forumas.tvarka.lt

2009-11-26

Rolandas Paksas: „Atrodo, kad nei Europos Komisija, nei jos vadovas nežino tikrosios padėties dėl atominės uždarymo problemų“

Antradienį Europos Parlamento posėdyje Strasbūre per klausimų Europos Komisijos vadovui J. M. Barroso teko gerokai paplušėti atsakant į parlamentaro, frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" vicepirmininko Rolando Pakso klausimus dėl Ignalinos atominės elektrinės.

Atrodo, kad net menkiausias užuominas apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problemas ar bandymą bent išprovokuoti diskusiją dėl uždarymo termino atidėjimo Europos vadovai priima itin rūgščia mina.

- Pone Paksai, Europos Komisijos vadovo veido išraiška, atsakant į Jūsų pateiktus klausimus, man pasirodė tokia, tarsi politikas būtų atsikandęs ne itin prinokusios citrinos. Uždavėte nemalonų klausimą?
- Nemanau. Tiesiog aš paklausiau apie labai svarbius Lietuvai ir visai Europai dalykus: branduolinį visų Europos valstybių saugumą ir kas prisiims atsakomybę, jeigu uždarius Ignalinos atominę elektrinę tas saugumas sumažės. Aš apeliavau į Europos Sąjungos teisės aktus ir sveiką protą. Nei Euroatomo, nei stojimo sutartis, nei direktyvos dėl branduolinės saugos padėties netrukdo atidėti Ignalinos atominės uždarymo termino. Tačiau man susidaro įspūdis, kad nei viena iš Lietuvos valdžios institucijų ne tik neprašė atidėti uždarymo termino, bet ir nesakė realios situacijos. O ji tokia - uždarymui nepasirengta, problemų aibė, o nuo kitų metų jų bus dar daugiau.
- Europos Parlamente Jūs prabilote apie problemą, apie kurią mūsų šalyje kol kas nebuvo kalbama. Naujienų agentūros cituoja Jūsų žodžius, kad branduolinio kuro saugyklos nepastatytos ir rusenančios kasetės bus laikomos reaktoriuje mažinant branduolinę saugą regione. Mes turėsime neveikiančią atominę elektrinę, tačiau su veikiančiu reaktoriumi?
- Gal ne visai taip, tačiau reaktoriuose likusios kasetės iš tiesų gali kelti grėsmę branduoliniam viso regiono saugumui. Aš ir paklausiau EK pirmininko: kas atsakys dėl padidėsiančio branduolinio pavojaus regione?
- Ar atsakymas buvo toks, kokio tikėjotės?
- Deja, atrodo, kad susikalbėti kol kas sekasi sunkiai. Gavus atsakymą į jau anksčiau Komisijai raštu pateiktą klausimą, susidarė įspūdis, kad atsakyti stengiamasi tik formaliai. Šiuo atveju taip pat panašiai. Nes iš tiesų mums daug daugiau rūpesčių kelia tai, kad nauji elektros gamybos pajėgumai pradės veikti tik po trijų metų, kad tik 2012 ar 2013 metais bus pastatytos ir branduolinio kuro saugyklos, o ne tai, kada ir kaip bus atnaujintas naftos tiekimas naftotiekiu „Družba" iš Rusijos. Tenka tik apgailestauti, kad būtent apie tai, o ne apie mano klausimuose paminėtas problemas kalbėjo EK vadovas. Tačiau šiandien aišku viena: nei viena Lietuvos Vyriausybė, jos ministrai pirmininkai ir šalies vadovai per praėjusius dvejus, trejus ar ketverius metus nepadarė nieko ne tik spaudžiant Europos institucijas dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo termino atidėjimo, bet ir aiškinant priežastis ir parodant tikrą situaciją, dėl kurios uždarymas sukels ne tik ekonomines, elektros tiekimo, bet ir branduolinės saugos problemas.

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa"

2009-11-26

Varėnos „tvarkiečiai“ su miesto gyventojais dalinosi maistu

Praėjusį šeštadienį partijos Tvarka ir teisingumas Varėnos skyrius kartu su Jaunimo lygos nariais, prisidėdami prie visuotinės švietimo savaitės „Maistas visiems“ varėniškiams surengė akciją „Pasidalink maistu“.

Varėniškiai ir miesto svečiai buvo vaišinami grikių koše. Buvo ir tokių, kurie paėmė papildomą davinį ir į namus. Na, o skanaujant košę, buvo gera proga ir pabendrauti tarpusavyje, pasikalbėti apie šiandieninę Lietuvos situaciją, įvertinti šalies žmones skurdinančios valdžios veiksmus.

Kaip sakė akcijos organizatorius, partijos Tvarka ir teisingumas Varėnos skyriaus pirmininkas Oskaras Golambiauskas, akcijos metu gimė idėja panašius renginius organizuoti nuolat. Jo teigimu, iškart atsirado ir rėmėjų, kurie siūlė ne tik piniginę paramą, bet ir maisto produktus.

LL informacija

2009-11-26

Politikos ir pilietiškumo susitikimai

Kauno Maironio gimnazijos bendruomenė jau ketvirtus metus dalyvauja nacionaliniame projekte „Drąsinkime ateitį“. Šį pirmadienį Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje gimnazistai, jų mokytoja Loreta Kekienė ir gimnazijos Profesinio konsultavimo koordinacinio centro vedėja Aurelija Naseckaitė susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariais - Rimu Antanu Ručiu ir Andriumi Mazuroniu.

Mokytoja, Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė, Loreta Kekienė supažindino gimnazistus su savivaldos ir valstybės valdymo principais. L. Kekienė jau antrą kadenciją atstovauja kauniečiams miesto taryboje. Ji parodė moksleiviams tarybos narių darbo vietas, pasakojo apie tarybos veiklą, priimamus sprendimus bei jų įtaką miestui.

Susitikimo metu LR Seimo nariai papasakojo apie savo darbą, Seimo nario pareigas, atskaitomybę ir atsakomybę rinkėjams. LR Seimo narys Andrius Mazuronis sulaukė daug klausimų apie aukštojo mokslo sistemos reformą. Gimnazistai išsakė savo dvejones dėl ypač aukštų studijų įkainių, kurie, jų manymu, neskatina siekti išsilavinimo gimtojoje šalyje. Seimo narys pažymėjo, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ teikia daug įstatymo pataisų, kurios užkirstų kelią jaunų, gabių žmonių emigracijai.

Gimnazistai teiravosi Seimo nario Rimo Antano Ručio, apie jo asmeninį karjeros kelią. Seimo narys paaiškino, jog profesionalumas pasiekiamas kruopščiai ir atkakliai dirbant. R. A. Ručys paragino Kauno Maironio gimnazijos mokinius ne tik atkakliai siekti žinių, bet ir būti aktyviais piliečiais, gebančiais savarankiškai mąstyti ir kritiškai išsakyti savo poziciją valstybės valdymo klausimais. Atsakydamas į gimnazistų klausimus, kaip įveikti viešo kalbėjimo, publikos baimę, R. A. Ručys paragino įsijungti į įvairių jaunimo bei pilietinių judėjimų veiklą.
Gimnazijos jaunimas domėjosi vyriausybės veikla, Europos parlamento ir europarlamentarų darbu, teiravosi apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmes Lietuvos ūkiui.

Mokiniams išsakius neigiamus atsiliepimus apie dabartinės ekonominės situacijos valdymą, Seimo nariai pabrėžė, kad valstybės parlamentas yra visos tautos atspindys. Todėl jie priminė pilietinę pareigą - ne vien laukti kol kas nors išrinks gerą valdžią, o patiems dalyvauti rinkimuose ir balsuojant deleguoti į valdymo struktūras kompetetingus asmenis. Atsisveikindami Seimo nariai pasidžiaugė, kad Kauno Maironio gimnazijoje ugdomi iniciatyvūs ir smalsūs jaunuoliai bei akcentavo, kad Seimas nėra uždara institucija ir pakvietė aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti.

Vėliau Seimo nariai su Kauno miesto meru A. Kupčinsku aptarė sporto arenos statybos klausimus, domėjosi kitų metų miesto biudžeto formavimu, susitiko su sporto visuomene ir domėjosi sporto bazių plėtros galimybėmis, lankėsi firmos "Pirmas žingsnis" gamybos cechuose, išklausė jos vadovo A. Astrausko nusiskundimus dėl milijoninių ligonių kasų įsiskolinimų neįgaliuosius aptarnaujančioms įmonėms.
Verslininkų problemomis domėjosi ir Europos Parlamento nario Juozo Imbraso padėjėja Undinė Rumzienė. Jos teigimu, parlamentarui rūpi, kokie teisės aktai šiandien labiausiai varžo smulkųjį ir vidutinį verslą, su kokiomis problemomis, kurias pabandytų išspręsti europarlamentarai, susiduria tokios specifinės įmonės.

Antanina Vasiliauskienė

TEISUS MUSU PREZIDENTAS GERBEMAS ROLANDAS PAKSAS.

http://www.lzinios.lt/lt/2009-12-16/tre ... aistu.html



linksmai nuteikia ------atsakoma_maistu

Sitoje istorijoje ne viskas taip paprasta, kaip teigiama straipsnyje...

2009-12-18

„Prisilietimas prie svajonės“

Gruodžio 11 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje įvyko filologo Valentinos Jekateriničevos (Fatejevos) poezijos vakaras „Prisilietimas prie svajonės“. Svečiams buvo pristatyta autorės knygų, išleistų per pastaruosius 7 metus, paroda.

Tarp jų:
- lyrikos rinkinis „Likimo valsas“ (1 ir 2 knygos), iliustruotas žymios dailininkės scenografės Reginos Songailaitės-Balčikonienės ir išleistas Sarovo mieste (Rusija, Nižegorodsko sritis) 2002 m.;
- knygos, išleistos Vilniuje: „Tatjanos diena“, „Susitikimas su amžinybe“ - 2007 m., „Kelionių vėjas“ - 2008 m., „Gaivalas“ - išleista 2009 m., autorės jubiliejui;
- dedikuotas Vilniui, Europos kultūros sostinei-2009, 2009-ųjų kolektyvinis rinkinis (1-as leidimas) „Puslapis, atskleistas saulės“. Poezijos bendrijos „MiR“ autoriai - dailininkė Tatjana Tarasova, poetas Anatolij Bodnič, bibliotekininkė Svetlana Dorovskich, inžinierius Anatolij Fomenko, filologas Valentina Jekateriničeva, medicinos darbuotoja Jelena Pavlenko, kirpėja ir dėstytoja Liudmila Kuprina, Rusų dramos teatro aktorius Vladimir Pranevič (dabar miręs) ir kiti. Knygoje virš 30 gimtojo miesto - Vilniaus - nuotraukų. Jų autorius - nusipelnęs alpinizmo ir kalnų slidinėjimo sporto meistras Aleksej Karpov

Poezijos bendrija „MiR“ („Mysl, iskustvo, radost“ - „mintis, menas, džiaugsmas“) išleido poetų Svetlanos Dorovskich ir Liudmilos Kuprinos knygas „Moters pasaulis“ ir „Paslapties spalva“, kurių prezentacijos įvyks 2010-ųjų sausio mėn.

Pradėjo vakarą ir pristatė knygų parodą Nina Šesternikova, Vilniaus Tarybos narė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ nacionalinių mažumų Komiteto pirmininkė, kuri neseniai minėjo savo jubiliejų fotoparodos atidarymu Vilniaus savivaldybėje.

Valentina Jekateriničeva skaitė eilėraščius iš skirtingų savo rinkinių, taip pat eiles skaitė poezijos bendrijos „MiR“ poetai - Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, Viačeslav Smirnov, Liudmila Kuprina. Laikraščio „Obzor“ ansamblio solistė Tatjana Stanislavskaja dainavo žinomų autorių romansus ir dainas, akomponuojant gitaristų Boriso Bykovo, Jurijaus Mirošničenko (ansamblio vadovas), jo mokinių Rafalo Jadevič ir Viačeslavo Smirnovo. Taip pat buvo atlikti publikos pamėgti klasikiniai užsienio ir vietinių autorių instrumentiniai kūriniai.

Vakaro programoje dalyvavo žinomi muzikinio ansamblio „Harmonija“ artistai: mėgstamus romansus atliko Igor Abetkovskij (baritonas), fortepijonu akomponavo dėstytoja, koncertmeisterė, ansamblio vadovė Liudmila Malceva. Valentiną Jekateriničevą pasveikino su sėkme humanitarinių mokslų daktarė Jelena Bachmetjeva, Vilniaus 3-jų vaikų globos namų direktorė Elvira Lotc, dailininkė Larisa Volynec, architektė Ela Kaminskiene, fotografas Sergej Alesčenko ir kiti.

Renginio organizatorė: Nina Šesternikova, partijos Tvarka ir teisingumas tautinių mažumų komiteto pirmininkė ir Vilniaus miesto tarybos narė

2009-12-31

Prezidentas Rolandas Paksas: „Mūsų politinis kelias turi būti grįstas sąmone, dora ir atsakomybe“

Gerbiamieji,

Itin mažai dėmesio skirsiu dabartinei konservatorių politikai. Anaiptol ne dėl to, kad neturėčiau ar nebūtų ką pasakyti. Net ne dėl to, kad tik aklas nemato ar kurčias negirdi to, kas dabar dedasi ant Lietuvos.

Kai lengva mūsų ranka paleistas terminas 2 K prigijo šalyje, atrodė, kad blogiau būti jau nebegali. Bet pasirodo, kad gali: 2 K keičia 3 K - konservatorių kartuvių kilpos - politika.

Aš dar niekada nemačiau tokios nemeilės savo valstybei. Niekada negalvojau, kad galima taip tyčiotis iš daugelio žmonių.

Krizė, lyginant su tuo, kur šiandien yra Lietuva - tai tik menkas nepatogumas, nes krizės anksčiau ar vėliau praeina. Šiandien mes esame amoraliame raiste, kurio akivarai traukia paskutinius garbės, moralės, sąžinės ir pasitikėjimo valdžia likučius. Antipolitinis ir antipilietinis raistas, kurį per du dešimtmečius kūrė valdyti, o ne tarnauti žmonėms ėję valdžiažmogiai. Kūrė įvairiomis provokacijomis, spaudos publikacijomis ir televizijos laidomis.

Tiesa, valdydami jie ir tarnavo. Tarnavo „viljamsams", „maksimoms", „liūtams". Gi pati valstybė ir jos žmonės tebuvo tik priedas ir įrankis tenkinant tų, kuriems tarnauta, interesus. Bet šiandien apie tai užteks. Šiandien reikia kalbėti apie tai, ką daryti. Vien kritikuoti neužtenka.

Mielieji,

Nekeikite visų tų gyvenimo reiškinių, kuriuos vadinate blogybėmis. Verčiau paklauskite savęs, ką ketinate padaryti, siekdami tai pakeisti? Ką mes visi ir daugelis mūsų kolegų turėtume padaryti?

Bet prieš tai dar keletas žodžių, kad suprastume, kokioje situacijoje šiandien yra valstybė. Ir ne tik mūsų, bet ir užsienio ekspertų vertinimu.

Pagal tarptautinės „Moody" kreditų agentūros vertinimus, esame treti nuo galo. Agentūros „Economist Intelligence Unit" vertinimu, ekonomikos plėtra kitais metais bus prasčiausia Lietuvoje: ir čia būsime trečioje vietoje nuo galo, prieš Venesuelą ir Puerto Riko.

Per dešimt besibaigiančių metų mėnesių, remiantis oficialiomis deklaracijomis, iš šalies išvažiavo apie 18 tūkstančių jos gyventojų. Ko gero, dar antrą tiek išvažiavo to net nedeklaruodami.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos laukia elektros kainų, o po to - ir visų kitų prekių ir paslaugų kainų didėjimas.

Šiandien šalyje oficialiais duomenimis jau yra 250 tūkstančių bedarbių. Yra paskaičiuota, kad šimtas bedarbių pagimdo septynis nusikaltėlius. Aš prognozuoju, kad pavasarį situacija bus dar blogesnė.

Svarbiausia, norint pasiekti krantą - reikia žinoti, kur jis. Manau, kad viena iš dabartinės krizės gilėjimo priežasčių yra ta, jog niekas nežino, ką daryti. Prieš metus A. Kubilius įrodinėjo, kad Pridėtinės vertės mokesčio didinimas ir lengvatų pjaustymas yra vienintelės išeitys, o pensijų tai jau nelies. Po dvylikos mėnesių plokštelę ministras pirmininkas apsuko atvirkščiai. Galbūt dėl to, kad tie patys bankų patarėjai patarinėjo ir G. Kirkilui, ir A. Kubiliui.

Mielieji, pažvelkime, kaip krizės problemas sprendžia Europos valstybės.

Europos Parlamentas įkūrė specialų krizės įveikimo komitetą. Jo užduotis - nustatyti krizės kilimo priežastis, pasiūlyti sprendimus kaip iš jos išeiti ir ką daryti, kad ji ir vėl nepasikartotų.

Europos Komisija rengia naują Europos Sąjungos strategiją iki 2020 metų. Pagrindiniai jos prioritetai:

* Kurti vertę, grindžiant augimą žiniomis;
* Daugiau galimybių ir didesnė socialinė sanglauda, kur užtikrinta diegiant tiek produktų, tiek gamybos procesų inovacijas;
* Suteikti daugiau galimybių žmonėms integruotis į visuomenę;
* Kurti konkurencingą ir ekologiškesnę ekonomiką;

Vokietijos kanclerė A. Merkel siūlo penkias pagrindines savo šalies antikrizinio plano kryptis:

* Įveikti ekonomikos krizės padarinius;
* Atkurti piliečių pasitikėjimą valstybe;
* Išspręsti visuomenės amžiaus pasikeitimo problemą;
* Reglamentuoti gamtinių išteklių naudojimą;
* Rasti pusiausvyrą tarp piliečių laisvių ir saugumo garantijų;

Vokietija taip pat siūlo mažinti mokesčius ir išlaikyti gyventojų užimtumo lygį. Šiai antikrizinei programai numatoma skirti 24 mlrd. eurų.

Prancūzija krizės sąlygomis investicijas ketina nukreipti į pramonę, smulkųjį verslą aukštąjį mokslą ir švietimą bei mokslinius tyrimus. Skaičiuojama, kad pasiskolinus 35 mlrd. eurų, uždirbti pavyks apie 60 mlrd. eurų.

Kas galėtų pasakyti, koks Lietuvos planas? Karpyti pensijas, didinti bedarbių skaičių ir uždaryti elektrinę? Ar ir toliau skolintis taip pat brangiai kaip ir iki šiol?

Mielieji,

Mes, o ne kas kitas, turime padaryti tris dalykus:

1. Paruošti naują Maršalo planą Lietuvai. Būtinas kitoks kelias - Lietuvos kelias.
2. Suburti komandą.
3. Į vieną branduolį sujungti specialistus ir parengti viešųjų ryšių planą.

Koks galėtų būti Maršalo planas Lietuvai? Mano manymu, svarbiausi jo prioritetai turėtų būti šie:



1. Atsakingas valstybės valdymas.
2. Gyventojų užimtumas šalyje turi pasiekti 70 procentų.
3. Investicijos į mokslo tyrimus turėtų sudaryti ne mažiau 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
4. Alternatyvi energetika. Turime nustatyti konkrečius terminus, iki kurių įgyvendinami konkretūs jos projektai.
5. Lietuva privalo tapti ES lydere santykiuose su Rytais.
6. Efektyvus šalies iškasenų panaudojimas.
7. Nauja, geresnė mokymo kokybė.

Kitas itin svarbus dalykas - komanda. Geras orkestras negali gyvuoti be profesionalių muzikantų, gero kūrinio ir klausytojų. Mums reikia profesionalių 800 žmonių komandos - salėje yra apie 200. Privalome parengti partijos narius dirbti Lietuvai valdžios institucijose.

Mūsų tikslas kituose savivaldybių tarybų rinkimuose - 300 partijos atstovų savivaldybių tarybose. Bet prieš tai mes turime pasiekti, kad partijoje būtų ne mažiau kaip 10 000 narių: patikimų, kompetentingų, profesionalių. Žinančių problemas, gebančių jas paaiškinti paprastai ir suprantamai žmonėms, jaučiančių ir kalbančių apie tai, kas juos jaudina. Visuomenės apklausos nurodo, kad 78 proc. žmonių itin jautri politinės korupcijos tema; 76 proc. visuomenės jaudina nusikalstamumo lygis, 66 proc. - narkomanijos problemos. 95 proc. šalies gyventojų mano, kad nėra teisingo teismo, o keturi penktadaliai norėtų, kad gerovę jiems užtikrintų valstybė.

Keletas žodžių apie, mano nuomone, svarbiausią problemą - švietimą.

Moksleivių nepagarba mokytojams, tėvams, vienas kitam. Perkrautos mokymo programos, krūvos ataskaitų mokytojams palieka vis mažiau vietos moksleivių ir pedagogų kūrybiškumui ir minties laisvei. Neseniai Europos Parlamente susitikau su Lietuvos moksleiviais. Du trečdaliai sako norintys išvažiuoti iš Lietuvos. Toks įspūdis, kad metai po metų vis kiti politikai bando keisti visuomenę tomis pačiomis jokių rezultatų neduodančiomis priemonėmis. Švietimo sistema vis reformuojama, tačiau jokio teigiamo rezultato nėra.

Man atrodo, kad visuose lygmenyse - nuo darželio iki universiteto - būtina pakeisti paties švietimo sampratą. Švietimo sistemos kūrėjai nusprendė, kad ugdymo prasmė, tikslas ir funkcija - perduoti žinias, kurias yra sukaupęs tam tikras sistemos kūrėjų sluoksnis. Tiesiog nurodoma, ką vaikai turi suprasti kaip tiesą, tačiau visiškai nemokoma, kaip tiesą rasti savarankiškai.

Mūsų mokyklos turėtų kreipti dėmesį į visai kitus dalykus. Dabar jos daug rūpinasi žiniomis ir itin mažai - išmintimi. Kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir logikos pamokos daugelį mokytojų tiesiog gąsdina, jie nenori tokių pamokų, nes vaikai, gavę galimybę ugdyti kritinį mąstymą, labai dažnai atmeta sistemos kūrėjų moralę, jų standartus ir visą gyvenseną.

Saugodami savo nusistovėjusį gyvenimo būdą, mes sukūrėme sistemą, grįstą atminties, o ne gebėjimų ar įgūdžių ugdymu. Užuot mokę ieškoti savų tiesų, jiems į galvą kalame faktus ir mitus, kuriuos apie save yra sukūrusi kiekviena visuomenė ir jie nebūtinai yra teisingi.

Jonas Paulius II sakė žmonėms: „Nebijokite". A. Sacharovo premijos laureatas, žmogaus teisių gynėjas iš Rusijos S. Kovaliovas užvakar Europos Parlamente pasakė žodžius, kuriems parlamentarai plojo stovėdami: „ Baimę gali nugalėti tik minties laisvė."

Mes neturime bijoti sukurti naują ugdymo programą, paremtą trimis esminiais aspektais: sąmone, dora, atsakomybe.

Ir mūsų visų politinis kelias turi būti grįstas sąmone, dora ir atsakomybe.


Mieli partiečiai,

Nuoširdžiai dėkoju už darbą rinkimų metų bei už jūsų kasdienį partinį darbą.

Sveikinu visus su artėjančiomis šv. Kalėdomis.

Telydi mus visus sėkmė kelyje į minties laisvę, tiesą ir teisingumą.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko, Prezidento Rolando Pakso kalba partijos Tarybos posėdyje 2009 12 19 d.

2010-01-05

Pajūrio vaikų namuose nuoširdus Šv. Kalėdų dėmesys

Jau tapo tradicija Šilalės partijos Tvarka ir teisingumas skyriaus nariams vykdyti įvairias pilietiškumo akcijas. Šv. Kalėdų proga partijos jaunimo poskyris surengė akciją - Pajūrio vaikų namuose.

Vaikų namuose gyvena kelios dešimtys vaikų, kuriems reikia ne tik šilto būsto virš galvos, bet ir nuoširdaus pabendravimo, išgirsti ir įsiklausyti jų problemas ir pamastymus. Jiems reikia žmogaus, kuriam galėtų išsipasakoti savo svajones, ir kartu jas įgyvendinti. Toks vaizdas susidarė pabendravus su vaikų namų gyventojais, teigė skyriaus pirmininkas ir naujai išrinktas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Asociali šeima - tarsi juoda dėmė visuomenės gyvenime. Mažai analizuojama ir gilinamasi į pačią šitokio gyvenimo kelio pasirinkimo problemą. Visuomenėje sakoma: „Iš gero gyvenimo" šeima negali tapti asocialia. Kiekviename Lietuvos rajone yra šitokio likimo šeimų, kurių vaikai yra apgyvendinami vaikų namuose. Dauguma iš jūsų pasakys „tai ne mano reikalas" , „jie patys dėl to kalti". O, ar kada susimąstėte apie vaikus, kurie yra priversti kentėti dėl tėvų klaidų?

Apsilankius vaikų namuose susidaro įspūdis, kad Šilalės rajone tokių asocialių šeimų yra nemažai. Tėvai girtuokliauja beveik kiekvieną dieną, o tuo tarpu jų vaikai leidžia dienas lauke ar žaisdami gatvėse, dėstė R. Žemaitaitis.

Kaip ir dera šiltam susitikimui, buvo nuoširdžiai dalijamasi mintimis apie gyvenimą namuose, kaip čia bėga dienos, kaip dažnai juos aplanko šeimos atstovai, kiek dažnai jie išvyksta pas savo globėjus ar tėvus. Šv. Kalėdų proga vaikų namų jaunimui buvo padovanotos pačių skyriaus narių megztos kojinės. Jaunieji politikai kartu su mergina atliko dainą. Vaikinukai irgi neatsiliko, jaunuoliai parodė, dabar tarp jaunimo mėgstamą gatvės „brike dance". Sėdint vienoje iš šeimynai skirtoje patalpoje mezgėsi ir pokalbiai apie pomėgius: knygų skaitymą, rankdarbius.

Gerumu ir šiluma kartu su susirinkusiaisiais dalinosi ir Pajūrio vaikų namų darbuotojos. Jos džiaugėsi, kad tokią akciją vykdo jauni žmonės, kad jiems rūpi šių jaunuolių problemos.

Pasak jaunųjų politikų, tokia akcija turėtų būti ne kažkoks išskirtinis įvykis, o savaime suprantamas elgesys - juk labai svarbu jaustis svarbiam ir kažkam reikalingam. O kai toks jautiesi, norisi, kad laimingi būtų ir kiti. Tuo labiau vaikų namų gyventojai, kuriems smagu bendrauti su jaunimu, pasiklausyti jų minčių ir pasidalinti savais rūpesčiais.

Labai smagu matyti, kad ir tokioje situacijoje jie mėgina siekti savo tikslų ir mokslų. Tikiuosi, kad šio ekonominio sunkmečio metu, pavyks išvengti tokių vaikų skaičiaus didėjimo, teigė R. Žemaitaitis.

Kristina Navickaitė

2010-01-05

Kalėdų šiluma tiems, kam jos labiausiai trūksta

Kalėdos - gerumo metas, kuomet prisimename ne tik tuos, kurie mums svarbūs, bet ir tuos, kuriems reikia pagalbos bei žmogiškos šilumos.

Gražiausios mūsų gyvenimo akimirkos - praleistos su artimaisiais. Neįkainojamos minutės, kartu jaukiai laukiant švenčių, kiekvieno širdyje palieka šiltą atsiminimą.

Kad tokie prisiminimai šildytų Kvėdarnos ir Kaltinėnų senelių namų gyventojus, pasirūpino partijos „Tvarka ir teisingumas" Šilalės skyriaus nariai. Jau antri metai jie lankėsi Kvėdarnoje ir Kaltinėnuose, kur dalinosi mintimis, klausėsi senelių pasakojimų apie gyvenimą, apie tai, kaip bėga jų dienos, ką jie mėgsta veikti, ar dažnai juos aplanko giminaičiai. Skambant gitaros garsams ir akį džiuginant nuo žaisliukų bei švieselių mirgančiai eglutei, prie arbatos puodelio liejosi nuoširdūs pokalbiai tarp tų, kuriems reikia dėmesio ir šilumos, bei tarp tų, kas tą šilumą su džiaugsmu dovanojo, pomėgius: knygų skaitymą, rankdarbius.

Pasak Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, tokie renginiai - visada prasmingi, nors jų būtų organizuojama ir daug. Nesvarbu, ar per juos puošiama eglutė, ar dalijamos dovanos, ar rengiami koncertai. Svarbiausia - parodytas dėmesys ir pastangos pradžiuginti, priversti pasijusti reikalingais, įdomiais, svarbiais, neužmirštais.

Gerumu bei šiluma kartu su susirinkusiaisiais dalijosi Kvėdarnos klebonas. Jis džiaugėsi, kad tokią akciją rengia jauni žmonės, kad jiems rūpi vyresniųjų bėdos. Ir patys senelių namų gyventojai neslėpė džiaugsmo, atsiradus galimybei pabendrauti su jaunimu, pasipasakoti, pasidalinti patirtimi, pasigėrėti jų atliekamomis dainomis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas" Šilalės skyriaus narių nuomone, tokios akcijos turėtų būti ne kažkokie išskirtiniai įvykiai, o savaime suprantamas dalykas - juk per didžiąsias metų šventes labiausiai norisi būti su artimaisiais, jaustis svarbiu ir kažkam reikalingu. O kai toks esi pats, norisi, jog ir kiti būtų laimingi. Tuo labiau senelių namų gyventojai, kuriems smagu bendrauti su jaunais žmonėmis, pasiklausyti jų minčių ir pasidalinti savais rūpesčiais.

Neseniai į Seimą išrinktas partijos „Tvarka ir teisingumas" Šilalės skyriaus pirmininkas R.Žemaitaitis siekia, kad iniciatyvus jaunimas per įvairius renginius, akcijas bei kitais būdais reikštų savo nuomonę svarbiais visuomenei klausimais. Kuo daugiau mūsų bendruomenės atstovų įsitrauks į organizuojamą veiklą, tuo labiau būsime vienas kitam pakantesni, nuoširdesni ir vertinsime savo bei kitų atliekamus darbus.

Senelių namų gyventojai dėkojo už gražią iniciatyvą. Jie neslėpė, jog tokie susitikimai ypač pakelia nuotaiką ir praskaidrina kasdienybę.

Zita BRUŽIENĖ

2010-01-05

10 metų Lietuvos Bulgarų bendruomenei „Madara“

Š. m. gruodžio 20 d. Tautinių bendrijų namuose šventė savo pirmąjį jubiliejų Lietuvos Bulgarų bendruomenė. Susirinkusieji pagerbė tylos minute bendruomenės steigėjo ir jos pirmojo pirmininko Ivano Kolevo atminimą. Dabartinis Bulgarų bendruomenės pirmininkas Petko Ivanov papasakojo svečiams apie savo bendruomenės šiokiadienius ir jos istoriją.

Sveikinimo žodžius tarė Bulgarijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Ivan Dančev, Vilniaus tarybos nariai Nina Šesternikova ir Gediminas Rudžionis, o taip pat Tautinių mažumų ir išeivijos departamento koordinatorė Anastasija Ismailova ir kt.

Tautinių bendrijų namų priesalyje visi norintys galėjo apžiūrėti autorinių nuotraukų parodą. Nuotraukų autoriai - Bulgarų bendruomenės narys, skulptorius ir dizaineris Krasimir Vasiljev ir Vilniaus Dailės akademijos absolventė Martina Genkova. Ypatinga vieta parodoje užėmė šv. brolių Kirilo ir Mefodijaus paminklo prie Mikulčice (Čekija) kaimo, kur spėjamai pasibaigė žemiškasis šv. Mefodijaus gyvenimo kelias, atidarymo nuotraukos.

Po parodos svečiai galėjo patys įsitikinti pyragų („banicos") su brinza, porais, obuoliais ir graikų riešutais gardumu. Taip nepastebimai, prie nuoširdžių pasikalbėjimų ir arbatos su „banica" gėrimo, prabėgo vakaras...

2010-01-05

"Dievo atvaizdas"

Gruodžio 15 d. Vilniaus savivaldybės patalpose įvyko fotoparodos „Dievo atvaizdas", kurioje buvo pristatyti Visagino dailininkės ikonografės Olgos Kiričenko darbų nuotraukos, atidarymas.

Per iškilmingą ceremoniją jos dalyviai išsakė nemažai gražių žodžių pačiai dailininkei ir tiems, kas aktyviai padėjo organizuojant unikalią parodą, tarp jų Vilniaus tarybos narei Ninai Šesternikovai.

Dailininkė Olga Kiričenko itin gerbia ikonų tapybos tradicijas ir ikonos teologiją. Olgos Kiričenko ikonų reprodukcijos buvo publikuotos šiuolaikiniuose kultūros ir ikonų tapybos leidiniuose: albume „Dievo šventykla" (SPb., Znaki, 2009), L. Uspenskio knygoje „Stačiatikių cerkvės ikonos teologija" (M., Dar, 2007), G. Šlevio knygoje „Lietuvos stačiatikių cerkvės", 2002.

Dailininkė gimė 1960 metais Rusijoje. Meninį išsilavinimą įgijo besimokydama Kirove ir tuometiniame Leningrade. Nuo 1985 metų gyvena ir dirba Visagine. 1993 - aisiais pradėjo rimtai užsiminėti ikonų tapyba, įgūdžius tobulino ikonų tapybos dirbtuvėse Šventosios trejybės Sergejevo lavroje, centrinėse ikonų tapybos dirbtuvėse Nižnij Novgorode ir Aleksandro Nevskio lavroje Sankt-Peterburge.

Pagrindiniai darbai: Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvės ikonostasas, Visagino Jono Krikštytojo Gimimo ir Vilniaus Šv. Mikalojaus cerkvės ikonos bei ikonos krikščionybės centrams ir privačioms kolekcijoms Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lietuvoje.

sarmatyjuos klaust, bet vis tik...O kaip koreliuoja tema apie partine statyba(Партстроительство) su banicos beigi slivovicos gėrimu ir kažin kokios Olgos K. nuotraukos demonstravimu?
hi, hi, hi...

Sutinku ir darau viska ,kad musu partijoje atsirastu tikru kovotoju už laisva ir demokratine Lietuva-Lietuva be sienu tarp Rytu ir Vakaru.TT partijos narys iš Kauno Vladimir Moskvičiov .

2010-01-11

Partijos Tvarka ir Teisingumas jaunimo lygos Varėnos skyrius su gyventojų pagalba Varėnos rajono vaikams padovanojo naujametinį stebuklą

Gruodžio 19 d. Varėnos „Ekorato“ turgavietėje partijos Tvarka ir teisingumas jaunimo lygos (TTJL) Varėnos skyrius surengė akciją, kurios metu gyventojai buvo raginami padovanoti žaislų sunkumus išgyvenančių šeimų vaikams. Tad gruodžio 28 d. penki TTJL nariai išskubėjo padalinti mažiesiems ne tik žaisliukų, bet ir džiaugsmo akimirkų. Pasak TTJL Varėnos skyriaus pirmininko Mariaus Juškevičiaus, jų komanda aplankė tik dvi seniūnijas, tačiau ir šiose seniūnijose liko daug šeimų, kurių vaikučiams šį kartą nepavyko sukurti kalėdinio stebuklo.

Pirmiausia TTJL jaunimas nuvyko į Merkinės seniūniją. Čia juos pasitiko Socialinio darbo organizatorė Birutė Janickienė, kuri kartu su jaunimu skubėjo aplankyti Merkinės seniūnijos šeimas. Marcinkonyse TTJL narius pasitiko Marcinkonių seniūnijos specialistė Žaneta Kirdeikienė, ji taip pat jaunimui padėjo išdalinti žaisliukus. Anot M.Juškevičiaus: „TTJL Varėnos skyriaus nariai aplankė 10 šeimų ir net 70 vaikučių, nuo mažiausių iki didžiausių, kuriems šios Kalėdos ir Naujieji metai praskaidrino kasdienybę ir suteikė laimės jų mažoms širdelėms. Vyresnieji net pareiškė norą prisijungti prie jaunimo organizacijos.“

Pasak pirmininko M.Juškevičiaus, dar liko daug neaplankytų šeimų, tad greitai planuojama surengti kitą akciją, kurios metu bus galima aukoti ir drabužėlius.

Živilė Balionytė

2010-01-22

Kada daug ir kada mažai, arba kaip Vilniaus meras pasiklydo tarp trijų milijonų

Daugeliui žmonių pinigai telpa vienoje kišenėje. Nedaug, bet yra tokių, kurių pinigams sutalpinti reikalingos bankų saugyklos. Bendrame tik litą kitą skaičiuojančių piliečių ir žemyn besiritančios kultūros bei uždaromų mokyklų ir bibliotekų fone milijonais savo turtą skaičiuojantys dažnai pasiklysta ne tarp 10 ar 20Lt, bet tarp milijonų. Vienu atveju trys milijonai jiems yra tiesiog nereikšminga suma, o kitu - tie patys trys milijonai tampa gyvybiškai svarbiais.

Tik taip galima įvertinti liberalkonservatorių valdančios daugumos Vilniaus mero V.Navicko poziciją. Pastarasis 2010 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto Tarybos nariams pristatė sprendimą „Dėl 2010m. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už neparduotus gyvenamosios paskirties būstus“, kurį priėmus Vilniaus miesto savivaldybė prarastų beveik 3 milijonus litų. Meras Tarybos narius ilgai agitavo balsuoti už šį sprendimą ir atleisti statybos bendroves nuo beveik 3mln. Litų turto mokesčio, kurį jos pagal įstatymą privalo sumokėti.

Pasak mero, šie pinigai nėra jau tokie dideli ir jie padėtų gyvenamuosius namus pastačiusioms, bet dar butų juose nepardavusioms bendrovėms. Tik gaila, kad gindamas milijonais operuojančius šių namų savininkus meras pamiršo jo taip mėgstamą laisvosios rinkos principą, pagal kurį bet kuris atleidimas nuo mokesčių deformuoja ir išbalansuoja tą pačia laisvąją rinką. Meras taip pat pamiršo tarybos nariams pasakyti, kad daugelio pastatytų butų savikaina apie 1500 lt už m2 (priklausomai nuo sklypo vertės), o statybų verslininkai siūlo savo statinius 2-3 ir net 4 kartus brangiau ir todėl negali jau pastatytų butų parduoti.

Taigi, meras pamiršo, jog viršpelnių laikai praėjo, ir nori nenori pagal tą patį laisvosios rinkos mokymą reikia pardavinėti pastatytus būstus su normaliais pelno procentais, o ne kartais skaičiuojamu viršpelniu. Vilniečiai nusipirktų butus, verslininkai gautų pinigus ir nereiktų merui pasiaukojamai agituoti Tarybos narius biudžeto sąskaita paremti į „bėdą“ pakliuvusius verslo banginius. Keista mero pozicija. Pinigų trūksta, miestas skolose, tačiau padovanoti milijonus savo kolegoms statybininkams ne tik galima, bet ir reikia. Na, bet p.V.Navickas be meravimo dar turi ir šeimyninį statybų verslą. Taigi, puikiai žino, kaip sunku prarasti viršpelnius.

Opozicija, pirmiausia Tvarkos ir teisingumo frakcija, pasiūlė nusileisti „suvargėliams“ statybų bosams ant žemės ir pardavinėti būstus ne buvusių „burbulų“, bet už realias kainas. Prieš balsavo 18, susilaikė 5 ir tik 13 Tarybos narių pakluso mero agitacijai. Taigi, skurstantis miesto biudžetas gaus beveik 3 mln. Lt. Tarybos nariai apgynė Vilniaus interesus. Nors pasak mero, ši suma nereikšminga, bet, matyt, nenuskurdins statybos banginių ir taps pliusu miesto biudžetui.

Nepraėjus nei parai, 2010 sausio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos kolegijoje tas pats Vilniaus meras V.Navickas įtaigiai aiškino 3 mln. litų svarbą miestui. Šį kartą buvo svarstomas klausimas „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo pakeitimo“, kuriuo panaikinama transporto lengvata (50%) asmenims iki 70 metų.

Meras aktyviai agitavo už važiavimo miesto transportu lengvatos pensininkams panaikinimą. Mat, „bendras savivaldybės finansavimo poreikis sumažėtų 3mln. Lt.“. O ši suma, pasak mero, finansiniu sunkmečiu yra labai reikšminga miesto biudžetui. Dar vakar tas pats meras Navickas Tarybos nariams karštai įrodinėjo, kad veik 3 mln. litų turto mokestis iš statybų bendrovių - mažmožis. Gal toks prieštaringas 3 mln. litų įvertinimas priklauso nuo to, iš ko jie imami? Jeigu 3mln. iš verslo banginių - tai skriauda jiems ir mažmožis miestui. Jeigu 3 mln. iš Vilniaus pensininkų, kiekvienam iš jų už važiavimą transportu pridėjus litą - tai šie pinigai yra labai reikšmingi.

Neva daugiau kaip 10 tūkst. Vilniaus pensininkų apmokestinimas papildomai po 1 litą už kiekvieną važiavimą nėra toks skaudus. Tik po vieną litą. Merui milijonieriui mikroskopinė suma. O pensininkų yra daug ir jie gali paremti mero Navicko valdomą Vilnių ir jo biudžetą. Valdančiosios liberalkonservatorių daugumos balsais kolegija panaikino buvusią bilietų 50% lengvatą asmenims nuo 60 metų.

Suprantamas noras pildyti miesto iždą, tik tai reikia daryti vadovaujantis teisingumo ir padorumo principais. Bet kuriuo atveju atimti papildomai litą iš centus skaičiuojančių pensininkų litą už galimybę pasinaudoti miesto transportu ir skelbti, kad kitaip žlugs miestas, tikrai prasilenkia su elementariausiu pilietiniu solidarumu ir net padorumu. O gal taip galvoja visi kurių pinigai netelpa į pinigines? Arba tai antra valdančiųjų sutartinio veikimo dalis? V.Navicko bendrapartiečių Vyriausybė pensijų mažinimu trenkė bočiams per strėnas, o Vilnių valdantys premjero A.Kubiliaus politiniai vienminčiai pridėjo jiems ir per pakinklius.

Dešimtmečiais dirbdami šios dienos pensininkai prisivažinėjo pakankamai. Taigi tegul sėdi namuose, skaičiuoja sumažintas pensijas,- gal užteks duonai ir kruopoms. Būdami namuose užsikonservuos ir išvengs visokiausių žiemos virusų. O tuo pačiu galės liberaliai ir laisvai iki soties žiūrėti į gyvenimą per langą. Ir konservatoriška ir liberalu.

Gediminas Rudžionis
Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnas

2010-01-25

ATEITIES KURAS – VĖJAS? ATEITIES POLITIKAI – MOKSLEIVIAI?

Štai ir vėl naujiena vilniečiams - šilumos tinklų nuomos sutartis sostinės savivaldybei gali kainuoti 700 milijonus litų. Ir, žinoma, ne iš kieno kito, o iš mokesčių mokėtojų kišenės. O tų kišeniuotųjų kasdien vis mažiau Vilniuje tebelieka...

Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis, kuria Vilniaus savivaldybė patikėjo savo miesto šilumos ūkį privačiai svečios šalies bendrovei „Dalkija", baigiasi 2017 m. Ir jei nepavyks persiderėti dėl nuomos sutarties sąlygų, visas miesto šilumos ūkis gali pereiti į tos bendrovės rankas. Mat paaiškėjo, kad reikalingos milžiniškos investicijos, kurios sutartyje, žinoma, nenumatytos. Investicijų pareikalaus Europos Sąjungos direktyva, trigubai sumažinanti leidžiamą išmetamų į aplinką kenksmingų medžiagų kiekį, kurios nuostatos įsigalios nuo 2016-ųjų. Todėl iki to laiko antroje ir trečioje Vilniaus termofikacinėse elektrinėse turės atsirasti nauji kokybiški filtrai, kurie galėtų kainuoti net per milijardą litų. Direktyvos nesilaikymas mums grėstų baudomis. O brangi investicija - taip pat neatsiperkanti - šiluma gyventojams galėtų pabrangti net maždaug 14 procentų. O jei "Dalkija" ir sutiktų investuoti į tuos filtrus, neturėdama iš ko atiduoti skolos sostinės savivaldybė gali būti priversta už tai perleisti prancūzų bendrovei visą sostinės šilumos ūkį.

Dviejų samdytų (vėl už mūsų pinigus!) bendrovių konsultantai pataria išeitį: šilumos gavybai naudoti ne gamtines dujas ir mazutą, kaip tai daroma šiandien, o biokurą. Juolab, kad Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu jau iki 2013-ųjų abiejose miesto termofikacinėse elektrinėse šilumos ir elektros gamybai naudojamo biokuro kiekis turėtų siekti 70 procentų. Ir įranga šiam kurui kainuotų perpus pigiau, ir šiluma atpigtų gal net apie 3 ct už kWh. Liktų Lietuvoje pinigai, išleidžiami iš užsienio perkamoms gamtinėms dujoms, nes ekologišką kurą (šiaudus, medžio atliekas ir kita) pirktumėmės iš vietos gamintojų.

Tačiau juk lemiamas žodis čia priklausys „Dalkijai", pagal sutartį kuriai teliko skirti vos 1,5 milijono į šilumos tinklų atnaujinimą, nes didžioji investicijų dalis jau padaryta. Ar panorės užsienio bendrovė papildomai investuoti kad ir į biokuro įrangą, paaiškės po vasarį vyksiančių derybų, kurioms ruošiasi miesto taryba.

Jei Vilniaus valdžia apie miesto šilumos ūkį būtų masčiusi laiku - prieš patikėdama miesto šilumos ūkį svečiai bendrovei - tokios rizikos tikriausiai šiandien nekentėtume.

Taip pat - jei Lietuvoj būtų galvota apie alternatyvių energetikos šakų kūrimą prieš įsipareigojant uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, su siaubu nelauktume sausio mėnesio pabaigos, kuomet už tą patį elektros kiekį klosime daug didesnes sumas. Nekalbant apie tai, kiek energijos kaina įtakos duonos kasdieninės kainą...

Vėjo energija, verčiama į elektros energiją, viena iš aplinką labiausiai tausojančių energetikos šakų. Pasaulyje pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo 1999- ųjų išaugo per keturis kartus. Danijoje pasinaudojant vėjo turbinomis pagaminama elektra sudaro jau 23 procentus. Skirtingai nuo tradicinių elektros energijos gamybos būdų ( naudojant kietą, skystą ar dujinį kurą), vėjo elektrinėms tokių išlaidų nereikia. Tiesa, brangoka pačių vėjo elektrinių statyba bei prijungimas prie sisteminio elektros tinklo. Nepigi ir eksploatacinė priežiūra.

Pirmoji vėjo energetikos Lietuvoje galimybių studija, paruošta 1993 m. Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugijos po pažintinio vizito Vokietijoje, nesulaukė tinkamo dėmesio. Vėjo energetika palikta likimo valiai.

Lietuvos vėjo energetikos pradžia - 2003 m. Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė. Po metų Kretingos rajone į Lietuvos energetikos sistemos tinklą įjungta Vydmantų parodomoji vėjo elektrinė (Vokietijos kompanijos 600 kW). Ji projektuota ir statyta laikantis visų Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijų statant pirmąją vėjo elektrinę. Nuolatinis jos darbo parametrų fiksavimas, analizė ir jos rezultatai leido daryti išvadą - Lietuvos pajūrio vėjai ir teritorijos yra palankūs vėjo elektrinių statybai.

Lietuvoje šiandien veikia ir Suomijoje pagamintos vėjo jėgainės.

2010 m. sausio 10-13 dienomis į Tarptautinę moksleivių konferenciją Vilniaus jėzuitų gimnazijoje suvažiavo moksleiviai ir mokytojai iš devynių Baltijos jūros pakrantės valstybių. Iš viso konferencijoje dalyvavo apie 50 dalyvių iš Lenkijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Danijos ir Vokietijos. Per tris dienas mokiniai diskutavo aktualiomis temomis, planuodami tolimesnę Baltijos regiono projekto eigą. Konferencijos organizatorė - Centrinė užsienio švietimo sistemos būstinė (ZfA) kartu su Vokietijos ambasada Vilniuje.

Tai pirmoji pasaulyje vokiečių kalbos mokyklų moksleivių konferencija.

Baltijos jūros regiono „Sprachdiplom" mokyklų bei vokiečių mokyklų užsienyje moksleivių konferencija turėtų tapti pavyzdžiu kitiems pasaulio regionams.

Dalyvius sveikino ir išklausė Vokietijos federacijos užsienio reikalų viceministrė Cornelia Pieper, taip pat Lietuvos švietimo viceministras V.Bacys.

Pasak konferencijos organizatorės Brigitte Grogor, koordinuojančios Lietuvoje veikiančias vokiečių kalbos mokyklas, tikimasi, kad panašias moksleivių konferencijas organizuos ir Dunojaus, Pietų Amerikos bei kiti pasaulio regionai.

Pirmoji tarptautinės vokiečių kalbos mokyklų konferencijos diena prasidėjo visų konferencijoje dalyvaujančių valstybių atstovų savos šalies prezentacijomis. Pristatytos ne tik nacionalinės kiekvienos tautos vertybės, bet ir Baltijos jūros įtaka jų ekonomikai, kultūrai, vystymuisi.

Po ekskursijų po Vilniaus jėzuitų gimnaziją bei šv.Kazimiero bažnyčią, bendros programos su gimnazijos choru, dieną užbaigė smagus visų dalyvių boulingo žaidimas Akropolyje.

Jėzuitų gimnaziją atstovavo Skaistė Budrevičiūtė, Domas Ivanauskas, Aistė Povilaikaitė. Kartu su kolegomis iš Užupio gimnazijos jie konferencijos svečiams surengė ekskursiją po žymiausias Vilniaus vietas, susitikimą su Vilniaus „Užupio Respublikos" menininkais „Užupio meno inkubatoriuje", šokius su gyva muzika „Užupio kavinėje".

Ši sėkminga konferencija moksleiviams tapo ne vien galimybe užmegzti naujas ir atgaivinti senas pažintis, kurios jau driekiasi po visą Europą. Tai - ir itin naudinga patirtis.

Antrąją konferencijos dieną moksleivių darbotvarkėje vyko rimti debatai tema „Ar reikia Baltijos jūroje įrengti daugiau vėjo jėgainių?"

Debatus laimėjusios keturios merginos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Danijos turėjo pateikti už ir prieš pozicijas alternatyvios energetikos tema. Pagrindiniai klaipėdietės A.Dumbrauskaitės argumentai už vėjo jėgainių Baltijos jūroje plėtrą pateikti sugretinant vėjo energiją su kitomis - vandens, saulės.

Stiprios buvo priešingos pozicijos. Danės ir estės komanda akcentavo pavojus jūros gyvūnijai ir visai ekosistemai išplėtojus vėjo jėgainių infrastruktūrą. Kaip alternatyvą merginos siūlė investuoti į vėjo jėgaines Šiaurės jūroje, nes ten vandenynų atnešami vėjai yra stipresni. Primintas faktas, kad Baltijos jūroje jau ir taip plečiasi „mirties zonos", kuriose seniai išnykusi gyvybė. Todėl pasiūlyta investuoti į energijos gavybą iš biomasės.

C.Pieper nuomone,nieko nėra geresnio, kaip investuoti į mūsų dabartį ir ateitį - jaunus žmones. Taip galime didžiuotis sukurta atvira, tolerantiška, besiplėtojančia Europa. O iš šių jaunų žmonių galima išmokti net tam tikrų politinių įgūdžių, nes, kaip žinia, parlamente diskusijos ne visada yra tokios konstruktyvios kaip čia.

Tikra tiesa. Jei dabartiniai mūsų šalies politikai būtų laiku ir tinkamai debatavę, šiandien vargu ar mūsų pečius slėgtų tokia brangi jų lengvabūdiškumo našta. Belieka tikėtis, kad vėjo energetika - viena iš labiausiai aplinką tausojančių energetikos sričių, kada nors bus tinkamai įsavinta Lietuvoje. Ir tai įgyvendins mūsų vaikai, dabartiniai moksleiviai - ateities politikai.

Raimonda Karosaitė,
partijos Tvarka ir teisingumas
Vilniaus Senamiesčio skyriaus pirmininkė
„LAISVAS LAIKRAŠTIS", 2010-01-23-29, Nr. 3

2010-01-28

Vladimiro Vysockio gimtadieniui atminti

Sausio 21 dieną partijos Tvarka ir teisingumas būstinėje susirinko Vladimiro Vysockio kūrybos mylėtojai. Šios partijos Tautinių mažumų komiteto pirmininkės Ninos Šesternikovos iniciatyva čia surengtas vakaras, skirtas eiliniam žinomo poeto bei savo dainų atlikėjo Vladimiro Vysockio gimtadieniui paminėti.

Tradiciškai Lietuvos rusų romanso mylėtojų asociacija „Melos" kiekvienais metais rengia šio poeto bei kino ir teatro aktoriaus atminimui skirtus vakarus. Šio vakaro programoje - Vladimiro Vysockio kūryba. Vakarą pradėjo menininko kūrybos vertėja lietuvių kalba Irena Aršauskienė. Pritariant gitarai mylimo autoriaus dainas atliko Natalija Šarova ir Andrej Kustov. Vysockio kūrybos tyrinėtojas Borisas Šesternikovas skaitė rašytojo eiles.

Vakarą vedė humanitarinių daktarė Jelena Bachmetjeva.

Renginio organizatorė: Nina Šesternikova, partijos Tvarka ir teisingumas tautinių mažumų komiteto pirmininkė ir Vilniaus miesto tarybos narė

2010-02-01

A.Mazuronis: „Galima finansinė tragedija Ignalinos AE uždarymas...“

2010 m. sausio 28‑29 dienomis teko dalyvauti tarpparlamentinėje konferencijoje Hagoje, kuri buvo skirta Europos sąjungos fondų įsisavinimo atskaitomybei ir atsakomybei gerinti bei didinti. Buvo svarstoma daug ir Lietuvai labai svarbių ir įdomių klausimų, dėl kurių mūsų šalyje, be jokios abejonės, dar ne kartą, ir ne du bus aktyviai diskutuojama: nacionalinių deklaracijų būtinumas, atsakomybės už europinių fondų panaudojimą pasidalijimas tarp Europos komisijos ir šalių narių bei daugelis kitų. Labai įdomi ir mums aktuali Europos audito rūmų nario Josef Bonnici iš Maltos nuomonė.

Skaitydamas savo pranešimą jis paminėjo, jog nemažai Europos sąjungos šalių narių, įsisavindamos Europinių fondų lėšas, susiduria su auditorių taip vadinamomis „klaidomis", t.y. neapsižiūrėjimu arba piktnaudžiavimu. Šalių, kuriose tų „klaidų" aptinkama daug, sąraše Lietuvos nėra, kaip beje jos nėra ir mažiausiai klystančių šalių sąraše. Tačiau dar ne tai mums svarbiausia.

Ponas J. Bonnici išsakė labai aiškią ir nedviprasmišką Europos audito rūmų bei Europos komisijos nuomonę, kad reikia griežtinti Europinių lėšų įsisavinimo kontrolę ir dažniau taikyti numatytą procedūrą ‑ netinkamai panaudotų lėšų grąžinimą į Europos sąjungos fondus. Bet ir šiuo atveju Lietuvai nebūtų nieko pražūtingo, jeigu ne Ignalinos atominė elektrinė!!!!!!!!

Europinių pinigų grąžinimas nėra baisi procedūra toms šalims, kurių nacionalinių biudžetų katile ES fondų lėšos sudaro tik nežymią dalį. Tačiau leiskite Jums priminti apytikslius Lietuvos biudžeto skaičius. Pajamos be Europos fondų ‑ apie trylika milijardų litų, su Europos lėšomis ‑ apie aštuoniolika milijardų litų. Tai reiškia, kad europinės lėšos sudaro apie 28% mūsų biudžeto pajamų, ir kiekvienas grąžintas litas ar euras gali tiesiogiai paveikti bet kurio iš mūsų gyvenimą.

2009 m. lapkričio 20d. Valstybės kontrolė paskelbė atlikto audito ataskaitą „Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas". Joje minimi skaičiai bei faktai nebuvo labai plačiai viešinami, todėl mano pareiga dar kartą paminėti keletą šio patikrinimo metu paaiškėjusių esminių faktų.

Lietuva kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku turėjo įsteigti jungtinį komitetą, kuris Lietuvai turėjo suteikti galimybę turėti įtakos IAE uždarymo procesui bei padėti kontroliuoti šiam tikslui skiriamus finansinius išteklius. Tai nėra ir nebuvo padaryta. Tačiau atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo tenka Lietuvos Respublikos institucijoms, kurios neadministruoja skiriamų lėšų. Paprasčiau sakant, mes esame atsakingi už kitų veiklą.

Užsienio konsultantų išlaidos 2001‑2009 m. sudarė 37mln. eurų.

Projekto B1, arba laikinojo panaudoto branduolinio kuro saugyklos, skaičiuojamoji kaina buvo 80,5 mln. eurų. Maksimali sutarties kaina po paskutinio papildymo ‑ 193,5 mln. eurų. Pabrangimas nuo planuotos kainos ‑ 140%. Šis projektas dar iki šiol neužbaigtas. Baigimo darbai vėluoja 31 mėnesį.

Projekto B2/3/4, arba Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso, skaičiuojamoji kaina buvo 72,3 mln. eurų. Maksimali sutarties kaina po paskutinio papildymo 122,5mln eurų. Pabrangimas nuo planuotos kainos ‑ 69%. Darbus baigti taip pat vėluojama.

Dėl B1 ir B2/3/4 projektų įgyvendinimo vėlavimo ir kilusių nesutarimų tarp Ignalinos AE ir rangovo prireikė papildomų 5,2 mln. eurų išlaidoms už konsultacines paslaugas apmokėti bei seno tipo konteineriams pirkti.

Vėluojant projektų įgyvendinimui didėja eksploatavimo nutraukimo ir atominės elektrinės išlaikymo sąnaudos. Tai gali didinti IAE uždarymo finansavimo poreikį. IAE pateiktais skaičiavimais, jos išlaikymas 2010 m. kainuos apie 316 mln. litų. Jei darbai būtų atlikti laiku, ši suma būtų buvusi žymiai mažesnė.

Iš IAE uždarymo fondo buvo finansuojamas per Ignalinos miesto šventę vykęs šakočių kepimo čempionatas (tai jau ne valstybės kontrolės o spaudoje viešinti faktai). Skirta suma ‑ apie 50 tūkst. litų.

Prisiminus visus šiuos faktus reikėtų grįžti prie pono J. Bonnici pranešimo, kuriame jis kalba apie netinkamai panaudotus Europos fondų pinigus ir apie būtinybę juos grąžinti. Jau uždarius atominę elektrinę Europos audito rūmai šiemet atsiųs savo komandą aiškintis, ar lėšos buvo naudojamos tinkamai, kadangi didžioji jų dalis atkeliavo iš Europos. Deja, kaip jau minėjau, atsakomybė už jų panaudojimą tenka Lietuvai, t.y. visiems mums.

Kas atsitiks, jei auditoriai konstatuos, kad apie 42 mln. eurų, išleistų tarptautiniams ekspertams, buvo panaudoti ne pagal paskirtį ar ne tinkamai? Kas atsitiks, jei auditoriai nustatys, kad projektų B1 ir B2/3/4 kainos iššovė į kosmoso aukštumas, neturėdamos tam realaus pagrindo? Kas atsitiks, jei mes patys suvoksime, kad dėl kažkieno vykdyto akių dūmimo ir pinigų siurbimo operacijos mes ne tik mokėjome, bet dar ilgus metus mokėsime labai dideles sumas? Ir galų gale, kas atsitiks, jei bus nustatyta, kad Ignalinos AE uždarymo šakotis buvo ir yra labai neskanus?

Atsakymas labai paprastas ‑ o gi nieko nenutiks. Nuolankiai gražinsime į Europos katilą dėl kažkieno kaltės netinkamai panaudotas lėšas. Galbūt dėl to dar kartą sumažinsime pensijas, mamų, invalidumo ir dar visas kitas pašalpas, valdininkų algas, padidinsime kokį nors vartojimo (paprastų žmonių) mokestį, iš kur nors atleisime dar kokį 1000 žmonių ir ramiai sau toliau gyvensime. Nereikės klausti nei kas, nei ką padarė blogai, nes čia Lietuva, čia pačių kantriausių ir pačių taikiausių žmonių kraštas.

Mes paprasčiausiai toliau ramiai lauksime, kol kas nors kitas iškeps mums kokį nors dar skanesnį ir dar didesnį šakotį...

Seimo narys
Andrius Mazuronis

2010-02-01

Partijos ”TVARKA IR TEISINGUMAS” Klaipėdos rajono skyrius aktyvina veiklą

Penktadienio popietę įvyko partijos skyriaus valdybos posėdis. Posėdžio darbotvarkėje svarstytas pasiūlymas pasiskirstyti rajono poskyrių kordinavimą sukėlė daug diskusijų.

Nors rajone partijos narių skaičius intensyviai auga, bet struktūros kuriamos vangiai. Todėl buvo pasiūlyta rajono teritoriją pasiskirstyti pagal numatytus įkurti poskyrius kiekvienoje rinkimėje apylinkėje. Rajone yra 31 rinkiminė apylinkė, tai ir poskyrių turi būti 31.

Nors kiekvienoje apylinkėje yra partijos narių, tačiau poskyrių veikla vykdoma silpnai, arba visiškai nevykdoma.

Klaipėdos rajono partijos TT skyriuje yra išrinkti be pirmininko penki pavaduotojai. Kad kiekvienas pavaduotojas turėtų galimybę aktyvinti savo veiklą partijos gretose, valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta pasiskirstyti rajono poskyrių kordinavimą. Kiekvienam pavaduotojui teko po keletą poskyrių, kuriuos jis privalės stiprinti, aktyvinti jų veiklą, auginti skaičiumi. Tikimės, kad bus paprasčiau ir aktyviau poskyrio pirmininkui bendrauti su valdyba, informuoti apie vykstančius renginius, apie nelaimes, apie iškilusias problemas jų poskyrio teritorijoje. Kordinatorius tiesiogiai palaikys ryšį su savo kuruojamais poskyriais ir informuos valdybą apie vykstančius įvykius.

Tokiu būdu manome dar sustiprinti partijos TT pozicijas Klaipėdos rajone.

Partijos „TVARKA IR TEISNGUMAS" Klaipėdos skyriaus
pirmininko pavaduotojas Pranas Norvilas