą trimis esminiais aspektais: sąmone, dora, atsakomybe.
Ir mūsų visų politinis kelias turi būti grįstas sąmone, dora ir atsakomybe.
Mieli partiečiai,
Nuoširdžiai dėkoju už darbą rinkimų metų bei už jūsų kasdienį partinį darbą.
Sveikinu visus su artėjančiomis šv. Kalėdomis.
Telydi mus visus sėkmė kelyje į minties laisvę, tiesą ir teisingumą.
Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko, Prezidento Rolando Pakso kalba partijos Tarybos posėdyje 2009 12 19 d.
|